„Žmogus gali tapti laimingas tik tada, kai ne tik gauna, bet ir duoda. Ekonominis sunkmetis – puikus metas ieškoti naujų kelių, keisti ydingus įpročius ir kurti socialinį verslą“, – tuo įsitikinęs Tadas Langaitis. Būtent tada, kai garsiausiai skambėjo kalbos apie sunkmetį, apie būtinybę kaip nors „pralaukti“, Tadas su žmona įsteigė ne pelno siekiančią organizaciją „Geros valios projektai“ ir subūręs komandą ėmėsi kurti, kaip jis pats teigia, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus infrastruktūrą, solidarumo ugdymo ir pagalbos stokojantiesiems instrumentus. Pirmiausia atsirado tinklalapis www.aukok.lt, po kurio laiko kitas – www.pagalbareklama.lt, o prieš porą mėnesių pradėtas dar vienas projektas – www.pagalbadaiktais.lt.

Siūlome pokalbį su Tadu. Tikimės, jog jis ne tik padės pristatyti gražias iniciatyvas, bet taip pat taps postūmiu ir kitiems kūrybingiems žmonėms keisti pasaulį ir pradėti jau čia ir dabar.

Pirmiausia trumpai prisistatykite ir papasakokite, kaip gimė idėja kurti ne pelno siekiančią organizaciją įdomiu pavadinimu VšĮ „Geros valios projektai“?

Baigiau aukštąją verslo mokyklą užsienyje ir paskui daugiau nei dešimt metų sėkmingai darbavausi investicinės bankininkystės, įmonių finansų srityse. Teko dalyvauti pradedant daugiau nei dešimt naujų aukštųjų technologijų verslų skirtingose šalyse, įgyvendinti daug novatoriškų projektų. Įgijau ne tik geros patirties, bet taip pat užsitikrinau finansinę nepriklausomybę, kuri svarbi tuo, kad leidžia laisvai rinktis, kas iš tiesų svarbu gyvenime.

Man patinka ir tenka daug keliauti, esu aplankęs beveik 100 pasaulio valstybių. Tikiu, kad globalizacija yra naudinga, tereikia sugebėti teisingai naudoti globalizacijos reiškinius, kurie akivaizdžiai keičia pasaulio žmonių gyvenimus. Prieš dvejus metus, pasiekęs anksčiau užsibrėžtus tikslus, rinkausi, kokiu būdu bandyti paversti pasaulį geresne vieta gyventi. Teko rinktis tarp dviejų galimybių: arba pasirinkti globalų projektą kurioje nors siauroje konkrečioje rūpimoje srityje, arba pasirinkti mažą, bet mielą gimtą kraštą – Lietuvą – ir čia bandyti radikaliai pagerinti situaciją.

Tikite, kad galima radikaliai pakeisti situaciją Lietuvoje?

Taip, tikiu žmonėmis. Mano įsitikinimu, didžiausia problema šiandien, kad daug žmonių, paveikti žiniasklaidos, iškreiptai supranta kelią į laimę. Klaidingai galvojama, kad svarbiausia kuo daugiau sukaupti materialaus turto, ir tai esą laimingo gyvenimo pagrindas. Tačiau tai netiesa. Tikiu, kad tai tik laiko klausimas, kol žmonės tai supras. Jau atsirado mokslas, kurio pavadinimas lietuviškai būtų – laimės ekonomika. Šis mokslas pateikia svarbių įžvalgų, kas sudaro laimingo gyvenimo pamatą. Taigi, pasak šio mokslo, laimės daugiausia suteikia pažinimo džiaugsmas, abipusiai šilti santykiai su artimais žmonėmis, geri abipusiai pagarbūs santykiai su visais aplinkiniais žmonėmis, tikėjimas ir sekimas kokia nors filosofine ar religine sistema. Brangesnio automobilio bei apskritai daiktų kaupimo šiame sąraše nerasite. Tvirtai tikiu kapitalizmu kaip pasaulio pažangos varikliu, kaip ekonominiu modeliu, užtikrinančiu veiksmingiausią turimų išteklių panaudojimą bei visokeriopą materialią pažangą. Tačiau netikiu „laukinių Vakarų” kapitalizmu, kuris sukuria milžinišką socialinę atskirtį tarp žmonių, nes nesiremia žmogiškosiomis vertybėmis ir nesiekia plačios visuomenės gerovės.

