2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Rytis Gurkšnys SJ. Daugiau palaimos

2010-06-06
Rubrikose: Religija » Prisikėlimo kelionė 
Kun. Rytis Gurkšnys SJ

„Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“ /1 Kor 11, 25/.

Labai lengva susitaikyti su esama situacija ir nebesiekti daugiau Dievo palaimos. Greitai priprantame prie esamų sąlygų. Nebetobulėjame, nes prisitaikome prie savo silpnybių. Esame nelaimingi santuokoje, bet nieko nedarome, kad kas nors pasikeistų. Manome, jog neverta stengtis, nes nieko gero neišeis po tiek daug metų. Bandėme išsilaisvinti iš žalingų įpročių, charakterio silpnybių ir priklausomybių. Keletą kartų nepavyko ir po to susitaikėme su nesėkme. Lengviau priimti tai ir nebekovoti. Juk tam reikia mažiau pastangų, laiko ir jėgų. Sakome: „Jau seniai vargstu su sunkia liga, nuo kurios tikriausiai mirsiu... Negaliu valdyti savo temperamento... Niekada nebegausiu geresnio darbo...“

Visada lengviau surasti pasiteisinimų negu pastangų tobulėti: „Visi mano artimieji turi tokį patį charakterį... Mano motina sirgo depresija, ir aš turiu tą pačią negalią... Mano tėvai nuolat ginčydavosi, dabar ir aš tokia esu... Visi mano giminės turi priklausomybę alkoholiui, todėl ir aš turiu šią problemą...“ Bet tai ne Dievo mintys. Tai tik mūsų pasiteisinimas. Dėl savo problemų, silpnybių, trūkumų ir nesėkmių kaltiname kitus. Gal ir didelę įtaką padarė mūsų praeitis. Tačiau nebūtinai ji turi valdyti mūsų gyvenimą. Tikrai dar visi galime atrasti ir jėgų ir laiko tobulėti. Jei atsikratysime senos mąstysenos, jei nebesitaikstysime su sunkumais, jei nebeieškosime pasiteisinimų, tuomet jokios tamsios jėgos negalės mūsų sulaikyti. Niekas negali atimti iš mūsų džiaugsmo, ramybės, drąsos, tikėjimo, kurį mums dovanoja Dievas.

Niekas negali atimti iš mūsų džiaugsmo, ramybės, drąsos, tikėjimo, kurį mums dovanoja Dievas.

Medicinos mokslas tvirtina, kad mes paveldime tam tikras genetines savybes. Jei tėvas buvo alkoholikas, tikimybė, kad ir jo vaikai bus alkoholikai, padidėja tris kartus. Tačiau Šventasis Raštas nuolat primena, kad Dievo nevaldo genetikos dėsniai. Jo galia daug stipresnė už visas paveldimas ligas ar įpročius. Kristaus Krauju esame atpirkti. Mūsų kraujo ryšiai parodo tai, ką  paveldime iš tėvų. Mūsų naujas kraujo ryšys su Kristumi atveria mums naujų galimybių gyvenime. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė (Devintinės) primena, kad mums atverti nauji Dievo palaimos šaltiniai. Šiame naujame kraujo ryšyje (Naujojoje Sandoroje) nėra pralaimėjimų, nėra trūkumų, nėra priklausomybių, nėra ligų.

Vienas jaunas vyras pasakojo, kad jis nuolat ginčijosi su žmona, negalėjo suvaldyti savo žodžių. Jų šeima buvo ant skyrybų slenksčio. Jis sakė, jog ir jo tėvas buvo panašaus charakterio, ir jo šeima iširo. Tas jaunas vyras buvo įsitikinęs, kad ir jo laukia tas pats likimas. Jis tikėjo, jog paveldėjo šią silpnybę iš tėvo, kad skyrybos neišvengiamos. Kai jis apie tai pasakojo, mąsčiau, jog taip nutinka tuomet, kai esame pasyvūs, kai leidžiame, kad mus valdytų praeitis, kai nesistengiame nieko pakeisti. Jo paklausiau: „Ar tiki, kad Dievas yra stipresnis už tavo paveldėtą charakterio silpnybę?“ Niekas nepasikeis, jei susitaikysime su esama padėtimi ir problemomis. Turime kovoti, ugdyti charakterį, valdyti savo žodžius, gerbti kitą žmogų. Niekada ne per vėlu pradėti ir rimtai darbuotis, keičiant tai, ką turime keisti. Turime padaryti savo darbo dalį, o Dievas atliks savąją.

Esame laisvi. Esame atpirkti, išlaisvinti.

