J. M. Barroso: euras negali žlugti
Euras – viena stipriausių valiutų pasaulyje ir ji negali žlugti, teigia Europos Komisijos (EK)pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Paklaustas, ar bendra Europos valiuta galėtų žlugti dėl skirtingų eurozonos šalių ekonominių skirtumų, jis atsakė: „Šiai analizei nepritariu“.
„Euras yra viena stipriausių valiutų pasaulyje, ji yra antroji tarp pasaulio valiutų“, – interviu Italijos dienraščiui „Il Sole-24 Ore“ teigė EK pirmininkas.
„Mūsų skola mažesnė nei JAV ar Japonijos“, – pridūrė jis.
Pripažindamas, kad kai kurios eurozonos šalys turi problemų, J. M. Barroso kalbėjo: „Visos eurozonos šalys ir jai nepriklausančios valstybės suinteresuotos, kad euras būtų stiprus ir patikimas“.
Jis pabrėžė, kad „Europos valstybių vadovų pasiryžę daryti viską, kad euras išliktų stabilus, ir įvardijo ketvirtadienį Briuselio viršūnių susitikime priimtą sprendimą skelbti duomenis apie Europos bankų sugebėjimą atsilaikyti ekonominės krizės akivaizdoje.
Anot jo, Europos šalių vadovai pademonstravo gebantys imtis priemonių, kurios ne tik sustiprina stabilumo paktą, bet ir skatina biudžetines reformas, bankų sistemų restruktūrizaciją ir skaidrumą.
Pripažindamas, kad Europos Sąjunga galėjo jau anksčiau imti veiksmų, J. M. Barroso kalbėjo, kad „tai lengva sakyti po laiko“.
„Dėl bendros valiutos atsidūrėme nenuspėjamoje padėtyje, be to, rinka atakavo labiau pažeidžiamas šalis dėl jų skolų“, – teigė jis.
„Mums reikėjo laiko, nes esame demokratiškų šalių sąjunga, ir neturime centrinės valdžios, kuri visiems primestų sprendimus“, – teigė J. M. Barroso.
Jis pridūrė, kad europiečiai galėtų didžiuotis rezultatais ir ištekliais, kurie buvo skirti euro problemai spręsti.
Pastaraisiais mėnesiais euro kursas dolerio atžvilgiu nukrito nuo 1,40 iki 1,20, tačiau pastarosiomis dienomis vėl ėmė kilti ir pasiekė 1,23 dolerio už eurą kursą, o analitikai prabilo apie valiutos stabilizavimąsi, praneša naujienų agentūra AFP.
Amerikiečiai jau sutvarkė seną jų ekonomikos Fordą bei pradeda važiuoti, ko negalima pasakyti apie lietuviškos ekonomikos dviratį.
Daugelis Europoje sako, kad jeigu šiuolaikinis sunkmetis prasidėjo Amerikoje, tai Europa kenčia nekaltai, todėl mums nereikia tvarkyti mūsų ekonomiką. Bet mes juk turėjome mūsų nekilnojamo turto burbulą su nepamatuotu statybų finansavimu bei netsakingu būsto paskolų dalinimu. Tai Lietuvoje darė ne amerikietiški, bet vietiniai, europietiški, bankai, sukeldami vietinę pasitikėjimo krizę rinkoje. Vienas iš šios krizės faktorių yra vartotojų nesugebėjimas atsispirti centralizuotos ir biurokratinės finansų sistemos manipuliacijoms. Mūsų valstybėje nėra jokios pagalbos vartotojui, stovinčiam prieš vis naujesnių finansinių masalų eiles, prieš nepamatuotą pagundą pigiai skolintis užsienio valiuta, uždirbant litus. Bankai negali pradėti normaliai skolinti, kol yra galimybė greitai praturtėti, apgaudinėjant vartotoją, bei sukuriant masines disproporcijas mūsų mažame ūkyje.
Dabar Lietuvoje madinga visas problemas spręsti moralinėje plotmėje. Todėl visur ir visada pabrėžiama, kad tie, kurie skolinosi ar dabar skolinasi, tariamai yra neatsakingi, patys kalti, amoralūs ir panašiai. Žuvis irgi kalta, kad prarijo kabliuką. Deja, ne visiems lengva suprasti kokias greitąsias paskolas, būsto paskolas, paskolas studentams ir kitus kabliukus sukūrė finansinių genijų sumontuoti biurokratiniai slibinai, kaip greitai kaupiasi procentai, kokie visam gyvenimui įvaryti į kampą pasidaro mūsų vartotojai, negalėdami atiduoti skolas reguliarių krizių metu bei nesant asmeninio bankroto galimybės.
Laikas ir mums sukurti priežiūros aparatą, kuris tikrintų, ar eilinių finansinių naujovių pardavėjai neapgaudinėja Lietuvos gyventojų. Atkurkime pasitikėjimą šalyje, kad ir vėl mūsų ekonomikos dviratis pradėtų riedėti. Kad naujoji tvarka garantuotai veiktų, suteikime jai pakankamai svorio. Finasinių paslaugų vartotojų teises ginančio aparato vadovas turėtų būti skiriamas Prezidentės, remiantis Seimo pasiūlymu.
Galų gale ateina laikas sustabdyti sunkmečio siautėjimą krašte. Amerikiečiai kaip tik dabar kuria taisykles, kaip apsaugoti vartotojų interesus nuo finansinio kapitalo savivalės, ir aparatą, kuris rūpinasi vartotojų teisių užtikrinimu, tiems vartotojams naudojantis bankų ir kitų finansinės rinkos dalyvių pasiūlymais. Laikas pradėti šį darbą ir Lietuvoje.