Gintaras Aleknonis. Pilietybė tarsi dviguba meilė ir ištikimybė
Įstatymus galima skirstyti į dvi rūšis – vieni sprendžia visuomenėje kylančias problemas, kiti kuria įtampą ir stumia nežinion. Apie pirmuosius kalbame retai – jais paprasčiausiai naudojamės. Antros rūšies įstatymai kelia audras ir sumaištį.
Atrodo, kad Seime brandinamas problemas kelsiantis įstatymas, kuriuo užsimota įteisinti dvigubą pilietybę. Retas įstatymas sulaukia tokios gausybės pataisų ir pataisėlių. Paskutinę akimirką prieš balsavimą siūlomų pataisų dažniausiai nesuspėjama nuosekliai įvertinti: tai kelias, kuriuo dažniausiai į įstatymus patenka įtarimą keliančios ir kažkokius siaurus interesus atspindinčios nuostatos.
Tačiau blogiausia, kad dvigubos pilietybės įteisinimą norima grįsti išimtimis. Išimtys NATO, Europos Sąjungos šalių piliečiams. Išimtys kaimynams.
Dviguba pilietybė pirmiausia yra moralinis klausimas, kažkuo panašus į daugpatystę. Prisiekti galima ir du kartus, tačiau iš karto kelių priesaikų laikytis neįmanoma. Kas nusprendžia, kam iš tikrųjų ištikimas dvigubas pilietis – Lietuvai, Amerikai ar Rusijai? Jeigu dvigubos pilietybės siekiantys nesupranta, kur jie eina, kodėl juos stumiame į moralinį akligatvį?
Ir tarp sąjungininkų kyla konfliktų, tikėkimės, kad karo nebus ir dvigubą pilietybę turintiems nereikės rinktis, kurioje pusėje kovoti. Bet galimybė balsuoti rinkimuose ar referendume gali būti pavojingesnė už atvirą kovą.
Nepamirškime, kad per dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuvos geopolitinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Ar esame pasirengę turėti šimtą tūkstančių „dvigubų“ Lietuvos ir Rusijos piliečių? Pakanka prisiminti Gruzijos karo pamokas ir Maskvos užsienio politiką – ginti rusakalbius artimajame užsienyje.
Niekaip negalime atsikratyti sovietmečio laikų legendos, kad išvažiavusiam svetur kažkas per jėgą atima pilietybę. Turėdamas Lietuvos pilietybę gali ramiai gyventi ir dirbti ne tik Europos sąjungoje. Kai kas nusprendžia, kad patogiau būti tos šalies piliečiu, kur gyveni. Nereiktų tokių nei smerkti, nei apipilti lengvatomis – apdovanoti Lietuvos pilietybe.
Raudama, esą Airijoje gimstantys lietuvių vaikai automatiškai paverčiami Airijos piliečiais. Bet žinau ir atvejį, kai Lietuvoje mišrioje šeimoje gimę vaikai negavo Lietuvos pilietybės. Tokios situacijos – ne įstatymų, bet Lietuvos biurokratinės mašinos nusikalstami darbo trūkumai.
Daugelio Lietuvoje priimamų įstatymų problema – niekas neskaičiuoja, kiek kainuos įstatymo įgyvendinimas. Galbūt sužinoję tikrąją kainą apsigalvotume? Kol betvarkė su sveikatos draudimu, neišspręsti socialinio draudimo klausimai, apskaičiuoti dvigubos pilietybės kainą beveik neįmanoma. Tik aišku, kad našta galėtų būti nepakeliamai sunki.
Kai kurios partijos tikisi plėsdamos piliečių užsienyje ratą rinkimuose gauti daugiau balsų. Ar tai ne iliuzija? Išvykimas iš tėvynės dažnai yra ir protesto ženklas. Bandyti žvejoti užsienyje protesto balsus rizikinga ir vargu ar politiškai atsakinga. O kodėl svetur gyvenantys turi spręsti, kaip reikia tvarkytis Lietuvoje, kaip naudoti čia į bendrą iždą suneštus mokesčių mokėtojų pinigus?
Turėtume suprasti, kad tautybė ir pilietybė – artimi, tačiau skirtingi dalykai. Lietuvis gali mylėti tėvynę ir nebūdamas piliečiu. Pilietybė – pirmiausia pareiga ir atsakomybė, o tik paskui teisės ir privilegijos.