Bene labiausiai yra iškreiptas santykių su kitais žmonėmis supratimas. Santykiuose vienodai svarbios yra dvi jėgos – gavimas ir davimas. Jei nori gauti, turi taip pat kažką aplinkai ir duoti. Kiekvienas mes norime visuomenės pripažinimo, įvertinimo, tačiau idant tai gautume, turime taip pat kažką ir duoti kitiems žmonėms, kad ir pradedant tuo pačiu kitų žmonių darbų pripažinimu ir įvertinimu. Pažiūrėkime į save iš arčiau. Žmogaus organizme yra trilijonai ląstelių, ir visos jos kažką gauna ir kažką duoda, pas mus nėra ląstelių, kurios tik gautų ar tik duotų. Gamtoje viskas veikia tokiu būdu. Kai atsiranda ląstelės, kurios siekia tik imti ir nieko neduoti – mums gerai žinomos kaip vėžinės ląstelės, – atsiranda „vėžys”, kurį žmogaus organizmas turi arba pašalinti, arba žus pats. „Vėžys” nieko nepasiekia – žūsta organizmui jį pašalinus arba žūsta organizmui žuvus. Šiandien visuomenėje yra pernelyg daug elementų, kurie tik nori gauti ir nieko nenori duoti, t. y. yra pernelyg daug „vėžio“, kurį ir turime įveikti.

Kaip praktiškai tai padaryti?

Pirmiausia turime ugdyti bendruomeniškumą ir solidarumą, pradedant nuo savo kiemo. Antra, turime integruoti lietuvius, gyvenančius skirtingose šalyse ir žemynuose, į bendrą Globalios Lietuvos visuomenę, privalome nustoti ribotis lietuviais, gyvenančiais Lietuvos žemėje, kai kalbame apie lietuvių visuomenę. Siūlau nustoti vartoti žodį išeivija, nes šie žmonės niekur nedingo. Jų jausmai Lietuvai irgi niekur nedings, jei tik mes juos vertinsime kaip lygiaverčius lietuvius bei aktyviai rūpinsimės juos įtraukti į bendrą veiklą Lietuvos labui. Trečia, turime ugdyti toleranciją kitokiems žmonėms ir kitokioms idėjoms. Ketvirta, turime ugdyti toleranciją klaidoms ir nesėkmėms. Lietuvoje bankrutuoti yra tabu. Deja, klaidos – turtingiausias patirties šaltinis. Penkta, turime lygiuotis į pasaulį, gyventi pasaulio naujienomis, tendencijomis ir perspektyvomis, o ne savo kaimo, miesto ar šalies. Tai yra prielaidos kurti gerovę. Turime tapti gerokai tolerantiškesni, atviresni, kad sugebėtume daugiau sukurti, daugiau gauti ir žymiau daugiau duoti.

Prieš dvejus metus kelis mėnesius analizavome situaciją Lietuvoje ir nevyriausybinių organizacijų veiklą. Supratome, kad nevyriausybinis sektorius yra silpnas, nevyriausybiniame sektoriuje trūksta infrastruktūros. Dėl to visuomenėje trūksta galimybių žmonėms dalytis, veikti solidariai. Tad mes – aš ir žmona – įsteigėme viešąją įstaigą ir pradėjome kurti visuomeninės infrastruktūros projektus – pirmiausia, www.aukok.lt.

Išsamiau papasakokite apie jūsų vykdomus projektus?

Aukok.lt – tai vieta, kur galima paaukoti pinigų kruopščiai atrinktiems socialiniams projektams.

