Neseniai pasirodė antra autorinė kompozitoriaus Vytauto Germanavičiaus kompaktinė plokštelė „Nežinomos erdvės“. Čia įrašyta kamerinė muzika – devynios kompozicijos įvairiems ansambliams ar pavieniams atlikėjams, atliekama autoriaus bendraminčių ir aktyvių naujosios muzikos propaguotojų – „Chordos“ styginių kvarteto, Armonų trio, dainininkių Joanos Gedmintaitės ir Gintarės Skerytės, vokiečių tūbos virtuozo Klauso Burgerio, pianisto Sergejaus Okruško, akordeonininko Raimondo Sviackevičiaus ir kitų Lietuvos atlikėjų.

V. Germanavičiaus kūryba apima įvairių žanrų – kamerinę, orkestrinę, vokalinę ir elektroakustinę muziką. Naujai plokštelei pasirinkti išskirtinai kameriniai kūriniai atskleidžia šiam kompozitoriui būdingą braižą ir laisvą komponavimo stilistiką. V. Germanavičius vartoja įvairias muzikos raiškos priemones, nuolat studijuoja modernios kalbos subtilybes, ypač daug dėmesio skiria garso spalviniam spektrui. Ieško kuo įvairesnių garso išgavimo būdų ir kiekvienam kūriniui unikalios, tik jam būdingos garso erdvės (iš čia ir asociatyvus plokštelės pavadinimas – „Nežinomos erdvės“, nukreipiantis į individualias, muzikos klausantis atsiskleidžiančias kompozitoriaus kūrybines erdves). Kuria ne aklai eksperimentuodamas ar jau apibrėžtų taisyklių išmanymą demonstruodamas, o pirmiausia inspiracijos pagautas ir jausmo bei intuicijos vedamas. „Nepripažįstu kūrinio, jei tik techniškai įgyvendinama idėja, parodomos žinios, technologijos ir daugiau nieko. Man ir kūrinys, ir kūryba – savita paslaptis. Jei jos nėra, neįdomu klausytis.“ Tad iš įvairėliausių garsų ir tylos komponuojama išoriškai paprasta ir akvareliškai skaidri muzika alsuote alsuoja emocine įtampa.

Kompozitorius sąmoningai vengia anotuoti kūrinius, nedaugžodžiaudamas nusako nebent pagrindinę intenciją ar inspiracijos šaltinį. Pvz., „Ekspresija“ – tirpstančios formos ir suvaldytos ekspresijos kūrinys. Lėtai besitęsiančios garsų projekcijos kuria „tirpstančią“ kūrinio formą, vartojant vieno akordo garsų kombinacijas. „Begalinė Pietų salų vasara“ – tai dviejų tipų garsų – tikslaus ir netikslaus, „besitęsiančio vėjo“ – sąveika. Kūrinio pavadinimas paimtas iš Oskaro Milašiaus eilėraščio „Tolimosios giesmė“. „Kita erdvė“ (su N. Potterio poetiniu tekstu) – multidimensinė erdvė, santykis tarp garso ir ne garso – „tylos“, skaidri struktūra, Andų viršūnės dieną... Kūrinyje „Eos“ eksponuojamos trys skirtingos ritminės linijos: besitęsianti, krintanti ir neapibrėžta. Šios trys linijos sudarytos iš kelių garso modelių, praturtintų garsiniais-spalviniais efektais. Kūrinyje „Nidamanngrieg“ jungiamos trys besikertančios linijos: Kuršių nerijos gamtos grožio, Edvardo Griego šiaurės kelionių ir Thomo Manno literatūrinių apmąstymų… Balsui skirtame kūrinyje „Tylos erdvės“ panaudoti 5 L. Šimkutės eilėraščiai, kurių kiekvienas dainuojamas dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Melodija tęsiasi angliškame tekste, nors pats tekstas kartojasi. „Piramidžių sonatą“ inspiravo M.K. Čiurlionio paveikslas „Piramidžių sonata“... Daugiausia dėmesio skiriama garsų kokybės kaitai, kuri atitinka skirtingus paveikslo spalvinius šešėlių sluoksnius. Kūrinio „Juodi šešėliai – balti šešėliai“ idėja gimė mąstant apie objektą ir jo metamą šešėlį – šviesos ir kitą, todėl kūrinio pavadinimas susideda iš dviejų skirtingų šešėlių spalvų… Duete Nr. 1 vieno garso ir intervalų instrumentinės linijos tampa akordais, kol galiausiai virsta vos girdima obertonų seka.

Aliuzijos, kur link krypsta mintys ir kalba, dažnai slypi kūrinių pavadinimuose. Jie, tarsi simboliai, paslaptingai byloja, kokių poetinių ar vaizdinių asociacijų bei emocinių būsenų verpetan gali panirti atsidūręs vieno ar kito kūrinio garsų erdvėj. Nors devyni plokštelėje skambantys kūriniai rašyti skirtingais metais (1995–2008) ir skirti įvairiems kameriniams ansambliams (styginių kvartetui, fortepijoniniam trio bei kvintetui, altui ir violončelei, akordeonui ir styginių kvartetui, mišriems ansambliams) ar pavieniams atlikėjams (tūbai ir balsui, kaip subtiliam styginiam instrumentui), kompaktinėje plokštelėje jie tarsi sugula į vientisą tekstūrinę kompoziciją ir garsas po garso žadina kelionės po žinomas ir nežinomas muzikines erdves ir klausymo bei įsiklausymo malonumą.

Skirmantė Valiulytė

1. „Ekspresija“ styginių kvartetui (1996)
2. „Begalinė Pietų salų vasara“ fleitai, klarnetui, smuikui, altui, violončelei (1996)
3. „Kita erdvė“ (teksto autorius Neville Potter) balsui, fleitai, valtornai, 3 violončelėms (1998)
4. „Eos“ tūbai (1995)
5. „Nidamanngrieg“ fortepijoniniam trio (2001)
6. „Tylos erdvės“ (teksto autorė Lidija Šimkutė) balsui (2007)
7. „Piramidžių sonata“ fortepijoniniam kvintetui (2002)
8. „Juodi šešėliai – balti šešėliai“ akordeonui ir styginių kvartetui (2008)
9. Duetas Nr. 1 altui ir violončelei (1996)

Vytautas Germanavičius „Ekspresija“