Arkiv. S.Tamkevičius SJ. Dėl krikščioniškų religinių simbolių naudojimo viešojoje erdvėje
2009 m. lapkričio 3 dienos Europos žmogaus teisių teismo sprendimas drausti religinių simbolių, įskaitant Nukryžiuotojo, naudojimą viešuose pastatuose kelia nerimą dėl galimų šio sprendimo pasekmių mūsų tautos kultūrai, identitetui, tradicijoms ir laisvei. Toks teismo sprendimas sukuria pavojingą precedentą, kai tarptautinės institucijos primeta kultūrų ir tradicijų įvairove pasižyminčioms valstybėms bei visuomenėms tam tikrą „uniforminę“ vertybių sistemą, atspindinčią tik vienos pakraipos pasaulėžiūrą. Minėtas Europos žmogaus teisių teismo sprendimas verčia atkreipti dėmesį į religijos laisvės, valstybės ir Bažnyčios atskirumo, individualių ir kolektyvinių žmogaus teisių klausimus.
Tauta ir visuomenė negali egzistuoti be kultūros ir tradicijų. Būtent kultūra ir tradicijos suteikia visuomenei ir tautai savitumą ir tapatybę. Tuo tarpu kultūra ir tradicijos visuomet yra susiję su tam tikromis toje visuomenėje priimtomis vertybinėmis ir moralinėmis nuostatomis, kurios dažnai turi religines šaknis. Kultūrą grindžiančios vertybinės nuostatos negali būti atskirtos nuo kultūros tuo pat metu nesunaikinant pačios kultūros. Savo vertybinių bei moralinių šaknų netekusi kultūra neišvengiamai praranda savo gyvybingumą ir ilgainiui sunyksta.
Tauta negali būti laisva, jei ji neturi galimybės privačioje ir viešojoje erdvėje puoselėti savo tradicijų, kultūros ir naudoti šią kultūrą bei tradicijas išreiškiančių simbolių. Tai puikiai suvokė okupantai, siekiantys užgniaužti tautos laisvę, palaužti jos dvasią bei susilpninti tautinę savimonę. Dar visai neseniai mūsų tautai teko išgyventi laikus, kuomet tautiniai, valstybiniai ar religiniai simboliai viešojoje erdvėje buvo naikinami, o jų naudojimas persekiojamas.
Šiandien dažnai visuomenės, bendruomenės bei tautos teisė puoselėti savo identitetą, kultūrą, tradicijas, religiją yra bandoma supriešinti su individualiomis žmogaus teisėmis. Tačiau neturi būti pamirštama, kad žmogaus teisės neegzistuoja „beorėje“, vertybiškai neutralioje erdvėje. Jos visuomet egzistuoja konkrečiame socialiniame ir kultūriniame kontekste. Žmogaus teisė puoselėti savo kultūrinį, tautinį, religinį identitetą netektų prasmės, jei nebūtų gerbiama konkrečių tautinių, religinių, pasaulėžiūrinių grupių teisė laikytis savo vertybių, tradicijų ir jas puoselėti. Todėl individualios žmogaus teisės neturi būti įgyvendinamos paneigiant tautos ar bendruomenės teisę puoselėti ir augančiai kartai perduoti jos identitetą, sudarantį kultūrinį bei tradicinį paveldą. Prioriteto suteikimas egocentriniam individualizmui, kuomet individui leidžiama pasinaudojant teisiniais instrumentais apriboti bendruomenės ar visuomenės teisę puoselėti tam tikras vertybes bei tradicijas vien todėl, kad kažkas joms nepritaria ar yra jų trikdomas, neprisideda prie tikros žmogaus teisių plėtros.