Aukok.lt atrankos komisiją sudaro ekspertai iš nevyriausybinių organizacijų sektoriaus ir žiniasklaidos. Kriterijai – skaidrumas ir atskaitingumas. Ar organizacijos atsiskaito visuomenei už savo veiklą, už žmonių paaukotų lėšų panaudojimą? Atrankos komisija atmeta projektus tų organizacijų, kurios viešai neatsiskaito už savo veiklos rezultatus. Mes keliame reikalavimą kiekvienam socialiniams projektui, jog informacija apie tai, kaip panaudojama gauta parama, būtų viešai paskelbta paprastam žmogui suprantama kalba.

Toliau projektus atrenkame pagal aktualumą ir organizacijų gebėjimą juos įgyvendinti: ar jos turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, priemonių, patirties. Atrankos komisija vienu metu analizuoja ir svarsto per tam tikrą laikotarpį gautas paraiškas. Paraiškos artimiausiai projektų atrankai turi būti pateiktos iki liepos 1 dienos, jas atrankos komisija pradės nagrinėti nuo liepos 2 dienos.

Na, o fizinių asmenų projektai. Pavyzdžiui, jaunas poetas nori išleisti savo knygą – ar jis gali į jus kreiptis?

Mes tikrai jam patarsime, pakonsultuosime ir, jei matysime, kad projektas tikrai aktualus, bandysime rasti nevyriausybinę organizaciją, prie kurios projektas galėtų prisiglausti. Lietuvoje tokių pavyzdžių jau yra. Pavyzdžiui, grupė IT specialistų ir aktyvių piliečių, kurie jau sukūrė projektą www.KaVeikiaValdzia.lt, dabar kuria projektą www.ParasykJiems.lt. Prasidėjusi nuo virtualaus žmonių sambūrio, dabar šios iniciatyvos veikla tapo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programa „Mano valstybė“. Tokiu būdu buvo užtikrintas darnus šios veiklos vykdymas. Dabar www.Manovalstybe.lt teikia išsamią informaciją apie projektų eigą bei turi atskirą sąskaitą, į kurią žmonės gali aukoti pinigus šiai visuomeninei veiklai. 

Kodėl nesiūlome aukoti fizinių asmenų projektams tiesiogiai? Nes paprasčiausiai nėra įrankių garantuoti, kad projektas bus įgyvendintas skaidriai, nes nėra kaip patikrinti, ar asmuo turi pakankamai gebėjimų įgyvendinti projektą, kurį siūlome remti.

Nuo projekto pradžios iki šių metų gegužės (t. y. laiko, kai vyko šis pokalbis) per www.aukok.lt buvo paaukota daugiau nei 330 tūkstančių litų. Projektai, kuriems galima aukoti, labai įvairūs: pagalba Klaipėdoje statomam Šv. Pranciškaus onkologiniam centrui, pagalba smurtą patiriančioms moterims, pagalba beglobiams gyvūnams, parama moksleivių centrams „Civitas“ steigtis ir taip toliau.

Praėjusiais metais pradėjo veikti dar vienas Jūsų projektas – www.pagalbareklama.lt. Papasakokite apie jį.

Tai nėra išradimas, panašūs projektai veikia ir kitose šalyse. Projektą kūrėme kartu su partneriu – interneto reklamos tinklu Adnet. Projekto esmė – tarpininkavimas tarp socialinių projektų, kuriems suteikiama galimybė nemokamai reklamuotis internete, ir projekte dalyvaujančių tinklalapių, kurių jau yra daugiau nei 80, įsidedančių socialinę reklamą. Nuo projekto pradžios socialinė reklama sistemoje parodyta jau pusę milijardo kartų. Įspūdingas skaičius.

Vėlgi turime atrankos komisiją, ją sudaro verslininkai ir reklamos internete specialistai. Komisija atrenka, kas gauna pagalbą reklama. Svarbu pabrėžti, kad reklamuotis gali ne organizacija ar jos prekės ženklas, bet tik konkretus labdaros projektas. Reklama turi būti siekiama konkrečių tikslų, pvz., pritraukti savanorių, kurie gali laikinai priglausti beglobius gyvūnus, arba paskatinti smurtą patiriančias moteris kreiptis teisinės pagalbos.