Lietuvos konstitucijos kūrėjai sąmoningai sudėjo saugiklius, kurie apsaugo nuo jungimosi į posovietinę erdvę ir riboja dvigubą pilietybę. Tai išmintinga pozicija, numačiusi tokias grėsmes, su kuriomis neseniai susidūrė Gruzija.
Kodėl naujuoju pilietybės įstatymu kuriami keliai konstitucijai apeiti ir taip rodomas teisinio nihilizmo pavyzdys? Jeigu manoma, kad esame pribrendę dvigubai pilietybei – kuo labai abejoju – elkimės sąžiningai ir keiskime Konstituciją. Seimas turi rodyti pavyzdį, kaip reikia laikytis įstatymų. Tik tada bus galima to reikalauti ir iš kitų.
Aiškinimai, esą gyventojų apklausos rodo, kad žmonės pritaria dvigubai pilietybei, juokingi. Kam tada bijoti referendumo? Nepamirškime, kad apklausose daug kas priklauso nuo gudriai suformuluotų klausimų. Jeigu teirausimės, ar norime, kad Airijon išvykę vaikai galėtų likti lietuviais, prieštaraujančių nebus. O kaip atsakysite į klausimą, ar sutinkate, kad svetur uždarbiaujantis ir Lietuvai mokesčių nemokantis kaimynas spręstų, kaip dalinti pensijas ir pašalpas?
Paskutiniaisiais sovietinės okupacijos metais lankiausi Romoje, kur iš Kazio Lozoraičio rankų gavau Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Šis dokumentas tuomet nesuteikė jokių teisių, tik minimalų pavojų, kertant Sovietų Sąjungos sieną. Tačiau pasas liudijo simbolinį ryšį su nepriklausoma Lietuva. Nežinau, kiek per penkiasdešimt metų tokių pasų išdavė Lietuvos atstovybės Vašingtone, Londone ir Vatikane. Tik aišku, kad tada Lietuvos paso reikėjo ne visiems.
// 
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Geografui. Paskaiciau jusu komentara "Kolotei". Sakote: "Mane knisa noras turėti dvigubą pilietybę sau kaip išimtį, ir neduoti jos kitiems" O manes neknisa. Tegu zmones nori, ko tik nori. Manau, kad seimas, kaip LIetuvos visu zmoniu isrinktas valdzios organas ir pagal LIetuvos Konstitucija turintis teise pripazinti "dviguba pilietybe atskirais atvejais" numatys tuos atskirus atvejus. Man labiau patiktu, kad Lietuva rinktusi vienijanciau meiles ir pagarbos visu savo pilieciu atzvilgiu kelia, o ne snipinejimo ir baudimo...... Lietuvos seimas nuspres, atsizvelgiant i zmoniu norus ar ne.... bus ju sprendimas.
Sakote, JAV daug geriau dirbti privaciame sektoriuje -- ten visi pinigai. Zinoma. Bet JAV istatymai draudzia NEPILIETI idarbinti is viso. Zinoma, daug kas isidarbina ir savo versliuka padaro ir dar kartais milijonines paskolas pasiema. Visko pasitaiko. Bet tie visi nelegalai neturi ramybes, nei diena, nei nakti. Taigi, jeigu jie sulauks dienos, kai reikes rinktis pilietybe, as neabejoju, kad rinksis JAV. As noreciau, kad LIetuva jiems sakytu --- " mums nesvarbu, ka tu ten dirbi, kiek pinigu gauni, kokias privilegijas isigijai.... tu visada mums esi Lietuvos pilietis, mes taves visada laukiame namuose Lietuvoje" Man toks Lietuvos gestas (vienijantis visus lietuvius) labiau patiktu.
Kolega "?",
Gal mano šiandieninis komentaras "Kalotei" geriau paaiškino mano poziciją pilietybės klausimu? Esu prieš išimtis, kurias galima taikyti savo nuožiūra.
Bet Jūsų nuogąstavimai dėl nepiliečių teisių Amerikoje neatrodo įtikinamai - Jūs pats juos paneigiate. Pirmiausia, sutikite, kad darbas valdiškoje įstaigoje nėra "American dream". Ir iš tiesų, ko gi ten dirbti, jei prastai moki kalbą, nežinai įstatymų ir, kaip pats rašote, esi menko išsilavinimo. O jei žinai įstatymus, moki kalbą ir esi gero išsilavinimo, nėra reikalo eiti valdiškon tarnybon - privačiame sektoriuje moka kur kas geriau.
