Minint Lietuvos okupacijos ir genocido dieną, antradienio vakarą Užupyje atidarytas Tibeto skveras.

Ceremonijos metu atidengta paminklinė Tibeto skvero lentelė, skambėjo tibetietiška gongų muzika. Skvero atidaryme dalyvavo apie porą šimtų vilniečių.

Pasak iniciatorių, Tibeto vardo skvero Vilniuje įteisinimas – tai unikalios šios kultūros ir religijos pagerbimas, lietuvių tautos solidarumas su tibetiečių tauta.

Renginyje dalyvavo ir kalbas sakė Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV atstovas Šiaurės Europos, Lenkijos ir Baltijos šalims Thubten Samdup, Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Romualda Hofertienė, Seimo narė Dalia Kuodytė, tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas, Užupio respublikos prezidentas, kino režisierius Romas Lileikis, Vilniaus universiteto Orientalistikos studijų lektorius Vytis Vidūnas, Tibeto kulturos fondo direktorius Gintaras Dručkus.

Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV atstovas Šiaurės Europos, Lenkijos ir Baltijos šalims Thubten Samdup dėkojo, kad lietuviai nepamiršta tibetiečių, remia šią tolimą, bet, matyt, širdyje labai artimą sau tautą. Pasak Th. Samdup, Tibeto vardu pavadintas skveras Vilniuje - bus vienintelis toks pasaulyje.

Simboliška, kad Tibeto skvero atidarymas vyks Lietuvos istorijai ir jos žmonėms itin svarbią dieną – birželio 15-ąją, minint Lietuvos okupacijos ir genocido dieną. Būtent tada prasidėjo masinis lietuvių tautos naikinimas, trėmimai ir veik pusę amžiaus trukusi sovietinė okupacija, pasibaigusi Dainuojamąja revoliucija.

Tibeto skveras Užupyje – tai ne tik unikalios Tibeto kultūros bei religijos pagerbimas ir simbolinis jų įprasminimas. Tai ir solidarumas su ištremta tibetiečių tauta, kurios kančios istorija, prasidėjusi 1949 metais raudonajai komunistinės Kinijos armijai įsiveržus į Tibetą, tęsiasi ir šiandien.

Su taikos misija po pasaulį keliaujantis Tibeto lyderis Dalai Lama XIV, jau ne vieną dešimtmetį stengiasi atkreipti visuomenės bei politikų dėmesį į Tibeto problemą. Pasak jo, „skurdinant šalį, tautą ar kultūrą, žmonija visiems laikams netenka dalies savo gausios įvairovės. Pasikėsinimas į pagrindines žmogaus teises tampa pasikėsinimu į visų mūsų orumą“, todėl Tibeto išlikimo klausimas – nėra vien pačių tibetiečių reikalas.

Lietuva Tibeto klausimu laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos, kurios esmė – „vienos Kinijos“ politika, pagrįsta Kinijos teritorinio vientisumo pripažinimo principu. Tačiau Lietuva kartu su kitomis ES šalimis pasisako už Kinijos valdžios ir Dalai Lamos bei jo atstovų dialogą ir taikų santykių sureguliavimą, siekiant tvaraus sprendimo, gerbiant Tibeto kultūrą, religiją ir identitetą.

Tibeto skvero Užupyje projektą 2008-ųjų pabaigoje inicijavo Tibeto laisvės rėmimo grupė. Daug diskusijų tarp politikų sukėlusią iniciatyvą nuo pat pradžių palaikė Užupio bendruomenė, UNESCO komisija Lietuvoje, Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė, Tibeto kultūros ir paramos fondas, Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras, Lietuvos Sąjūdis, žinomi kultūros bei visuomenės veikėjai.

Po daugiau nei pusantrų metų klaidžiojimo po sostinės savivaldybės komisijas ir komitetus, 2010-ųjų gegužės 26 dienos posėdyje Vilniaus miesto taryba pritarė iniciatyvai Malūnų gatvės skvereliui Užupyje suteikti Tibeto vardą.