Tačiau ir šis projektas neišsunkė Jūsų energijos, ir prieš porą mėnesių pasirodė naujas gerumo tinklo mazgas – www.pagalbadaiktais.lt ?

Tai visiems Lietuvos žmonėms atviras tinklas. Jis jungia tiek galinčius suteikti paramą daiktais ir paslaugomis, tiek tuos, kuriems tokia parama reikalinga. Pasaulyje yra panašių projektų, tačiau jie paprastai remiasi pasiūla: t. y. pirmiausia surenkama informacija apie nereikalingus daiktus, ir tada ieškoma, kam jie gali praversti. Tokiu atveju yra pavojus, jog daiktai nebus tikslingai panaudoti, kad dovanoti daiktai neatitiks būtiniausių poreikių. Mes elgiamės kitaip. Pirmiausia surenkame poreikių banką ir tada ieškome, kas galėtų patenkinti šiuos poreikius. Atrodytų, atsiranda rizika, kad mažiau daiktų pakeis rankas. Tačiau www.pagalbadaiktais.lt šiuo metu yra paskelbti daugiau nei 500 poreikių ir jau paaukota beveik 150 reikalingų daiktų. Šis santykis tikrai neblogas.

Mes kuriame nacionalinį savanorių tinklą – jau turime 150 savanorių 25 savivaldybėse ir ateityje planuojame savanorių turėti visose savivaldybėse. Svajojame turėti „gerumo tinklo“ savanorių kiekvienoje Lietuvos seniūnijoje. Tikimės, kad į savanorių gretas jungsis socialiniai darbuotojai, kurie artimiausiai pažįsta žmones ir žino jų poreikius. Kodėl tai svarbu? Nes būtent savanoriai atlieka svarbų filtro vaidmenį. Jie ne tik identifikuoja skurdo poreikius, laiduoja už šių poreikių būtinybę, bet ir sprendžia, kam perduoti daiktus ir tai padaro. Juk dauguma stokojančiųjų neturi galimybių naudotis internetu ar atvykti į kitą miestą pasiimti jiems dovanojamų daiktų.

Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduriate?

Bene didžiausias iššūkis – žiniasklaidos ignoravimas. Žurnalistai nereaguoja į mūsų pranešimus, nenori rašyti apie mūsų projektus. Ne kartą išgirdau tiesmuką atsakymą – tokios iniciatyvos, kuriose nėra skandalo, neįdomios. Tikrai norėtume, kad mūsų projektai taptų labiau žinomi tiems, kuriems reikalinga mūsų pagalba bei tiems, kurie gali mums padėti daryti gerus darbus, tačiau prasimušti pro savotišką žurnalistų blokadą labai sunku.

Kaip įsivaizduojate infrastruktūros auginimą toliau – ar tai jau pradėtų projektų „svorio“ auginimas, ar naujų projektų diegimas?

Tikiu, kad vienas kitam netrukdo. Šiandien dar sunku pasakyti, kiek sėkmingi bus jau pradėti projektai. Visi projektai dar ankstyvo augimo stadijoje. Mes į juos žiūrime per socialinio verslumo, kuris, mano tvirtu įsitikinimu, yra pasaulio ateitis, prizmę. Esmė yra siekti veiklos efektyvumo, žmogiškųjų išteklių produktyvumo ir orientuotis į žmonių gerovės kūrimą. Šie socialinio verslumo siekiai yra vienodi tiek projektams, kurie parduoda produktus ar paslaugas ir turi finansinį pelną, tiek projektams, kurie neturi net pajamų ir yra finansuojami rėmėjų labdara.

Pavyzdžiui, kad projektas www.aukok.lt kurtų pridėtinę vertę visuomenei, nuo 2012 metų per www.aukok.lt turi būti paaukojama ne mažiau kaip 1,3 milijono litų per metus Tai mes apskaičiavome remdamiesi vidutiniais lėšų paieškos kaštais Europos Sąjungoje ir projekto vykdymo kaštais.