Nors, vienas mano draugas, dar nebūdamas piliečiu, kuo puikiausiai dirbo "Amerikos balso" redakcijoje ir daugelis mūsų klausėmės jo skaitomų žinių. O Amerikos balsas - juk Valstybės departamento padalinys.
Aš į pilietybę žiūriu gal kiek idealistiškai, gal - senamadiškai. Pilietybė neturi būti "разменная монета".
Nesutinku, kad į svarbų referendumą žmonės nesusirinktų. Jei visuomenei tai būtų aktualu, viskas pavyktų. Kaip susirinko į referendumą ir nubalsavo dėl narystės ES. O dabar yra kaip yra. Esu nemažai blaškęsis po pasaulį, bet nė karto negalvojau apie kitą ar dar vieną pilietybę. Gera ar bloga, bet tai - mano pilietybė, kurios neketinu išsižadėti.
Geografui. Kiek as suprantu ES istatymai virsesni uz Lietuvos. Taigi, jus turite dvi pilietybes (dvi pirstines) automatiskai. Lietuviams, gyvenantiems ES salyse, nesuprantu, kodel butu reikalinga tu saliu pilietybe -- viskas tas pats. Bet ne visur vienodai. Pvz. kiek as girdejau JAV NEpilietis negali dirbti jokioje valdiskoje istaigoje (mokykloje, ligonineje, paste, valdymo sistemoje). Tai sioks toks apribojimas, ypac ateiviui, kurie negali pasigirti nei tobula kalba, nei kazkokiais tai stebuklingais issilavinimais. Uz maziausia eismo taisykliu pazeidima gali buti istremtas is salies be teises sugrizti. Isvaziaves ir uzsibuves Lietuvoje ilgiau negu 6 men (tiksliai laiko nezinau) prarasi zalia kortele. Jeigu esi nelegalus ir neturi zalios korteles is viso esi beteisis. Tai tik keletas "smulkmenu" kuriuos as zinau. Ir zmones Amerikos pilietybes siekia ir tai uztruka daug metu ir jie turi laikyt anglu kalbos, istorijos ir valdymo egzamina ir.... jeigu gauna, tai ima. Ir Lietuva juos nuraso/nubaudzia/atsisako. Lietuvos valia.
Geografai, taip pries savaite ir tris savaites kalbejome apie ta pilietybe ir turbut dar kalbesime kol dar susikalbame lietuviskai. Kai nebesusikalbesime (lietuviskai kalbantiems lietuviams pilietybe atimama, o jau nutautejusiems ju vaikams anukams pilietybe dovanojama) tai problema ir pasibaigs.
Sakote: "Jei kas nors vardan paaukštinimo tarnyoje yra pasiryžęs atsisakyti Lietuvos pilietybės - tai jo apsisprendimo reikalas. " Sutinku, jeigu toks zmogus kreipiasi i Lietuvos atitinkamas institucijas ir rastiskai atsisako pilietybes. Sekioti paskum kazkoki isvaziavusi uzdarbiauti zmogeli, ji snipineti ir suzinojus, kad jis gavo galu gale gyvenamos vietos pilietybe, yra zema. Dauguma valstybiu to nedaro. Lietuvos valia, zinoma, tai daryti.
Sakote: Tiesa, Amerika, suteikdama pilietybę neklausia ar tas konkretus žmogus atsisakė savo buvusios pilietybės, tačiau traktuoja jį tiktai kaip savo pilietį - su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, t.y. ne tik teisėmis, bet ir pareigomis" Taip. Ir kodel tai taip blogai. Jeigu kokiam nors lietuviui Afrikoje tigras nukas koja ir jis (daleiskim tik --- tures dvieju valstybiu pilietybes) ir pagalbos paprays turtingesnes salies.... ir gaus... Kaip del to nukentes Lietuva ar Lietuvos mokesciu moketojai???
Sakote: "Tarkim, kad Amerikoje Narušienė yra Amerikos pilietė, o Lietuvoje - Lietuvos. Man įdomu, kokios šalies pasą jį trauks važiuodama Kanadon, Meksikon, ar Brazilijon, nors Lietuvos piliečiams nei į vieną nei į kitą nei į trečią šalį vizos nereikia" Tikriausiai ji taip ir padarys. Bet kaip tai pakenks Lietuvai ar Lietuvos mokesciu moketojams ar asmeniskai Jums?