Dažnai viešosiose diskusijose minimas valstybės ir Bažnyčios atskirumas nereiškia, kad religiniai simboliai ir tradicijos, sudarančios valstybėje gyvenančios ir valstybę kuriančios tautos kultūrinio paveldo bei identiteto dalį, turi būti pašalintos iš viešų erdvių, įstaigų ar mokyklos. Visa kas sudaro mūsų tautos kultūrinį paveldą turi teisę būti puoselėjama visuomenėje, valstybėje ir mokykloje. Neįmanoma vienu metu pasisakyti už nacionalinės kultūros puoselėjimą ir tuo pat metu uždrausti naudoti tą kultūrą išreiškiančius simbolius. Uždraudusi naudoti religinius simbolius mokyklose, visuomenė prarastų galimybę perduoti tų simbolių išreiškimo tapatybę ir vertybes būsimai kartai, tuo pačiu rizikuodama prarasti savo tapatybės šaknis bei identiteto išsaugojimo ateityje perspektyvas.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas pasaulietinės valstybės principas nereiškia, jog valstybė turi būti priešiška tautos istorinio bei kultūrinio paveldo dalimi esantiems religiniams simboliams ar religinių tradicijų puoselėjimui viešojoje erdvėje. Reikalavimas iš viešosios erdvės ar mokyklų pašalinti religinius simbolius nerodo, kaip kartais mėginama teigti, valstybės neutralumo bei neužtikrina tikro pliuralizmo. Toks reikalavimas tik rodo, kad prisidengiant neutralumo ir pasaulietiškumo šūkiais prioritetas atiduodamas ateistinei pasaulėžiūrai bei sekuliarizmo ideologijai.
Nukryžiuotasis simbolizuoja paties Dievo, tapusio tikru žmogumi ir atidavusio savo gyvybę vardan žmonijos ateities, meilę kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo jo tautybės, rasės, lyties, amžiaus, padėties. Kryžiaus simbolis liudija Dievo žmogaus asmens vertę Dievo akyse. Būtent ant žmogaus, kaip asmens sukurto pagal Dievo paveikslą ir panašumą sampratos pagrindo susiformavo Europos kultūra bei Vakarų civilizacija. Kryžiaus simbolio buvimas viešojoje erdvėje bei ugdymo įstaigose liudija šias Europos, o kartu ir mūsų tautos kultūros šaknis. Pamatinis religijos laisvės principas reiškia laisvę išpažinti pasirinktą religiją, jos laikytis ir ją skleisti. Tačiau pats kryžiaus buvimas viešojoje erdvėje negali jokio asmens priversti priimti tikėjimą, apriboti jo laisvę išpažinti kitą religiją ir ją skleisti. Todėl nerimą kelia Europos žmogaus teisių teismo sprendimas, pakeičiantis religijos laisvės sampratą ir sukuriantis iš esmės naują „žmogaus teisę“ nebūti trikdomam nepatinkančių religinių simbolių. Tokio precedento įtvirtinimas reikštų, jog kiekvienas individas, nepatenkintas krašto, kuriame gyvena kultūrą atspindinčiais simboliais, be pagrįstos priežasties galėtų kelti bylą prieš valstybę Europos žmogaus teisių teisme.
Todėl sveikiname Lietuvos Vyriausybės sprendimą kartu su kitomis šalimis palaikyti Italiją Europos žmogaus teisių teisme, dalyvaujant trečiąja šalimi bei siekiant apginti valstybių ir tautų teisę puoselėti savo kultūrą, pasirinktas tradicijas ir vertybes. Europa gali išlikti tik jei bus gerbiama ją sudarančių tautų laisvė puoselėti savo kultūrą ir krikščioniškas kultūros šaknis.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Ratuk, prie ko čia dabar tas 'mokslinis metodas visko negali paaiškint'? Tai kas, kad negali? Bet prie to dirba, ir paaiškina/nužemina laikui bėgant vis naujus dalykus, kurie anksčiau buvo dievinami. Dėl 'dievo' meilės, moderniam mokslui dar tik keli šimtai metų, o mums čia gyventi liko keli milijardai metų. Kaip manai, išsiaiškins kažką daugiau apie visatos kilmę/dievus per tiek laiko, jei per tris šimtmečius sugebėjo atomus suskaldyt ir sužinot apie didįjį sprogimą?:) Kad mes kažko nežinom, nereiškia, kad turim prisigalvot dantukų fėjų (arba garbint jau prigalvotas žydų ar arabų).
