Kodėl nusikaltėliai, nors ir meldžiasi, vis tiek daro nusikaltimus? (klausia Laura iš Vilniaus)

Jėzus žinojo, kad žmogui reikia pagalbos nepasiduoti pagundai. Jėzus mokė melsti: „Neleisk mūsų sugundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.“ Kai meldžiamės, Laura, priimame Dievo šviesą ir pagalbą. Tada ir mažiau klystame ar nusidedame. Jei nesimelstume, galėtų būti sunkiau tiesiai, pagarbiai ir drąsiai elgtis.

Vis prisimenu skaučių ir skautų įžodį (priesaiką), nes joje yra žodis „stengtis“: „... Aš pasižadu stengtis mylėti Dievą ir Tėvynę, padėti artimui...“ Viena moksleivė labai vargo, nes dažnai ir be reikalo meluodavo. Kai ji prisipažino, kad kas savaitę meluoja keturis kartus, jai kunigėlis pasiūlė iki kitos išpažinties bandyti meluoti tik du kartus per savaitę.

Ar jūs daug laiko praleidžiate prie interneto? (klausia Marius iš Šiaulių)

Mariau, kas rytą paskaitau elektroninius laiškus, pažiūriu katalikų pasaulio žinias ir paskaitau www.bernardinai.lt žinių apie Lietuvą. Dažnai draugės ir draugai atsiunčia įdomių ar juokingų dalykėlių.

Rudenį kokius du mėnesius labai sekiau retų gervių kelionę į pietus – jos skrido paskui ultralengvą lėktuvėlį. Kartais tenka ieškoti kokių duomenų ar žinių. Susipažinau su keliomis ondatromis, tai išknisau informacijos apie jų ekologinę naudą. Kai rašiau apie lietuvius misionierius, medžiagos reikėjo keliomis kalbomis ieškoti „Google“ puslapiuose. Internetu klausausi „Mažosios studijos“, nes širdis tikrai atsigauna. Nemoku žaisti internetinių ar kokių žaidimų. Kartą Krikšto sūnus mane mokė, tačiau ten taip greitai viskas juda.

Ar gali koks nors žmogus, turintis piktojo galių, užkeikti kitą žmogų? (klausia Jurgis iš Vilniaus)

Viename kaime mokytoja antroką barė: „Tavo senelis lankė šią mokyklą, jis buvo niekam tikęs. Tavo tėvas sėdėjo šitame suole, irgi niekam tikęs. Iš taves lygiai taip pat nieko nebus.“ Ar čia suaugęs žmogus vaiką užkeikė, ar tik labai skaudžiai ir neteisingai įskaudino? Tokios žaizdos sunkiai gyja. Vaikelis gali susigūžti, viduje savo širdelę užrakinti.

Jurgi, nėra žmonių, kurie turi piktų galių. Jei ir turėtų kas nors, Dievo galybė yra už viską galingesnė. Kai bijome ar išsigąstame, persižegnojame. Mūsų gerosios galios yra Šventosios Dvasios dovana, tai stengiamės elgtis kantriai, maloningai, džiaugsmingai, viltingai, ištikimai, tvirtai, ramiai ir romiai, pagarbiai.

Kodėl vienodai nelaimių tenka ir tikintiems, ir netikintiems žmonėms? (klausia Erika iš Kauno)

Kartais nebežinau, ar esu jau toks geras, ar šiek tiek blogas. Tada prisimenu Jėzaus žodžius, kad Dievas leidžia saulei šildyti ir gerus, ir blogus, siunčia gaivinantį lietų ir geriems, ir blogiems. Kai lyja, pagalvoju, o gal aš kaip nors tarp tų bent šiek tiek gerųjų.

Dievui brangus kiekvienas iš meilės sukurtas žmogus, Jėzus mirė ir prisikėlė už visus ir kiekvieną. Tikėjimas neapsaugo nuo nelaimių, bet duoda jėgų ir išminties laikytis, kai nelaimė ištinka. Bažnyčią lankantys berniukai iškrenta iš medžio, sulaužia ranką. Bažnycioje dalyvaujančių mergaičių dviračiai lygiai taip pat užkliudo kažką ir neria į griovį. Tavo klausimas, Erika, yra viena tų didelių žmonijos mįslių: kodėl nelaimės ištinka gerus ir nekaltus žmones?