Sakote: "Manau, kad apie jokią "tėvynės meilę" čia nekalbama. Yra tik materialusis interesas. Šiaip tai nėra blogai. Netgi priešingai, tačiau kodėl tai reikia dangstyti patriotiniais lozungais?" As niekad nesiryztu imtis ir sverti kito zmogaus meiles ar patriotizmo kiekio Lietuvai. Jeigu uzsienyje gyvendamas lietuvis isleidzia kruva pinigu, sugaizta daugybe laiko, kad savo vaikus isaugintu lietuviskai kalbanciais Lietuvos patriotais, tai tokie zmoniu veiksmai irodo, kad jiems Lietuva nera tik meterialinio pasitenkinimo kazkoks tai saltinis. Ir dar. Kiek daugiau Lietuva gali pasiulyti iseiviui materialiniu gerybiu, kuriu negali tas iseivis is Lietuvos gauti uzsienio valstybeje? Ir dar MATERIALINE NAUDA (PRIVATI NUOSAVYBE) NETURETU BUT KAZKAIP TAI SUSIETA SU SALIES PILIETYBE. Pvz., jeigu arabas (ne Lietuvos pilietis) pastatys Lietuvoje gamykla, aprupins lietuvius darbu, suteiks galimybe lietuviams uzsidirbti, tai....gamykla ir pelnas visada turi but ir likt jo ir jo seimos nuosavybe.
Sakote, kad as gasdinuosi: "...kad "viengubi" piliečiai gyvenimo saulėlydžiui grįš Lietuvon ir tada mums, Lietuvoje visą laiką gyvenusiems, jie bus papildoma našta. Kodėl turėtų? Jei ir grįš, tai mažuma. " Sutinku. Bet tokiu, norinciu senatveje islaikymo is Lietuvos mokesciu moketoju, butu maziau, jeigu jie butu igije gyvenamos vietos pilietybe ir tos valstybes, kuriose jie gyveno ir dirbo... jais pasirupintu. Ir ne visi pensijas uzsidirbs: bus invalidu, bus, tokiu kuriu taupytos pensijos subankrutavo kartu su kompanijomis, bus prasigerusiu, bus vazinejusiu po ivairias valstybes, niekad nemokejusiu mokesciu ir panasiai. Tikrai tikiu, kad tokiu bus mazai, bet.... galetu but dar maziau.
Sakote: "Nugyvenus visą darbinį amžių kitoje šalyje ir įleidus ten šaknis, tik labai nedaugelis ryžtasi vėl daryti kardinalius pokyčius". Teisybe. Bet jeigu pastebite, kad pasaulis labai smagiai pasikeite ir lyginant su tuo kas buvo, galima padaryti klaidu. Kaip seniau, zmones is kaimu vaziavo i Lietuvos miesta, taip dabar vaziuoja is Lietuvos i kitas salis. Ar tie kurie isvaziavo is kaimu sugrizo atgal? Ne. Ar tevai ju atsisake? Ne.
Sakote : "Su viena pilietybe viskas paprasta ir aišku. Jei norime, kad būtų įteisinta dviguba - tai darykim referendumą, ir tada jau tegul nubalsuoja tauta, ......" Referendumo istatymai yra tokie, kad referendumas neivyks net ir tada, jeigu paklaustumete " ar norite 50% sumazinti mokescius" As tuo isitikines. Kitas dalykas. Konstitucijos, kuria ir visi iseiviai pasirase, keisti nereikia. Ji puiki. Ji leidzia "ATSKIRAIS ATVEJAIS DVIGUBA PILIETYBE" ir suteikia teise seimu nustatyti tuos atskirus atvejus. Viskas aisku. Seimas turi pasukti galva. Geo, tik del idomumo, pasakykite sau tokia minti: "man nesvarbu, ka Petras ar Petrute ten isvaziave isigyja, nusiperka, uzsidirba, kokias privilegijas gauna --- tai ju rizika, ju siekiai. Sekmes jiems. As turiu but tikras 100%, kad kol tie Lietuvos pilieciai(viengubiniai, dvigubiniai, trigubiniai..!) nemoka mokesciu i biudzeta is Lietuvos negautu jokiu materialiniu gerybiu, jokiu pinigu, jokiu paslaugu....). Jie viska turetu pirkti uz pinigus. IR AS ATSISAKAU JIEMS PAVYDETI. IR AS NESUTINKU, KAD PAVYDAS JIEMS (TURINTIEMS, UZSIDIRBUSIEMS KAZKA TAI DAUGIAU) UZTEMDYTU PROTA IR PASMERKTU LIETUVA ZLUGIMUI." Tik pusdieniui taip pagalvokite. Pvz. as galvojau taip kaip jus dabar galvojate, bet suzinojes kiek daug saliu pripazista dviguba pilietybe, kad nereiktu "naikinti" savo pilieciu, igijusiu gyvenamos vietos pilietybe, kaip tos salys dideja, pleciasi, stipreja ir matydamas, kaip Lietuva nyksta ir zinodamas, kaip