Aloyzas Sakalas. Ko nepasakė, bet privalėjo pasakyti Prezidentė
Pagaliau sulaukėme JE Prezidentės metinio pranešimo. Akivaizdu, kad vieniems jis turėjo patikti, kitiems - ne. Tokios nuotaikos atsispindi ir politikų bei apžvalgininkų komentaruose.
„Tai buvo reklaminių šūkių rinkinys, nepamirštant pasipuikuoti savo reitingais, ir labai keista, kad pačioj pradžioj savo vadinamojo pranešimo Prezidentė įspėjo, kad nieko nepasakys.“ (A.Valinskas).
„Tikimės, kad Prezidentės metinis pranešimas bus įvertintas realiais darbais. Pirmiausia išgirdome, ką seniai sakėme, kad šiai Vyriausybei trūksta strateginio mąstymo, kad reformos, ir mokestinės, ir kitokios, ne visada vykdomos atsižvelgiant į strateginius tikslus, tiek valstybės, tiek ir žmogaus, kaip svarbiausio valstybės elemento.“ (V.Gapšys).
„Vietoj sistemos taisymo mes turime sistemos suveržimo taktiką. Natūralu, kad tam tikroje situacijoje tai gal ir gali padėti - disciplinuoti, bet iš tikrųjų sistema pradeda veikti ne tada, kada mes jai taikome sankcijas arba suveržiame, o tada, kada sistema gauna ir pozityvių pasiūlymų veikti, kada strategiškai pozityvioji kryptis nurodyta. Šiuo atveju mes matome tik strategiškai negatyvią kryptį - bausti, sankcionuoti (...) tai tenkina „mažąjį žmogų", bet nesuteikia postūmio valstybei. „Mažasis žmogus išgirdo - ir yra psichologiškai patenkintas - štai mano gynėjas! Jis man padėjo tuo, kad ruošiasi nubausti tuos, dėl kurių aš jaučiuosi nuskriaustas. Jeigu tai patenkina „mažą žmogų", tai Prezidentė turės dar didesnius reitingus, bet valstybė nepajudės iš vietos." (L. Bielinis).
„Valstybės vadovės metinio pranešimo leitmotyve dominavo raginimas atsigręžti į žmogų, tačiau beveik nebuvo konkrečių pasiūlymų, kaip tai padaryti (...)Teisingai, pamiršome žmogų, bet kaip mes turime jį prisiminti, nelabai aiškiai pasakyta (...). Kai Prezidentė kalba apie kovą su korupcija, ji išdėsto keturis konkrečius pasiūlymus. Tuo tarpu kai kuriais kitais klausimais būtų galima nors gaires nustatyti, net ir tai nėra padaroma."(K. Girnius).
„D. Grybauskaitė pabrėžė mintį, kad net ir ekonomiškai sunkiais laikais reikėtų pradėti nuo pagrindų - tikėjimo valstybe ir teisingumo atkūrimu, o ne tiktai ieškoti būdų, kaip gauti daugiau pinigų, subalansuoti biudžetus ar įvesti kokius mokesčius (...) Tai yra visa tai, kas realiai ir kelia turbūt didžiausią nepasitenkinimą Vyriausybės veikla dabar ir nuo ko tikriausiai yra pavargusi didžioji dalis Lietuvos žmonių. D. Grybauskaitė tą tendenciją yra pagavusi gana tiksliai." (T.Janeliūnas).
„Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas Seime yra tarsi premjero Andriaus Kubiliaus politinės elgsenos ir mąstysenos kritika. Prezidentė sako: paniekinome ir pamiršome žmogų. Premjeras sako: norite mažesnių akcizų? Karpysiu pensijas! Nesmerkiate kontrabandos? Nukirpsiu jums ir pensijas, ir algas! Nepatinka nauji mokesčiai? Sulauksite valstybės bankroto! Savo ruožtu prezidentės D. Grybauskaitės ideologija – neaiški, todėl jos programinėms kalboms nepakenktų didesnis dėmesys valstybės ateities vizijai bei jos įgyvendinimo idėjiniams ir praktiniams pagrindams. Neužtenka pasakyti: žmogus – svarbiausia.“ (V,Laučius).
