2010 m. birželio 3 d. CNN televizijos žinių kanalo internetinėje laidoje pasirodė Paul Frysh straipsnis, pavadintas ,,The Holocaust in Lithuania: One man’s crusade to bring justice”. Tas ,,vienas žmogus”, kuris veda tą ,,karo žygį” (crusade), tai – Ephraim Zuroff, lietuviams seniai pažįstamas. Prieš keletą metų, kai buvo atmestas neapgalvotas siūlymas priimti kažkokius neregėtus, nematytus ,,jidiš šokėjus” į lietuvių šokių šventę, vykusią Los Angeles mieste, tas pats Zuroff JAV žydų spaudoje lietuvius išeivius pavadino esančius ,,karo nusikaltėlių palikuonimis”.

Birželio 3 d. straipsnyje Zuroff tęsia temą toliau. Įdomu, kad straipsnis pasirodė kaip tik tuo metu, kada Izraelis visame pasaulyje yra kritikuojamas dėl protestuotojų, norėjusių pasiekti Gazos ruože gyvenančius palestiniečius, nužudymo. Vadinasi, siekiant nukreipti dėmesį nuo šiandienos Izraelio įvykdytų žudynių, paduokime žiniasklaidai įvykius, kurie vyko prieš 60 metų.

Zuroff kaltina lietuvius ir Lietuvą už vokiečių įvykdytas žydų žudynes Lietuvoje per Antrąjį pasaulinį karą. Kaltinimai tie patys, kuriuos jis seniai kartoja. Zuroff pradeda teigdamas, jog 200,000 Lietuvos žydų buvo išžudyti dėl to, kad prie to prisidėjo vietiniai lietuviai, ir toliau sako, kad Lietuva neigia savo kaltę ir mėgina suklastoti istoriją ir pan. Jis neužsimena, kiek kartų Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus ir kiti yra pripažinę, kas įvyko. Nepamini daug kitų jam nepalankių faktų.

•••

Pradėkime iš pradžių. Lietuva per 20 metų, tarp 1939 ir 1959-ųjų, per vokiečių ir sovietų okupacijas, prarado maždaug 1,200.000, arba 1.2 milijono savo gyventojų. Tai maždaug 1/3 prieškarinės Lietuvos gyventojų. Iš tų 1,200.000 prarastų 200,000 buvo žydai.

Kiek lietuvių dalyvavo žydų žudynėse? Istorikas Arūnas Bubnys paskaičiavo, kad tiesiogiai – šaudė, vežė arba saugojo – dalyvavo tarp 2,000 ir 3,000. Reiškia, apie 0.1 proc. (arba vieno procento dešimtoji dalis) Lietuvos gyventojų. Jeruzalės profesorė Dina Porat apskaičiavo platesnį ratą. Pagal ją, lietuvių, kurie prisidėjo – tiesiogiai ir netiesiogiai – prie vokiečių veiksmų prieš žydus, galėjo būti ligi 15,000. Tai yra maždaug 0.5 proc. Lietuvos gyventojų. Beje, vardu atpažintų lietuvių, kurie rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus nuo vokiečių, jau yra apie 3,000.

Bet kodėl tiek daug – daugiau nei 90 proc. – Lietuvos žydų buvo išžudyta? Kodėl daugiau lietuvių negelbėjo žydų? CNN rašo, kad žydai šimtus metų buvo neatskiriama Lietuvos dalis (,,integral part of Lituania”). Taigi, žydai buvo neatskiriama, bet atskira Lietuvos dalis. Labiau negu kituose Europos kraštuose, žydai Lietuvoje sudarė atskirą, uždarą bendruomenę. Kitaip negu kitų Europos kraštų žydai, Lietuvos žydai mažiau bendravo su žmonėmis, tarp kurų jie gyveno. Šimtus metų tai padėjo žydams išlaikyti savo tikybą, savo kultūrą. Lietuvos žydai mažiausiai asimiliavosi Lietuvos gyvenime.