uzsienyje nutautinti treciabangiai nebesistengia visai savo vaiku auginti lietuviais..... pakeiciau savo nuomone. As noreciau, kad Lietuva butu visiems kaip gera motina, kuri myli visus savo vaikus, kuri laukia visu savo vaiku sugriztant i Lietuva. Manau, kad vaikai (nors ir isdyke ir pasiute ir daznai nedekingi, bet..... viena diena ivertintu motinos pasiaukojima, meile ir sugriztu namo ir atsidekotu motinai, kaip ismanydami. Ir zinoma, visokiu bus. Bus tokiu, kurie tyciosis is Lietuvos, bus tokiu, kurie net atsisakys Lietuvos pilietybes, bet tada tai butu tu atskiru zmoniu pasirinkimas. Dabar gi Lietuva (motina) nusprende atsisakyti (nubaudzia) isvykusiu vaiku. Ir tai jau padaryta didziule zala. Ir visokie gincijimaisi, irodinejimai nieko gero neduoda. Ir net musu pasikalbejimai nieko gero neduoda, nes jus "negirdite" ka as sakau. Man atrodo, kad as jus suprantu (nes anksciau taip galvojau) ir suprantu jusu baime, kad musu rinkta valdzia neapsaugos musu interesu, o labiau rupinsis tais isvaziavusiais ir ... pasaka is pradziu. Bet cia yra kita problema. Lietuvos valdzia pinigus gali dalinti ne tik kazkokiem tai Lietuvos pilieciams, lietuviams nepilieciams, bet kam tik nori. Skaiciau, kad Zapos kazkoki paminkla pastate Lietuvoje, nuveze i JAV ----- ar ten koks privatininkas "tokius cirkus" krecia? Zinoma, jeigu pinigus dalinti kazkam tai uzsienyje yra lengviau, jeigu paskelbi, kad pvz. Burundyje gyvena 100000 Lietuvos (veingubiniu-grynuju) lietuviu, kurie, budami ne Burundijos pilieciai, yra skriaudziami, diskriminuojami.... ir todel LIetuva turi pasirupinti ju saugumu ir ekonomine gerove" Tai tik idiotiski pavyzdziai, kurie gal pades jums isivaizduoti, kodel as pakeiciau nuomone. Su pagarba, ?
Kalotei- aš nieko nesmerkiu. Kas nori - gali emigruoti, kas nori - gali atsisakyti pilietybės. Tai kiekvieno žmogaus asmeninio apsisprendimo reikalas. Bet, mano gal būt naiviu supratimu, pilietybė nėra pirštinės ar kojinės, kurias galima ir reikia kuo dažniau keisti. Tie kas nori - suranda būdų kaip derinti gyvenimą svetur su Lietuvos pilietybe.
Manęs negąsdina nei rusai, nei lenkai nei žydai su dvigubomis pilietybėmis. Mane knisa noras turėti dvigubą pilietybę sau kaip išimtį, ir neduoti jos kitiems. Todėl ir sakau - jei viena pilietybė - tai viena, bet jei tauta referendume nuspręs, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gali būti ir kitų valstybių piliečių be išimčių - aš nekelsiu niekam jokių pretenzijų. Ir pavardes būtinai reikia rašyti originalo kalba - čia aš be juokų.
Dekui ? ir Segejui uz geras mintis, pastebejimus ir blaivu prota. Daugiau nieko cia nereikia. Visi zmones skirtingi, skirtingas issilavinimo, supratimo ir suvokimo lygis.Tai nereiskia kad jie blogesni ar geresni uz kitus.Tiesiog taip yra. Manau kad reikia tik dziaugtis kad kitiems bus geriau, nes nereiks sukti galvos kad jau po 90 dienu turi grizti atgal i kita sali. Tiek dabar turint kitos salies pasa, gali buti Lietuvoje. Jei priimi kitos salies pilietybe kaip JAV, dabar, pagal nuo 2006.11.13 dienos KT nutarima automatiskai netenki Lietuvos pilietybes. Gan keista, nes kiti kurie isigijo iki to laiko jos neprarado. Turi dvi pilietybes. Galima smerkti tuos emigrantus, kurie isvyko, bet niekas nuo to nepasikeis.Cia tik laiko gaisinimas ir aplinkos tersimas neigiamomis emocijomis. Geriau kaip mantra kalbeti Lietuvos himna, sukalbet Teve musu malda, padekot uz kiekviena gauta diena visiems kurie yra pikti nesvarbu ant ko. Tikrai palengves tiems komentatoriams kurie nori kad butu kuo maziau lietuviu emigrantu su keliais pasais.Sekmes visiems, geros savaites.