vitus.Būtų malonu pasiginčyti.Deja kažkas uoliai naikina mano komentarus.Netgi teko persėsti prie kito kompiuterio.
vitusNetiesa,kad teigiu,jog nulinis variantas kiršina religines bendruomenes.Aš teigiu kad nulinis variantas tai taikstymasis su vaikų dvasine tuštuma.Netiesa,kad Lenino portretus galima sulyginti su kryžiais.Žinoma,buvo dvasingų žmonių ir sovietų laikais ir ,taip pat aišku,kad kryžius pats savaime dvasingumo vaikams nepridės.Skirtumas yra tame,kad Lenino portretą kabino tie kas norėjo dvasingumą sunaikinti aiškindami,kad egzistuoja tik tie reiškiniai,kuriuos galima apčiuopti .Kryžių kabina žmonės,kurie neapčiuopiamą dvasią teigia egzistuojančia,labai svarbia ir nori išauklėti vaikus dvasingais.
Seksai, na tai kad tavo oponentai, su kuriais čia riejiesi, tikrai dauguma yra mąstantys. Teologija būtent ir yra tikėjimo apmąstymas pasitelkus savo ,,gyvuliškąjį" ratio. Nežinau ar tu esi girdėjęs, kad ir tokį, seniai beskraidantį aforizmą: ,,kas studijuoja filosofiją - gail prarasti protą, o kas studijuoja teologiją - gali prarasti tikėjimą". Antrasis aforizmo sandas aiškiai kalba pie mąstymą. Ir tai yra tiesa. Tokia pati tiesa yra ir ta, kad protas negali visko suprasti. Lieka paslapties dėmuo. Ir tik nepulk rašyti, kad mokslas atskleidė visą tiesą ir nebeliko paslapčių, nes tai būtų sąmoningas melas iš tavo pusės. Dažnokai tenka bendrauti su medikais ir ne su bet kokiais kaimo nemokšomis, o Santariškių daktarais. Jie tiesiai į akis sako - mes nežinome kodėl yra taip ir anaip, kodėl vieni vaistai neveikia, nors privalo veikti ir t.t.. Taigi, mokslinis metodas ne viską gali paaiškinti ir suvesti visus galus į vieną, lygiai kaip ir tikėjimo atvejis - lieka daug nežinomųjų.
Na taip, mąstančiajam bronzos amžiaus Dievo inkarnacijos viename kaime, kurios vėliau pradeda pretenduoti į visuotinumą, protui gali būti visiškai nepriimtina. TAčiau negi visi mokslininkai gimę karalaičių rumuose? Juk jų paskelbtos mokslinės tiesos visiškai nenublanksta vien todėl, kad jų atradėjas visai nekilmingas - žmogelis iš bronzos amžiaus užkampio. Manau, kad tau turėtų būti itin sunku priimti, kad tokie veikėjai, kaip Z. Freud, Einstein etc yra šios tautelės palikuonys.
P.S. bijau tų, kurie turi atskirą telefono liniją su Dievu. Jie pavojingi ir neprognozuojami.
St.B., pagal Konstituciją- visi žmonės lygūs. Nesvarbu kokią religiją jie išpažįsta ar neišpažįsta jokios. Visi turi turi vienodas teises, kodėl tada katalikams turėtų būti leista daugiau, negu kitiems? Todėl, kad jų daugiausia? Bet tai nėra argumentas demokratinėje valstybėje.
Ir prašome neišsigalvoti, kad "nulinis variantas" sukiršintų tikėjimus. Atvirkščiai, priešina žmones vienos religijos viršenybė virš kitų, o ne jų lygybė. Apeliuoti į tai, kad žmones ištiks dvasinė impotencija vien dėl to, kad mokyklose nebus prikabinėta krikščioniškų simbolių yra visiška nesąmonė. Sovietų laikais klasėsė jokių kryžių nebuvo, kabėjo Lenino portretas, bet ar tais laikais nebuvo dvasingų žmonių? Buvo. Ir man regis, tada jų buvo daugiau nei dabar...