Gal mūsų artimieji mirė nuo diabeto, širdies ligos ir vėžio. Nebūtinai taip turi nutikti ir mums. Galime kovoti ir su Dievo galia tai pakeisti. Medicinos mokslas taip pat tvirtina, jog žmonės, turintys kovingą dvasią, tikėjimą, pasveiksta greičiau už kitus. Jų mąstysena ir elgsena padeda jiems nugalėti problemas ir ligas. Kartais žmonės sako: „Depresija mane vargina, mano reumatas sunkus.“ Tikrai tos ligos nėra žmogaus nuosavybė. Esame laisvi. Esame atpirkti, išlaisvinti. Tai tik piktojo siūlomos kliūtys ir laikini sunkumai, kurie mus suvaržo. Mums atrodo, jog esame ligoniai, kurie bando pasveikti. Iš tikrųjų esame sveiki žmonės, kurie kovoja su liga. Kartokime: „Dievas dovanoja man sveikatą. Esu stiprus ir Dievo palaimintas. Liga atakuoja mane. Bet ji negali manęs nugalėti. Dievas yra nugalėtojas. Jis kovoja mano pusėje.“

Šventasis Raštas sako: „... pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius“ /Pat 1, 32/. Gal kai kurie esame patenkinti visose savo gyvenimo srityse. Sakome: „Pinigų pakanka, sveikata irgi nebloga, darbas pakenčiamas, šeimoje irgi viskas neblogai.“ Bet Dievas nori, kad nuolat augtume. Kartais pasakau gerą pamokslą arba parašau gerą straipsnį. Tačiau visada širdyje jaučiu troškimą tapti geresnis. Neturiu didelių silpnybių. Tačiau turiu dar daug galimybių ugdyti charakterį, kurti naujas komandas, vykdyti naujus projektus.

Kartais manome, jog esame palaiminti ir viskuo patenkinti. Tačiau vidujai jaučiame, kad galime daugiau padaryti ir patarnauti kitiems. Visada galime siekti didesnių tikslų. Visi turime talentų, kūrybingumo, jėgų, kurias galime dalyti kitiems. Turime palikti patogią aplinką, žengti ten, kur reikės daugiau tikėjimo ir pasitikėjimo Dievo gerumu ir galia.

Pralaimime tik tuomet, kai pralaimime savo mąstysenoje.

Visi turime kliūčių, ligų, problemų, netekčių ir trūkumų. Tačiau tai negali mūsų nugalėti. Pralaimime tik tuomet, kai pralaimime savo mąstysenoje. Žvelkime ne į tai, ko netekome, bet į tai, ką turime, ką galime. Mažas berniukas turėjo penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Jėzus su jais pamaitino didžiulę minią. Žvelkime į tai, ką Dievas dar gali padaryti mūsų gyvenime. Mūsų kūne jo dieviškas Kraujas. Nuolat kartokime: „Esu Aukščiausiojo vaikas. Nesustosiu, augsiu, tobulėsiu ir gyvensiu tą gyvenimą, kuriam esu pašauktas. Viską galiu Kristuje. Mus sieja Naujoji Sandora. Esu stiprus, esu tvirtas, galiu save valdyti.“ Kiekvieną rytą turime gėrėtis savimi, nes Dievas gėrisi mumis. Jis nori, kad džiaugtumės savo gyvenimu. Tam turime augti, tobulėti, valdyti savo mintis, tikėtis dar daugiau Dievo gerumo ir palaimos ateityje.

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 > »
si 2010-06-06 11:00

Ačiū už pamąstymus. Telydi JUS, kunige, RAMYBĖ. Mylėti reiškia linkėti kitam sveikatos, ramybės, laimės, džiaugsmo ir visko, kas gyvenime yra geriausia. Visko, ko linkime kitam , iš tikrųjų linkime sau. O koks žmogus yra, priklauso nuo to, ką jis galvoja ir kaip jaučiasi. Geros mintys visada sunaikina blogas mintis. Juk gyvename savo rankomis suręstame psichologiniame kalėjime arba "danguje"? Ar NE?

AS2 2010-06-06 20:55

Labai optimistiškas ir reikalingas straipsnis. Kai su ką nors darai su viltimi tai ir veikla teikia džiaugsmą ir rezultatai greičiau matosi. Gal dar norėčiau pridurti, kad optimistiniam požiūriui ir tikėjimui Dievo artumu ir malone palaikyti labai svarbu neužsidaryti vienumoje, bet ieškoti bendraminčių ir su jais dalintis tuo kas rūpi

AS2 2010-06-06 21:05

Smagu, kai pesimizmo persmelktoje žiniasklaidos jūroje, atrandi nuoširdų padrąsinimą tikėjimo, vilties ir meilės galia. Rytis, vienas iš tokių retų optimistų. Neseniai su juo bendrauju bet jau spėjau tai patirti. Sėkmės Ryti tavo darbuose! Šį tekstą patalpinau šalia nuorodos į tavo straipsnį savo facebooke, Almantas

Roma 2010-06-06 22:55

'Esu Aukščiausiojo vaikas.'

Šiandien Bažnyčia laimino šventais santuokos ryšiais sujungtus tėvus - vyrus. Bet vienas kunigėlis vistiek sugebėjo įterpti į pradžios maldą už dvasinę tėvystę. Įdomu, kaip tai susiję su minėtais ryšiais... Nepavargdamas perša nuosavą įsitikinimą, kad žmogus negalvotų apie save tiesiogiai kaip apie Aukščiausiojo vaiką, bet tik priklausomai nuo kitų žmonių, įsivaizduojančių save geriau už kitus.