„D. Grybauskaitė teisi sakydama, kad valstybėje trūksta teisingumo, tvyro nusivylimas ir nepasitikėjimas. Lietuvoje vyksta valstybės atrofija.“ (A. Kulakauskas).
„Prezidentė ypač daug dėmesio skyrė dviem sritims – teismų sistemai ir kovai su korupcija.
Šios sritys pakankamai išsamiai apžvelgtos ir, sakyčiau, su konkrečiais pasiūlymais. Tai būtų iš tikrųjų teigiamas to pranešimo bruožas (...) nustebino ir tai, kad Prezidentė, kurią mes žinome kaip finansų ir ekonomikos specialistę, vis dėlto nuvertino tą, pasak jos, ekonomizmą.
Priešingai negu teismų arba kovos su korupcija atveju visiškai neleido suprasti arba nepasiūlė idėjų, ką gi vis dėlto ekonomikos srityje būtų galima daryti.“(A.Račas).
Kaip matome, vertinimų spektras labai platus, kurį būtų galima nusakyti žinomu posakiu: kas galva – tas protas. Bet yra viena sritis, dėl kurios sutaria visi apžvalgininkai: JE Prezidentė beveik nieko nepasakė apie savo užsienio politiką, nors Konstitucijos 84 str. pasakyta: „Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.“ Nemanau, kad tokios politikos nebuvo. Ją matė visi ir ją vienaip ar kitaip vertino. Tai kodėl Prezidentė nutylėjo apie tokį svarbų savo veiklos barą? Juk užsienio politikoje būta ne tik nesėkmių. Gal nutylėta dėl to, kad pripažinti savo nesėkmes žymiai sunkiau, nes jie mažina reitingus, negu garsinti savo laimėjimus, kurie tuos reitingus kelia. O ir tų vidaus ir užsienio politikos laimėjimų išvardijimo pasigendama metiniame pranešime. Jame politologų bendra nuomone išvardytos, ir gana suprantama visiems kalba, tik problemos, kurias reikia spręsti. Bet kaip? Prezidentė pasako gan aiškiai: sprendimų centre turi būti žmogus, o ne kokie nors monetariniai ar buhalteriniai skaičiavimai. Ir nors šia prasme jos pozicija labai artima klasikiniams socialdemokratams ir krikščionims demokratams (nepainiokime jų su TS-LKD, nes ten tokių nėra). Bet tai tik pozicija, o ne ateities vizija, kurioje matytųsi mūsų artimoji ir tolimoji ateitis. O ji priklausys nuo to, ar bus sustabdyta masinė emigracija ir protų nutekėjimas, ar sumažės iš esmės, o ne dalimis procento nedarbas. Bet apie tai nė žodžio metiniame pranešime. Lyg apie 800 tūkst. jau emigravusių mūsų piliečių - tai tik smulkmė politikų pasjanse. Reikia sutikti su politologu A. Kulakausku, kad vyksta Valstybės erozija, kuri pasireiškia ne tik formaliais emigracijos ir nedarbo skaičiais, bet ir mūsų vertybių sistemos pokyčiais, nepasakyčiau, kad į gerą pusę. Kaip sustabdyti fizinę ir moralinę Valstybės eroziją, pranešime nė žodžio. O juk Prezidentė yra valstybės vadovė ir kaip tokia, atsakinga už valstybės išlikimą, jos moralinį klimatą ir jos ateitį.
Deja, pranešimas skirtas tiems, kurie nori išgirsti, kad JE Respublikos Prezidentė yra kartu su jais. Bet būti kartu, tai nereiškia vien išvardyti skaudulius, bet ir rasti jų gydymui vaistų. Vienam skauduliui - korupcijai - vaistus Prezidentė pasiūlė. Bet tai tik vienas atviras skaudulys iš daugybės kitų piktžaizdžių. O apie jas - tik pagraudenimai ir jokio raminamo balzamo. Aš jau nekalbu apie būtinas radikaliam tokių piktžaizdžių gydymui terapines ar net chirurgines priemones . Todėl jau pasigirsta balsų, kad anais laikais buvo geriau. Štai kur nuveda vien dirbtinai keliami reitingai, už kurių neslypi reali politika.