'Savo oponentus viešai kvailini vien todėl, kad jie mąsto (tiki) kitaip, nei tu'. Ne. Kvailinu todėl, kad jie nemąsto ir nesugeba apginti savo 'tikybos'. Mano išsakytas argumentas, nors gali pasirodyti šiek tiek įžeidus, manau turi daug 'racijos'. Pasaulyje egzistavo ir egzistuoja daugybė pranašų, mokytojų ir valdovų, kurių galia kilo ir kyla iš to, kad teigia esą žinantys, ko dievas nori, turintys atskirą telefono liniją su dievu ir t.t. Tokiais dalykais turbūt paremta didžioji dalis pasaulio šarlatanizmo. Tai buvo ir vis dar YRA didelis biznis ir galios šaltinis. Šiandien pietų amerikoje kažkur klaidžioja fruktas, save vadinantis dievo sūnumi, su savo mokiniais ir gerbėjais, kurių yra tikrai nemažai. Arba, žurnalistas neperseniausiai padarė eksperimentą kažkurioje besivystančioje tamsioje šalyje, norėdamas pažiūrėti, kaip greitai plinta gandai, ir kiek mažai užtenka 'gudrumo', siekiant tapti garbinamu antžmogiu. Rezultatas buvo stulbinantis. Tai čia apie šarlatanus. Toliau, apie kvailius. Galima aišku tai įvilkinėti į švelnesnį žodį, pvz 'praplautas smegenis', nesiorientavimą aplinkoje, wishful thinking ar t.t., bet esmės tai nekeičia. Aš sakau - jei teigi esąs žinantis, ne tik kad yra kažkoks dievas (kas gali būti gana pagrįsta), bet ir su kuo jis valgomas, ko jis iš mūsų nori, kad visatos kūrėjas vienu metu buvo pasivertęs į senovės žydą ir t.t. - tai dėl 'dievo' meilės - turėk tokiam OUTSTANDING teiginiui pagrįsti OUTSTANDING šaltinius. O jei bedi pirštu į bronzos amžiaus vienos iš tūkstančių pasaulio tautelių legendas ir vadini tai priimtinu šaltiniu - I am sorry, tai Y R A kvaila, net pagal mažiausius kvailumo standartus.
Noriu paprieštarauti dėl"vitus"nulinio varianto.Nulinį variantą įpūtė mums sovietai.Dabar reikia iš visų jėgų atsispirti nuo dugno(nulinio varianto)ir kapstytis į viršų nes užtrokšime dvasinėje impotencijoje.Labai klaidinga supriešinti musulmonų, judėjų,pagonių ir krikščionių tikėjimus.Gerb."vitus"čia leidžia sau pakalbėti musulmonų,judėjų ir pagonių vardu,teigdamas,kad jie labai nepatenkinti,kryžiais mokykloje.Manau,kad tai grubi klaida.Juk dvasinė impotencija:-savanaudiškumas,nesąžiningumas gyvenimą paverčia tarakonų maišu visiems kas ir kaip Dievo beieškotų.O ieškantiems atrasti vietos mokykloje galima ir būtina.
Seksai, mintyje turėjau pirmiausiai žmogiškąjį lygmenį. Savo oponentus viešai kvailini vien todėl, kad jie mąsto (tiki) kitaip, nei tu. Todėl šiame lygmenyje tu elgiesi nemandagiai ir visiškai niekas su tavimi pvz. universiteto kolokviume nenorėtų į jokias diskusijas leistis. Tu iškarto pažemini savo oponentą viešu netaktu. Taip tarp kultūringų žmonių nesielgiama. O, ir kaip tau beargumentuotum, tu vistiek viską neigsi. Mano sapnai, Biblija, žydiškumas... . Tu esi mirtingas, kaip ir aš. Trumpaamžis primatas. Kuris nesusivokia, ar jis čia kažkieno įmestas į šia egzistenciją, ar netyčia atsirado ir pats nebesusigaudo, kam jis čia egzistuoja. Kam tu kovoji prieš religijas, jei visi ir taip mirtingi ir nėra jokio žydiško dievo. Arba - koks skirtumas - Dievas (vienoks ar kitoks) yra, ar jo nėra. Kam kovoji su tuo, ko nėra? Esi tikinčiųjų ,,evangelizuotojas". Sieki jų ,,atsivertimo" į mokslinį metodą? Sakai, jog teisininkas esi? Aš filosofuojantis ir skaitantis. Aišku, teisininkai ,,kilnesni" už filosofus, nors dar antikoje laikyta, kad valstybės valdymu turėtų užsiimti filosofai. Na taip, tai tarsi netiesiogiai aš peršuosi į tiesos monopolininką. Nesiperšu tikrai. Kuo daugiau studijuou, skaitau, tuo jaučiu mažiau žinantis. Bet tu, tai viską žinai. visus gali koreguoti savo moksliniu metodu, kurio taip nepaaiškinai komentaruose (kuriam atstovauji), nes mokslo paradigmų egzistuoja ne viena.
Tikintieji yra kvailiai. Tiki kažkokia pomirtinio gyvenimo būsena, bijo išnykti, nori būti reikšmingi ,,čia ir ateityje". O tu, protingas žmogau, esi bebaimis kovotojas, teigiantis, kad žmogus apsiriboja savo varganu amželiumi ir po to išnyksta. Neturi iliuzijų. Uždarai žmogų jo trumpaamžiame kiaute, sulygini jį su gyvūnėliu, kurį po mirties kirminėliai suvirškins ir iškakos. Gal Dievas ir yra iliuzija (kai kam), tačiau jo buvimas homo sapiens daro kilnesnį. Beje, ir tą patį ratio daro vwertingą, nes kitaip tavo ratio pagrįsti teiginai tampa beverčiais. Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime ir visos mūsų aspiracijos nueis perniek.
Nu tai ratuk tada skelk, iš kur pažįsti tą dievulį. Per sapną apsišvietė, ar šiaip kas nors? Senovės žydų, arabų ar aborigenų legendos ir jomis paremta beletristika, savaime suprantama, nėra pats patikimiausias visatos kūrėjo pažinimo šaltinis, todėl tikiuosi, kad žinai šį tą daugiau.. tada ir apie atsiprašymą pakalbėsim.. o kol kas - yra kaip yra..
Broliai kapucinai
Seksai, nieko nebus. Ir tu to, nei aš, nepamatysime. Gerai žinai, kas mokslas jau nuo XVII a. labai intensyviai vystosi ir jo kūrėjai šventai tikėjo, kad jis išpręs visas žmonijos problemas. Vienas, tiesa, tikrai išprendė, tačiau vietoj jų - naujos atsirado. Tu kaip tas komunistas, kuris tikėjo rojumi žemėje, bet jį vis nukeldavo į neapibrėžtą ateitį. Turėtum žinoti, kad iš esmės nebeatrandami nauji antibiotikai. Visos baktrerijos puikiai adaptuojasi. Mikrobiologai aliarmuoja, kadangi nežino kas bus toliau panašiai plėtojantis esamai situacijai. Nesudievink žmogaus proto ir mokslo. Ir nesvarbu kiek jis dirbs naujų atradimų srityje, tačiau visada turės pripažinti, kad jo tyrinėjamas objektas jį perauga. Aš neesu antimokslo fanatikas. Į viską stengiuosi žiūrėti ne per rožinius akinius. Sakai atomą suskaldė mokslas? Oi, kaip gerai padarė.. Berods 80 - aisiais atominių bombų buvo mūsų planetoje buvo tiek, kad Žemę 10 kartų galėjo sunaikinti... Nelabai aišku, kuo biagsis genetinių modifikacijų euforija.. Taigi, būk realistas - mokslinis metodas yra ,,dviašmenis kalavijas". Jis gali žmogui smogti atvirkščia puse.