Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje visą šią savaitę – ypatinga atmosfera. Iš įvairių Lietuvos kampelių susirinkę apie 100 kunigų bei keletas vyskupų susitelkė į rekolekcijas, kurias veda popiežiaus namų pamokslininkas Raniero Cantalamessa OFM Cap.

Italijoje tėvas Raniero gerai žinomas nacionalinės RAI televizijos žiūrovams, kurie 14 metų kiekvieną šeštadienį stebėdavo jo laidas apie Dievo Žodį. Filipinų vyskupų konferencijos kvietimu, metų pradžioje R. Cantalamessa vedė rekolekcijas 5500  kunigų, lankėsi Lotynų Amerikoje, tačiau su nemenkesniu uolumu dovanoja savo įžvalgas ir beveik šimtui Lietuvos dvasininkų.

Šeštadienį ir sekmadienį Vilniuje ir Kaune numatyti svarbūs renginiai ir visiems Lietuvos žmonėms.

Ta proga birželio 10 d. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje surengtoje spaudos konferencijoje svečias atsakė į krikščioniškos žiniasklaidos atstovų klausimus, pasidalydamas ilgamete Evangelijos skelbimo patirtimi. Dėkojame Vilniaus arkikatedros rektoriui kun. Robertui Šalaševičiui už nuoširdų ir taiklų vertimą.

Sutikau atvykti į Lietuvą, nes gavau kvietimą iš aukščiausios Lietuvos Katalikų Bažnyčios valdžios. Kadangi šie metai skirti kunigystei, stengiausi atsiliepti į visus kvietimus, kiek galėdamas. Atvykęs į Lietuvą dar kartą įsitikinau pasauliečių įnašo svarba. Be jų iniciatyvos šios rekolekcijos nebūtų įvykusios. Manau, kad tai tikras laiko ženklas – pasauliečiai padeda savo kunigams.

Pasakysiu jums tiesą, mane tikrai labai jaudina pasauliečių uolumas nešti Evangeliją. Manau, ir Jėzaus širdis yra sujaudinta.

Matau, jog kunigai ir vyskupai, dalyvaujantys šiose rekolekciose, yra labai dėmesingi, labai atviri, tad manau, kad jos bus tikra malonė Lietuvai.

Kai pirmą kartą bendravome elektroniniu paštu, rengdami šias rekolekcijas, manęs paprašė vienu žodžiu pristatyti savo programą. Nežinau, ar jie pamena, bet aš kaip žodį nurodžiau Evangelijos pagal Luką ištrauką: „Dievas aplankė savo tautą“. Tikrai manau, kad visi šie renginiai galėtų tapti Lietuvai tikru Dievo aplankymu.

Kokią pagrindinę žinią norite perduoti kunigams bei visiems Lietuvos žmonėms?

Jei turėčiau pasakyti vienu žodžiu – toji žinia nebūtų idėja, bet asmuo –  Jėzus Kristus. Kunigų paslaptis – draugystė su Jėzumi Kristumi. Jie turi būti Kristus, kuris eina per šių dienų pasaulį, mokydamas, gydydamas ligonius.

Paskui Jėzaus Kristaus asmuo išsiskleidžia ir tampa žinia. Šiuo atžvilgiu svarbi meditacija, kurią pristačiau šįryt: šventumas. Kunigams priminiau, jog pasaulyje yra tūkstančiai pasauliečių, kurie kasdien meldžiasi, kad turėtume šventų kunigų.

Katalikiškos žiniasklaidos misija – skelbti Evangeliją visiems. Kaip ji turėtų prabilti ir į Kristaus nepažįstančius žmones?

Tam tikru atžvilgiu esu jūsų kolega, nes daugybę metų vedu laidą nacionalinėje italų televizijoje (RAI1), kurioje aiškinu sekmadienio Evangeliją. Programa skirta taip pat netikintiems ir net ateistams. Pavyzdžiui, yra vienas netikintis žmogus, kuris kas savaitę stebi laidas, paskui man kaskart parašo, kad nesutinka, bet ir toliau žiūri (juokiasi). Vadinasi, Dievo žodis turi kažką ypatingo.

Jūs, kurie dirbate žiniasklaidoje, turite tikėti vidine Dievo žodžio jėga. Skelbti jį su tikėjimu, žinodami, jog jis pats turi galią paliesti širdis. Tokią patirtį įgijau dirbdamas televizijoje.

Jūs, kurie dirbate žiniasklaidoje, turite tikėti vidine Dievo žodžio jėga.

Žmonės vakarais pavargę po darbo dienos mėgsta atsipalaiduoti. Todėl – tokios populiarios lengvo turinio programos. Tačiau kai žmonės patiria krizes, kai iškyla rimtų problemų šeimoje ar santuokoje, tuomet pripažįsta, kad tik Evangelija turi žodį, atliepiantį jų padėties sunkumą, – yra daugybė tokių jaudinamų liudijimų.

