Ne paslaptis, jog yra daugybė metodų ir prieigų, kurios vienaip ar kitaip naudojamos tyrinėjant Bibliją. Vienas iš tokių būdų vadinamas retorine analize – ypatingas dėmesys skiriamas teksto autoriaus vartojamoms retorinėms priemonėms: pasikartojimams, posakiams ir t. t. Stebina šių, prieš porą tūkstančių metų gyvenusių, žmonių sugebėjimas įtikinti – užrašyti žodį taip, kad jis „įsmigtų“. Šis „įtikinėjimo menas“ nesvetimas ir vėliau gyvenusiems graikams, ir dar vėliau gyvenantiems mums.

Viena sritis, kurioje įtikinėjimo klausimas ypač aktualus, yra internetinės diskusijos-forumai. Kartais įsiliepsnoja tikri mūšiai, svaidomasi argumentais kurie pastiprinami visokio plauko epitetais, cituojami daugiau ar mažiau žinomi autoriai, su įkarščiu ir atsidavimu ginamos arba puolamos pozicijos. Gebėjimas įtikinti šioje vietoje, atrodytų, yra lemiantis veiksnys.

Adekvatus žinių bagažas, sugebėjimas aiškiai išsakyti savo nuomonę ir mokėjimas išklausyti pašnekovą yra tarsi būtinas pagrindas diskusijai. Tačiau internete svorio centras šiek tiek keičiasi. Neretai diskusijos pobūdis yra nulemiamas visai kitokių veiksnių nei aukščiau išvardytieji. Nebandysiu išsamiai aptarti internetinio bendravimo ypatumų – tai ne mano jėgoms. Tačiau norėčiau išryškinti vieną virtualioje erdvėje pastebimą fenomeną ir su juo susijusius forumo dalyvių elgesio modelius.

Daugiau nei trejus metus gana intensyviai dalyvauju tūlo fotografijai skirto tinklalapio gyvenime. Atrodytų, kad tai niekuo su religija nesusijusi sritis, todėl ir bendravimo problematika turėtų būti skirtinga. Vis dėlto daugelis procesų stebėtinai panašūs į tuos, kurie vyksta ir po „bernardinų“ stogu.

Vienas konkretus pavyzdys: svetainės redaktorius pristato naujai išleistą fotoaparato modelį. Tokia informacija tik iš pirmo žvilgsnio yra nešališka. Tačiau firmos vardas reiškia ir visą būrį tos firmos fotoaparatų turėtojų, kurie pasiryžę galvą guldyti dėl įsitikinimo, kad jų rūšis (fotografų žargone tai vadinama brand‘u) yra geriausia, nepralenkiama ir toli už nugaros paliekanti konkurentus kokybės lenktynėse. Lygiai tas pat vyksta ir po „bernardinų“ saule – nėra „objektyvių“ straipsnių. Kiekvienas požiūris yra kažkoks, o tai reiškia – turintis savo šalininkų ir savo priešininkų.

Ir ką gi? Užtenka, kad koks nors pilietis po tokiu fotografiniu straipsniu pliurptelėtų ką nors panašaus į: „va, dar vienas niekam tikęs to ar ano gamintojo aparatas“, ir įsiliepsnoja šimtakomentariniai ginčai, kuriuos būtų galima apibendrinti vienu sakiniu: „Mūsų rūšis geresnė negu jūsų.“

Įtikinėjimo būdai? Kuo įvairiausi. Nuo techninių duomenų analizavimo iki atviro tyčiojimosi iš pašnekovų. Tačiau kur kas svarbesnis dalykas, manyčiau, yra tai, jog pats fotoaparatas ir jo aptarimas lieka visiškai nuošaly. Diskusija nueina, kaip mano tėtis sako, „papieviais“, o redaktoriaus pasiūlyta tema taip ir lieka nepaliesta. Kodėl?

Štai čia ir noriu aptarti vieną interneto diskusijose gana dažną reiškinį.

Jis vadinamas „trolinimu“, tuo užsiimantys asmenys – „troliais“. Šis vardas visiškai niekuo nesusijęs su Skandinavijoje galbūt tebegyvenančiomis pabaisomis. Tai tiesiog gana nevykęs anglizmas. Lietuviško termino niekas nesukūrė arba jis tiesiog neprigijo. Angliškas veiksmažodis „troll“ reiškia riedėjimą, ko nors darymą paeiliui, arba blizgiavimą (toks žvejybos būdas, kai žvejas traukdamas prie valo prisirištą geležiuką su kabliu, apgauna žuvį plėšrūnę kuri mano, jog tai maža saulėje blizganti žuvelė ir bando ją pastverti).

 Ką reiškia „trolinimas“ internete?

Tai labai panašu į „blizgiavimą“ – forume sukuriama tema, kurios tikslas tėra supriešinti forumo dalyvius pažadinant ginčą. Tema tėra jaukas, jos kūrėjui nerūpi tiesos paieška. Jis, vienokia ar kitokia prasme likdamas „šešėlyje“, smaginasi tuo, kad forumo dalyviai „užkimba“ ant jo masalo.

Konkretus pavyzdys: vienoje krikščioniškam jaunimui skirtoje svetainėje užsiregistravęs vartotojas sukūrė temą-klausimą apie Jėzaus lytinę orientaciją. Minėtas vartotojas daugiau nė karto nebeprisijungė prie svetainės, neparašė nė vieno komentaro ta tema. Tasai pats vartotojas tuo pačiu prisijungimu sukūrė ir antrą temą apie religijų dialogą, kurios turinį būtų galima apibendrinti maždaug taip: „religijų daug, bet visos jos kvailos“. Analogiškas elgesys komentarų atžvilgiu.