Natūraliai kyla klausimas apie projekto rėmėjus....

Pradėjome su žmona savo lėšomis. Netrukus Swedbank tapo aukok.lt gerų darbų partneriu, sudarėme ilgalaikę sutartį dėl paramos. Kitą biudžeto dalį sudaro parama, kurią gauname iš fondų, kurie remia nevyriausybines organizacijas. Artimai dirbame su Pilietinės atsakomybės fondu, kuris finansuoja www.pagalbadaiktais.lt projektą. Labai džiaugiamės, jog projektas www.pagalbadaiktais.lt turi gerų logistikos partnerių UPS ir TOKS, o www.pagalbareklama.lt sistemą nemokamai įdiegė ir prižiūri „Adnet“.

Kiek suprantu, tarpininkavimo tarp tų, kurie stokoja, ir tų, kurie gali duoti, misiją suvokiate kaip aktyvią pagalbą?

Nesame tik pasyvūs tarpininkai. Aukok.lt komanda daug konsultuoja socialinių projektų rengėjus bei vykdytojus. Padedame jiems parengti patrauklius projektų pristatymus, mokome, kaip bendrauti su partneriais ir rėmėjais. Esame subūrę stiprią komandą, kuri yra dirbusi versle, o tokios patirties nevyriausybinio sektoriaus atstovams labai trūksta.

Minėjote, jog remiatės savanoriais. Kaip jų pavyksta atrasti?

Pradžioje savanoriais buvo mūsų bičiuliai, tačiau netrukus atsirado nemažai nepažįstamų žmonių, kuriems patiko mūsų veiklą ir jie pradėjo mums talkinti. Savanorystė labiau nei kitos veiklos padeda pajusti džiaugsmą duoti, ji sukuria daug laimės žmogui. Projekte www.pagalbadaiktais.lt dabar jau sistemingai ieškome savanorių, daug padeda Socialinės rūpybos sistemos darbuotojai. Mums atrodo, žmonės yra laimingi naudodami savo galias duoti.

Gera suteikti žmonėms džiaugsmo?

Tikrai gera. Kartais tiesiog trūksta įžvalgos, norint suprasti, jog nedidelė pagalba kitam žmogui gali kardinaliai pakeisti gyvenimą. Pavyzdžiui, neįgaliam žmogui senas naudotas kompiuteris gali būti durys į visavertį gyvenimą, į darbą virtualioje erdvėje, į visavertį ryšį su visuomene. Kartais trūksta tik nedidelio postūmio, tačiau svarbu, be abejo, ir sugebėjimas išnaudoti galimybes. Verslumo stoka šalyje, persekiojanti vyresnes kartas, dar vis reiškia, kad yra žmonių, kurie laukia, kol jais pasirūpins „valdžia“, užuot išradingai ir energingai ieškoję būdų, kaip „užsikabinti už gyvenimo“.

Todėl norisi atkreipti dėmesį į pavyzdžius žmonių, kurių biografijos puikiai parodo, kiek daug galima nuveikti, jei turi užsibrėžtą tikslą ir negaili savo energijos jam pasiekti, niekada nepamiršdamas, jog vienodai svarbu yra ir gauti, ir duoti. Man, pavyzdžiui, įkvėpimo šaltinis yra Kolumbijos politinis veikėjas ir filosofas Antanas Mockus, kuris šiuo metu yra vienas dviejų populiariausių kandidatų tapti Kolumbijos prezidentu. Nuostabus žmogus. Aš didžiuojuosi, kad jis yra lietuvis. Jis įrodo, kiek daug galima nuveikti.

Kryptis, kur reikia judėti, aiški. Klausimas yra kaip? Esu girdėjęs taiklų posakį: vizija be veiksmų plano yra haliucinacija. Lietuvoje labai daug haliucinacijų. Mes tikrai nenorime jų dauginti – turime aiškų veiklos planą, kuris tikrai gali padėti lietuviams tapti laimingesne tauta.

Kalbino Andrius Navickas, Antanas Šimkus