Dabar paprašiau metų pertraukos po 14 metų darbo, bet nuolat gaunu laiškų, kurie ragina: „Grįžk greičiau ir toliau duok mums to gyvojo Evangelijos vandens.“

Kaip išversti Evangeliją į žmonėms suprantamą kalbą?

Teisingas klausimas. Išties, kalbėdamas per televiziją, supratau, kad Evangeliją reikia visada pritaikyti gyvenimui. Būtina parodyti, jog Evangelija tikrai atsako į egzistencines problemas. Reikia būti labai konkretiems.

Šiuo atžvilgiu Jėzus būtų buvęs puikiausias televizijos pamokslininkas, jei anuomet ji būtų egzistavusi. Jis niekada nekalba abstrakčiai, visada naudojasi pavyzdžiais iš gamtos, gyvenimo istorijomis, palyginimais. Jo tikslas – paliesti žmones jų konkrečiame gyvenime.

Norint skelbti Evangeliją šiandien, reikia gerai ją pažinti, bet taip pat ir visuomenę, jos problemas: ne vien ekonomines, bet ir egzistencines žmonių problemas.

Evangeliją reikia visada pritaikyti gyvenimui.

Be to, reikia būti labai gailestingiems. Negalime pateikti savęs kaip teisėjų. Jei prisistatome pasauliui kaip teisėjai, mus išjungia. Kol žmonės klausydavosi Dievo žodžio per Mišias bažnyčiose, jie būdavo priversti klausytis. Dabar girdint pamokslą per televiziją ar radiją, užtenka pasukti jungiklį...

Tad jeigu savo žodžiais nesudominame žmonių, neturime kitų galimybių priversti jų klausytis. Deja, šioje srityje dar esame gerokai atsilikę.

Daug kunigų vis dar pamokslauja pagal senovinį modelį, kai kunigas buvo vienintelis kalbantis, o visi kiti – tik klausytojai.

Šiandienos žmogus nenori tik klausytis, jis nori ir pats kalbėti, nori būti išklausytas.

Kas palaiko Jūsų viltį matant, jog mažėja pašaukimų į kunigystę?

Viltis yra ta, kad Jėzus Kristus yra Viešpats, ir Jis – prisikėlė. Evangelijos ir Šventosios Dvasios jėga šiandien yra lygiai tokia pati, kaip ir Prisikėlimo dieną. Visa šita dabartinė krizė gali paskatinti Bažnyčią apsivalyti. Kaip ne kartą sakė popiežius Benediktas XVI, gali nutikti, jog sumažės krikščionių skaičius, bet galime tikėtis, kad pagerės jų kokybė. Kaimenė gal bus mažesnė, bet ji tikrai bus žemės druska, raugas.

Kaimenė gal bus mažesnė, bet ji tikrai bus žemės druska, raugas.

Kalbant apie kunigų mažėjimą, ši situacija galėtų tapti proga didesniam pasauliečių aktyvumui. Mano manymu, labai gerai, kad Bažnyčia tampa mažiau klerikali, o labiau pasauliečių. Tiksliau – atsiranda didesnis integralumas tarp klerikalinio ir pasauliečių aspekto.

Jėzus pasiuntė Dvylika apaštalų, sakydamas: „Eikite į visą pasaulį“. Bet vieną dieną išsiuntė ir septyniasdešimt du mokinius. Prisiminkite Evangelijos ištrauką, apie septyniasdešimt pasiųstųjų. Tie septyniasdešimt du, tai visi tie žmonės, kurie jį sekė su tam tikru rimtu įsipareigojimu.

Taip vyksta ir šiandien. Tiesa, Jėzus siunčia vyskupus ir kunigus, bet siunčia ir kitus žmones. Argi įmanoma kariauti karą vien su generolais be kareivių? Ar įmanoma sukurti komandą vien iš teisėjų ir trenerių be žaidėjų? Taip ir evangelizacija neįmanoma vien su popiežiumi ir vyskupais be pasauliečių.

Pasauliečiai yra Bažnyčios atominė energija.

Sakau, kad pasauliečiai yra Bažnyčios atominė energija. Energija paslėpta kiekviename Bažnyčios atome, kiekviename pakrikštytajame. Atominė energija kyla branduoliui skylant. Dvi dalelės paliečia keturias, ir prasideda grandininė reakcija... Pasaulietis, esantis tikru Jėzaus mokiniu, daro įtaką žmonėms aplink save. Prasideda grandininė reakcija.

Žinoma, neretai viskas vyksta slaptoje, ne taip kaip atominio sprogimo metu. Išlieka visas žmogiškasis silpnumas ir Dievo galybė.

Parengė S. Žiugždaitė