Tai – gana aiškus „trolinimo“ pavyzdys. Tokiam asmeniui nerūpi nei diskusija, nei kokia nors iš tos diskusijos plaukianti „tiesa“. Tema tėra jaukas, kurios tikslas – pažadinti kuo agresyvesnę forumo dalyvių diskusiją ir galbūt išprovokuoti ginčą. Rezultatas būtų tiesiog puikus: esant reikalui tokią „diskusiją“ būtų galima naudoti kaip įrodymą, kad katalikai pasiryžę vienas kitam perkąsti gerkles, nors nenustoja kartoti, jog myli savo artimą kaip save patį.

„Trolinimo“ simptomai gana aiškūs – tema (arba žinutė) turi paliesti kuo svarbesnius forumo dalyvių įsitikinimus. Religijos tematika tam tinka kone geriausiai. Tačiau tai – anaiptol ne vienintelė sritis. Mano minėtame fotografijos tinklalapyje taip pat gausu tokių „blizgiavimo“ apraiškų. Dar vienas „gero jauko“ bruožas – ne visiškai arba painiai išdėstyti faktai. Pamenu vieno naujienų portalo išspausdintą straipsnį apie tai, kad ST studijų ekspertė ir profesorė Ellen van Wolde teigia, jog pirmąją Biblijos eilutę reikia versti kitaip nei įprasta. Po tekstu nusidriekė 208 komentarų „diskusija“. Jei neklystu, niekas nė nepasistengė susirasti originalaus straipsnio ir pasiaiškinti, ką iš tiesų mokslininkė teigia. To nepadarė ir minėtasis naujienų portalas.

 Kaip elgtis?

Štai čia ir prasideda realaus pasaulio ir interneto skirtumai. Nevirtualioje diskusijoje pašnekovas yra daug labiau įpareigotas ir ne toks anonimiškas – jis yra greta, matomos jo veido išraiškos, jam sunkiau nei iš šio nei iš to palikti diskusiją ir t. t. Internete tokių „nepatogumų“ nebelieka; nebent pašnekovas pats pasirinktų kitus pašnekovus gerbiančią poziciją – prisistatytų, įsipareigotų neveidmainiauti ir t. t. Todėl „troliui“ (tam kuris „mėto jaukus“) internete gyventi gerokai lengviau nei realiame pasaulyje. Virtualioje erdvėje jų apstu.

Be jokios abejonės, šis „blizgiavimas“ gali būti atmieštas nemenkos humoro dozės. Minėtoje fotografų svetainėje senieji bendruomenės „vilkai“ kartais pajuokauja mestelėdami kokį nors ginčytiną teiginį. Vartotojai, kurie jau ilgiau dalyvauja tos bendruomenės gyvenime, puikiai pažįsta tiek aną požiūrį pateikusį vartotoją, tiek pačios diskusijos tuštybę – tema dažnai būna jau dešimtis kartų aptarta ir išdiskutuota iki panagių. Vis dėlto bendruomenės naujokai neretai „pasimauna“ ant šio kabliuko. Būna juoko.

Visai kita „trolių“ kategorija yra tie, kurie nei nori diskutuoti, nei siekia tapti forumo pašnekovų bendruomenės nariais. Toks „trolis“ dažniausiai rašo menkai su tema tesusijusius, ginčus skatinančius ar netgi įžeidžiančius komentarus, kurių galutinis tikslas – pakenkti diskusijai, nukreipiant ją nuo nagrinėjamos temos. „Trolis“ gali skleisti dezinformaciją, siūlyti blogų patarimų, griauti pasitikėjimą forumo dalyviais. Leisdamas sau veidmainiauti ir neišsakydamas savo tikrosios pozicijos, jis yra tarsi lygiavertis komentuotojų bendruomenės narys, tačiau negerbdamas pašnekovų jis yra linkęs šiai bendruomenei kenkti.

Ar pavyks tokį „trolį“ įtikinti? Labai abejoju. Jei jo tikslas tėra pakenkti diskusijai, tai gali būti, jog jam neįdomi nei tema, nei kokie nors su ta tema susiję teiginiai. Šioje situacijoje labai daug kas priklauso nuo forumo dalyvių sąmoningumo – tereikia negriebti blizgės. Įsisąmoninus, kad „troliui“ nelabai rūpi atsakymas į jo komentarą, o viskas, kas bus pasakyta, jam tik taps medžiaga tolesniam kabinėjimuisi, bus gerokai lengviau tiesiog nekreipti dėmesio į „trolinimą“ ir palikti „blizgiautojo“ komentarus be atsakymo.

Moralizuoti? – jėgų švaistymas. Ginčytis? – burnos aušinimas. Aišku, tai nereiškia, jog reikia pradėti „trolį“ niekinti. Anaiptol. Tačiau parodyti jam, jog jis siekia malonumo netinkamu būdu – manipuliuodamas žmonių jausmais bei įsitikinimais – tėra vienas būdas: negriebiant jauko; t. y. sugebant tylėti, kai jisai provokuoja. Ne veltui interneto platybėse taip plačiai pasklido santrumpa DNFTT – Do not feed the troll – nemaitink trolio! Šventraštyje ta pati tiesa užrašyta kiek kitokiais žodžiais: „Nepridedant malkų užgęsta ugnis, o nesant liežuvautojo nutyla ginčas“ (Pat 26, 20)