dar reikia daug diskutuoti,taciau sutinku su p.Aleknonio mintimis.Kaip vykdys savo isipareigojimus Lietuvai gave pilietybe ,gyvenantys uzsienyje.Dabartiniai emigrantai,tai ne tie priverstiniai 1940m emigrantai
Lietuvos priešui, pasivadinusiam Kęstu. Visų piliečiu indėliu, vykdant piliečio pareigas, Lietuva yra išlaikoma kaip tokia. O ji leisgyvė ir badaujanti dėl jūsų, apvagiančių ją, piktybinių veiksmų. Todėl grįžk kuo greičiau į tikrąjį tikėjimą ir pradėk dirbti Lietuvai. Kitaip pateksi į pragarą. :)
Euoropai vis labiau jungiantis sis piletybes klausimo astrinimas Lietuvoje tikrai keistokas ... Keista ir tai, kad Lietuvos pilietybe svarstoma suteikti pries kara ar jo pabaigoje isvykusiu tevu 2-4'os eiles palikuoniams! Tik del to, kad ju seneliai ar tevai dar kiek pasnekedavo namuose lietuviskai? Uzastrinant: Tad gal pietu amerikos zmonems irgi reiketu duoti ir ispanijos/portugalijos pilietybes?
Dalykas gi daug konkretesnis: ka daryti su dabartine, didziausia po karo emigracijos banga? Kuri tik prasidejo ir jos galo dar nematyti. Ne su zmonemis nieko bendro su Lietuva jau nebeturintiems. O butent su zmonemis kurie augo, mokesi, dirbo Lietuvoje, turi stiprius rysius su Lietuva (tevai, gimes, draugai), kiek galedami siuntineja tuos sunkiai uzdirbus pinigelius ir dar svajoja prakute atidaryti ir Lietuvoje koki bizneli. Tam (pradinio kapitalo "uzkalimui") daznai reikia isigyti svetimos salies pilietybe. Tokiu zmonius jau turim simtus tukstanciu. Po keliu (kelioliolikos) metu turesim visa milijona. Tad ka su jais daryti? O ne su prieskariniu emigrantu palikuonimis ar dar sovoietu laikais isvaziavusiems zydams (="privilegiuotais emigrantais".)
Dvigubos pilietybes klausimas yra arsiai diskutuojamas ir salyse kuriose buvau. Tarkim, Vokietijoje tai pagrinde nacionalinis (tautinis) klausimas. Ka daryti su apie 10 mln turku? Tokiais atvejais salys suranda protingesnius sprendimus. Dvigubai pilietybei NE, bet tautinei priklausomybei TAIP.
Tame kontekste: kodel visgi nepriemus "lietuviskos kortos" vietoj dvigubos pilietybes? Nesam gi naivus: tu paskutines bangos emigrantu pagrindinis rupestis gi yra ne lietuvisko paso praradimas. Tikrai ne! Jiems svarbu tik neprarasti teises i ju dar Lietuvoje uzdirbta turta (nama, buta, soda ar pan). Ne grizus gauti pensija ar pan: kiek sumokejai Sodrai tiek ir gausi. Ne daugiau. "Lietuvio korta" tik duotu garantija, kad pasidares tarkim JAV ar Vokietijos pilieciu neprarasi teises i zeme, ant kurios tavo (dar senai pastatytas) namas stovi. Jokiu rinkimu teisiu sita "lietuvio korta" neduotu -- tad dar viena baime "tie isvaziave reguliuos mums gyvenima" dingtu.
Kad nebutu nesusipratimu: Pats esu jau arti 20 metu isvaziaves. Jokios kitos pilietybes neemiau (nors senai galiu). Man tiesiog nereikejo: dirbti galiu ir budamas Lietuvos pilieciu. Turtu Lietuvoje neturiu. Bet zinau daug zmoniu, kuriems nera taip paprasta. Zmoniu, kurie stovi dilemoje: parduoti buta, soda ir dingti visam laikui is Lietuvos? Ar visgi valdzia suras koki saliamoniska sprendina (pvz. "lietuvio korta")?