P.S. Man jūsų straipsniai perdaug rožiniai. jau net nebeskaitau. Bet šis kaip ne jūsų. Trumpas ir patiko.

seksas 2010-06-07 13:36

"Mūsų naujas kraujo ryšys su Kristumi atveria mums naujų galimybių gyvenime. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė (Devintinės) primena, kad mums atverti nauji Dievo palaimos šaltiniai. Šiame naujame kraujo ryšyje (Naujojoje Sandoroje) nėra pralaimėjimų, nėra trūkumų, nėra priklausomybių, nėra ligų". Kas čia do nesąmonės? Kaip tokius str išvis gali spausdint neundergroundinis portalas? Nuo leukemijos ar cerebralinio paralyžiaus vaikų joks senovės žydas nesaugo ir neapsaugo. Ir tada džiaugtis gyvenimu tipo ir mylėt jėzusą ir visą jo chebrą?:) Niekas žmonių 'neatpirko', nes nebuvo už ką. Ką tik gimęs kūdikis yra švarus baltas lapas, neturintis jokios gimtosios nuodėmės, nepriklausomai nuo to, ką peza senovės žydų fanai. Taip pat niekas negali atpirkti kito nuodėmių, nebent auka atleidžia skriaudėjui pati. Atleidinėti nuodėmes per trečią asmenį yra senobinis atpirkimo ožio kultas, kurį jėzusas sėkmingai perėmė. Tai viena iš debiliškiausių idėjų žmonijos istorijoje.

truliluli 2010-06-07 20:07

Vajej, Seksai,

ką Jūs sakote? Jūsų lūpomis ir pirštais žydai kalba: ,,Taip pat niekas negali atpirkti kito nuodėmių, nebent auka atleidžia skriaudėjui pati." Čia tradicinis kai kurių žydų, darančių iš holokausto industriją, teiginys. Ar nepradedate panašėti į tuos, kuriuos nuolat smerkiate? :)

seksas 2010-06-08 01:07

ratuk, o tai apie ką ten klausykloj žmonės su kunigėliu šnekučiuojasi? Ir ko ir kieno atleidimo prašo? Tarkim padarei nuodėmę žmogui, o jis numirė. Pagal katalikus, tau tą nuodėmę dievas vistiek atleist gali. Atpirkimo ožys, tsakant, ant kurio kabini visą š. Net ir numirt nereikia, dievas gi viską atleist gali, ar ne taip?

truliluli 2010-06-08 02:09

Seksai, kiek aš zinau, tai pagal katalikus taip ir yra. Jei žmogelis rimtai gailisi, tai net ir mirus įskaudintajam, nuodėmė gali būti atleista. Jūs teigiate, kad tai neįmanoma? Jūsų teiginys nėra kvailas - pirma turėtų atleisti nuskriaustasis. Jis gi, o ne kas kitas yra nuskriaustas. Bet jei jis to padaryti nebegali? Tačiau mirties atveju jam turėtų būti visvien.... juk mirtis visus sulygina. Nuoskaudos, įžeidimai... negi viską nešiesi anapilin? O jei to anapilio nėra? Kokia prasmė pykti? Gal geriau tegul atleidžia kiti, artimieji? gyventi juk kažkaip reikia. Negi visada pyksiesi,laikysi skausmą. Skausmas tave patį suės kaip rūdys geležį.

Gerai, kad rašote ( nepriimkite tai kaip gėlių.. ). Jūsų provokacijos skatina mąstyti. Aš už Dievą, tačiau nedavatkišką.

truliluli 2010-06-08 21:58

Seksai, Tavo kategoriškumas mane glumina. Tavo polinkis į ateistinį davatkiškumą - nė kiek ne mažiau. ,,Prisišikai"... . Kiekvienam gali taip atsitikti. Ir Tau pačiam, pvz. vairuojant automobilį per žioplumą sužaloti arba užmušti nekaltą žmogų. Norėtum asmeniškai gyventi tokioje prakeikimo situacijoje visą likusį gyvenimą? Neprašytum žuvusiojo artimųjų atleidimo? Esi kietaširdis teoretikas. Prieš rašydamas panašius komentarus giliai pakvėpuok, idant nusiramintum.

seksas 2010-06-08 22:48

"Neprašytum žuvusiojo artimųjų atleidimo?" Ratuk, tu neskaitai ką rašau. Žinoma, kad prašyčiau. Tik nekarčiau savo nuodėmių ant senovės žydų atpirkimo ožių, ir nesitikėčiau taip gauti atleidimą. Nuo to, kad nuodėmes krauni/prašai atleisti kažko kito, tau neturi pasidaryt nei blogiau, nei geriau.

« < 1 - 2 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (14)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.

Vaikų chorų šventė Kretingoje

Gegužės 26 dieną Kretingoje vyks XXII Vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų šventė „Sveika, Jūrų Žvaigžde“, į kurią tradiciškai susirenka kelios dešimtys vaikų ir jaunimo chorų ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos.