Skurdą ragina mažinti konkrečiais darbais
Per dešimt metų kas ketvirtą vargstantį europietį ištraukti iš skurdo – tokį tikslą Europos Komisija iškėlė Europos Sąjungos (ES) šalims. Tačiau žemiau skurdo ribos atsidūrę žmonės tokius planus braižančius politikus vadina juokdariais. Esą su skurdu reikia kovoti labai konkrečiais darbais, o ne skambiomis frazėmis Briuselio koridoriuose.
Skurdas akis bado ne tik einantiems per Vilniaus centrą. Naujausi tyrimai rodo, kad kas penktas europietis nuolat turi sunkumų apmokėti sąskaitas, dar daugiau žmonių pradeda stigti pinigų net ir maistui pirkti.
Skaičiuojama, kad šeštadalis, arba 80 mln., europiečių gyvena žemiau skurdo ribos.
Europos Komisija priėmė veiksmų planą dešimčiai metų, kaip su tokiu skurdu kovoti. Pabrėžiama, kad daugiausia dėmesio būtina skirti jautriausioms grupėms – vienišoms mamoms, tėvams, vaikams, sergantiems, neįgaliems žmonėms.
Europos Komisija skurdo mažinimo plane nurodo, kad žmonėms būtina užtikrinti būtiniausius dalykus – būstą, maistą, minimalias pajamas, mažinti mokyklas nebaigusių vaikų skaičių, didinti užimtumą, užtikrinti švietimo, sveikatos, socialines paslaugas.
„Uždavinys – iki 2020-ųjų skurstančių ir socialiai atskirtų europiečių skaičių sumažinti 20 milijonų. Šitas uždavinys liečia labai daug žmonių ir yra svarbus šalyse sprendžiant socialines problemas bei mažinant skurdą“, – teigia Europos kovos su skurdu tinklo direktorius Fintanas Farrellas.
Europos Komisija nubrėžė gaires, o kokių tiksliai imtis veiksmų mažinant skurdą, spręs kiekviena šalis atskirai.
„Prioritetai, kaip mažinti skurdą per ateinančius 10 metų, yra didinti žmonių užimtumą. Taip pat siekti, kad visos pagrindinės paslaugos turi būti lygiai prieinamos: elektra, vanduo tikrai neturi tapti Lietuvos verslininkų pasipelnymo šaltiniu, kainos neturi būti didinamos iki tokio lygio, kad žmonės visas savo pajamas atiduotų pagrindinėms paslaugoms“, – sako Baltijos labdaros fondo atstovė Vaida Baranauskaitė.
Kovos su skurdu planą rengiančių politikų klausėsi iš visų ES šalių suvažiavę už skurdo ribos atsidūrę žmonės. Šie politikams negailėjo kritikos – esą planu, kad kas ketvirtas vargstantysis bus ištrauktas iš skurdo, gali tikėti tik juokdariai. Anot jų, skurdą mažinti reikia realiais darbais.
„Prieš krizę skurdas taip pat egzistavo, taigi mes neturėtume susikoncentruoti vien tik į krizę. Negalvokite, kad kai baigsis krizė, išnyks ir skurdas. Pabrėžiame, kad negali būti karpomos pašalpos ir kitos socialinės išmokos“, – kalbėjo Nelygybės, skurdo, socialinės atskirties ir miesto centro koordinatorė Danielle Dierckx.
Europos politikai pesimistams žada stebėti, kaip šalys mažina skurdą ir kasmet teikti rekomendacijas, kas daroma gerai, o kur reikėtų labiau stengtis.
Kristina Garalevičiūtė
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
kai žmogaus protu sukurta pažanga tarnauja kažkokiam prasimušusiam asilui ,kad užtikrinti jam neribotą prabangą ,o skurdas ir bedarbystė yra pagrindinis sistemos gyvibingumą užtikrinantis kuras bei darbo jėgos įbauginimo ir prievartos įrankis verčiantis dirbti vergiškomis sąlygomis, tokie eurobiurokratų atrodytų lyg ir logiški kovos su skurdu siekiai ir iš tikro tėra verti pajuokos.
Klausimas daugumai: Ką darysime su tais, kurie mus skriaudžia? Kodėl pasirinkta 65 metų amžiaus riba pensijai? Ar tik todėl, kad geriau ir todėl ilgiau gyvenančiuose Vakaruose artėjama prie tokios ribos? Kadangi 65 metai yra mums pernelyg daug, kodėl nepasirinkti 100 metų ribą?
Dirbant pagal darbo sutartį, mokamas 15 proc. pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimo mokestis ir 34 proc. „Sodrai”. Jeigu dauguma atiduoda tokius didelius mokesčius pensijai, bet tos pensijos nebesulaukia, tai ar teisinga tokia tvarka daugumos atžvilgiu? Kas valdo Lietuvą, jei daugumą galima taip niekinti? Finansų ministrė I.Šimonytė sako, kad manantiems, kad išlaidos nemažėja dėl valdininkų, ji yra pasiruošusi „trenkti į snukį“. Jei tokia švelni panelė gatava taip drastiškai ginti jos neuždirbtas pajamas, tai ką galime padaryti mes, gindami tai, kas mums priklauso?
















Apie skurdą galiu pasakyti vieną dalyką kurį pastebėjau užsienyje Didžiojoje Britanijoje. O va kaip yra mielieji su tuo skurdu: Pirma, yra girtuokliavimas ir dykaduoniavimas vien dėl to kad valstybė duoda kasdienės vadinamos duonos tiems dykaduoniams ir girtuokliams. Valstybė duoda veltui valgyti,veltui aprengia, ir negerai tai yra kad ji taip daro. Pasituosiu vieną dalyką ką sako man tie girtuokliai ir dykaduoniai kurie gyvena Didžiojoje Britanijoje. Jie sako: "Aš darbo neieškau nes visko turiu nuo socialo ir užtenka visko pilnai" Kam dirbti man? Ir tai sako ne vienas ar du bei trys,taip kalba daugumas prasigėrusių arba dykaduonių kurie tingi dirbti. Valstybė prieš įsteigdama ar duodama kokį nors pastatą paramai dalinti turėtų apie tai gerai pagalvoti ar tai yra teisinga kad ji tik maitina, aprengia bet nesiima jokių veiksmų girtuokliavimui stabdyti bei dykaduoniavimui užkirsti kelią. Tie Anglijoje valstybės įsteigti centrai kurie suteikia vargšams maisto bei drabužių yra visai pagal mano nuomone ir Dievo valią nereikalingi,kadangi tai daro girtuokliams bei dykaduoniams blogą o ne gerą,aišku savaime žmonių ten ir gerų ne tinginių ateina,bet vienetai,už tai dėl vieno gero žmogaus neapsimoka steigti tokių centrų,bet sakau gal ir apsimoka,bet reikia varyti tuos tada tinginius darban. Tie centrai tuo labiau ką pastebėjau visai nesirūpina ir tais žmonėmis kurie nori dirbti,paskambinti dėl darbo ir tai nepriprašysi.