Gero kelio, Zappa
Šiandien į gimtąjį miestą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Baltimorę, išlydėta roko muzikanto Franko Zappos biusto kopija, kuri miesto centre šalia bibliotekos turėtų būti atidengta dar šių metų rugsėjį.
Išlydėtuvėse, kurios vyko šalia Vilniaus miesto rotušės, dalyvavusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Elizabeth Derse džiaugėsi šia Lietuvos gerbėjų iniciatyva ir palinkėjo F. Zappai, „atviros sąmonės asmenybei“, laimingos kelionės pasiekiant savo namus.
Muzikanto biusto idėjos autorius, fotomenininkas Saulius Paukštys išreiškė padėką pačiam F. Zappai už jo kūrybą ir pasidžiaugė, kad pavyko įgyvendinti šią „spontaniškai gimusią iniciatyvą, kuri išgarsins Lietuvos ir Vilniaus miesto vardą pasaulyje“.
Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Babravičius kalbėjo, kad sunku apsispręsti, ar šią iniciatyvą vadinti kultūrine, ar politine, ir kuri iš jų yra svarbesnė. Pasak G. Babravičiaus, „F. Zappa per savo gyvenimą sugriovė tiek taisyklių, kiek sunku net įsivaizduoti. Tačiau mums Lietuvoje taisyklių griovimas, laisvės troškimas buvo labiau suprantamas. Džiugu, kad ir ankstesni, ir dabartiniai miesto vadovai rimtai palaikė šią crazy idėją. Džiugu, kad Vilnius gali Amerikos miestui, Baltimorei, padovanoti šią skulptūrą. Matyt, dabar F. Zappa danguje su sau būdinga šypsena žiūri į mus visus ir sako – „crazy people“.
Paminklas roko muzikantui F. Zappai pastatytas 1995 metais Vilniuje, K. Kalinausko skverelyje.
Idėja Lietuvos sostinėje pastatyti paminklą roko muzikos novatoriui F. Zappai kilo 1995 metais grupei entuziastų, pasivadinusių Franko Zappos gerbėjų klubu. Juos subūrė S. Paukštys ir Saulius Pilinkus.
Prieš kelerius metus S. Paukštys subūrė iniciatyvinę grupę, kuri inicijavo šio biusto kopiją pastatyti F. Zappos gimtajame Baltimorės mieste, JAV.
Biusto autorius – skluptorius Konstantinas Bogdanas, architektas – Valdas Ozarinskas.
Per 30 karjeros metų F. Zappa pasireiškė kaip kompozitorius, gitaristas, dainininkas, kino režisierius ir satyrikas. Jam priklauso pirmojo konceptualaus roko muzikos albumo išleidimo autorystė. Jis kūrė muziką roko grupėms, džiazo ansambliams, sintezatoriams ir simfoniniams orkestrams. Dėl šios veiklos šiandien pripažįstamas vienu iškiliausių praėjusio amžiaus kompozitorių. Muzikantas, niekada nesilankęs Lietuvoje, mirė 1993-iaisiais.
![]() |
|
Zenekos nuotrauka |
![]() |
|
Zenekos nuotrauka |
![]() |
|
Zenekos nuotrauka |
![]() |
|
Zenekos nuotrauka |
![]() |
|
Zenekos nuotrauka |
![]() |
|
Zenekos nuotrauka |









































