Naktį į 2010 m. birželio 10 d. mirė pasipriešinimo okupacijai (rezistencijos) dalyvė, Laisvės kovų dalyvė, Antano Terlecko žmona Elena Terleckienė.

Ji gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apskr. Troškūnų vlsč. Laukagalių kaime Justino ir Uršulės Keraičių šeimoje.

Į rezistencinę veiklą įsitraukė 1944 m. Jos brolis Stasys Keraitis-Varnas priklausė Algimanto apygardos partizanams, vadovavo būriui, žuvo 1948 m. Už tai, kad norėjo palaidoti brolio palaikus, buvo areštuota ir tardyta. Vykdydama partizanų užduotis, perduodavo jiems medikamentų, surinktų pinigų.

1951 m. ištekėjo už Antano Terlecko.

Lietuvos laisvės lygos narė nuo 1978 m. Dalyvavo leidžiant pogrindžio spaudą. Rašomąja mašinėle spausdino ir platino „Laisvės šauklį“, „Vytį“, kitus antisovietinius pogrindžio dokumentus. Dalyvavo daugelyje pasipriešinimo akcijų, prisidėjo rengiant pirmąjį okupuotoje Lietuvoje mitingą Vilniuje, prie A.Mickevičiaus paminklo, įvykusį 1987 m. rugpjūčio 23 d.

1977 m. 1980 m., 1984 m. buvo KGB tardoma ir kaltinama, kad pasirašė viešus protestus dėl rezistentų suėmimų, politinių kalinių kalinimo. Už tai, kad perdavė pogrindžio spaudai ir į Vakarus antisovietinius dokumentus (politinių kalinių laiškus JAV prezidentui R.Reiganui ir Lenkijos „Solidarumui“) jai grasinta iškelti baudžiamąją bylą. Patyrė daug kratų, jų metu konfiskuoti vyro dienoraščiai, laiškai.

Vyras Antanas tris kartus buvo kalinamas už pasipriešinimą sovietinei okupacijai.

Lankė vyrą įkalinimo ir tremties vietose Urale, Magadano srityje.

Dirbo buhaltere, ekonomiste, Vilniaus prekybos technikumo dėstytoja.

Antano ir Elenos Terleckų butas ilgus metus buvo neformalus Laisvės lygos narių štabas.

Rezistencijos dalyvius visuomet žavėjo Elenos svetingumas, kantrybė, dėmesingumas, rūpestis, kilnumas ir širdies šiluma.

Pastaruoju metu sunkiai sirgo.

1997 m. Elenai Terleckienei suteiktas Rezistencijos dalyvio vardas, o 2006 m. pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.

Apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ karininko kryžiumi.

Išaugino du sūnus ir dukterį.

Tegul šviečia Amžinoji Šviesa ištikimai kovotojai už Lietuvos Laisvę.

Velionė pašarvota Vilniaus arkivyskupijos laidojimo paslaugų centre, prie Vilniaus Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (M.K.Paco g. 4).

Karstas išnešamas birželio 12 d., šeštadienį, 13 val.

Rezistencijos dalyviai