Tačiau tas Lietuvos žydų atskirumas jiems pakenkė, užėjus vokiečiams. Pirmiausia, vokiečiams buvo lengviau juos suvaryti į getus, iš kurių jie negalėjo lengvai ištrūkti, o pašaliniai žmonės negalėjo jiems padėti. Antra, už žydų gelbėjimą vokiečiai paskirdavo mirties bausmę ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai. Tokiomis sąlygomis retas žmogus rizikuos savo gyvybe dėl svetimo. Mažai lietuvių turėjo artimųjų tarp žydų. Mažai žydų turėjo artimųjų tarp lietuvių.

Žydų istorijos tyrinėtojai (pvz., Schoenburg & Schoenburg, Masha Greenbaum) aiškina, kad žydai Lietuvoje greta lietuvių gyveno 600 metų, bet visą laiką atskirai, nes žydai laikė lietuvius prastesniais už save ir neturėjo noro su jais artimiau bendrauti. Ar daug žydų būtų rizikavę savo ir savo šeimos gyvybe gelbėjant lietuvius, su kuriais per 600 metų vengė artimiau bendrauti?

•••

CNN straipsnis apie Zuroff teigia, kad šiandienos lietuviai, didžiuma kurių nebuvo gimę Antrojo pasaulinio karo metu, yra kalti už tai, kad tarp 0.1 ir 0.5 proc. mūsų jau amžiną atilsį tėvų ir senelių kartos tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjo prie vokiečių suorganizuotos ir įvykdytos tragedijos. Būdavo laikai, kada smerkti visą gentį arba visą tautą už pavienių asmenių nusikaltimus, buvo tiktai bruožas tokių kaip Hitleris ir Stalinas.

Zuroff toliau kritikuoja Lietuvą už tai, kad per mažai ir per lėtai teisė karo nusikaltėlius. Tačiau, kaip visuomet, kalbėdamas apie karo nusikaltėlius, Zuroff visiškai nutyli apie žydus Nachmaną Dushanskį (Rainių miškelio žudynių vykdytoją) ir Solomon Morel (sovietų lagerio Lenkijoje vyriausiąjį budelį), kuriuos Izraelis priglaudė, nepaisant Lietuvos ir Lenkijos prašymo juos paduoti į teismą.

Taip pat iš Zuroff nieko neišgirsime ir apie nekaltų lietuvių likimą – vyrų, moterų ir vaikų, kurie 1944 m. sausio 29 d. buvo sovietų žydų partizanų nužudyti Kaniukų kaime. Kai Lietuva tik pradėjo rinkti žinias, norėdama sužinoti, kas ten dalyvavo ir kas ką veikė, Izraelis pasipriešino. Taip Lietuvos valdžia negavo progos apklausinėti nė vieno žydo partizano, dalyvavusio Kaniukų kaimo žudynėse.

Pagaliau, CNN straipsnis, sekdamas Zuroff teigimu, kad Lietuva mėgina suklastoti istoriją, pabrėžia, kad Vilniaus genocido ir rezistencijos muziejus pristato tiktai lietuvių kančias ir neparodo žydų kančių. Tačiau straipsnio autorius visiškai nutyli faktą, kad ten pat netoli, Vilniuje, yra Holokausto muziejus (oficialiai vadinasi Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus – Red.), pristatantis tiktai žydų kančias.

CNN straipsnyje ne lietuviai klastoja istoriją. Toks straipsnis pasaulinėje žiniasklaidoje ne pirmas ir turbūt ne paskutinis. Tarpkarinėje Lietuvoje Užsienio reikalų ministerija sekdavo viešus lenkų iškraipymus apie Lietuvą ir į juos atsiliepdavo. Aš į čia minimą straipsnį atsiliepiau CNN tinklalapyje. Bet tai neturėtų būti privataus asmens uždavinys. Be to, mano atsiliepimas neprilygsta straipsniui. Tema užtenkamai svarbi – istorijos tiesos išlaikymas, todėl kuri nors Lietuvos Respublikos įstaiga ar gal Lietuvių Bendruomenė turėtų būti pasiruošusios į tokius pasisakymus atsiliepti.

CNN straipsnį galite paskaityti adresu: http://www.cnn.com/2010/WORLD/europe/06/03/lithuania.nazi.prosecutions/?hpt=C2