Arkivyskupas S.Tamkevičius. Prezidento laidotuvėms pasirinktas optimaliausias variantas
Kaip galėtumėte pakomentuoti Bažnyčios sprendimą nenešti velionio Prezidento karsto į Arkikatedrą per gedulingas Mišias prieš jo laidotuves?
Vyskupai aptarė šias laidotuves. Buvo visiems aišku, kad velionis Prezidentas prieš mirtį ne vieną kartą priėmė sakramentus, tad nekyla jokių diskusijų dėl bažnytinio laidojimo. Jo Eminencija kardinolas A. J. Bačkis apsisprendė, kad bus aukojamos šv. Mišios, bus malda prie karsto, palydėjimas į kapines, jis pats aukos šv. Mišias. Vienas iš vyskupų palydės velionį į kapines. Tokia pagarba skiriama net patiems geriausiems katalikams, praktikavusiems tikėjimą visą gyvenimą. Žinoma, tik labai retais atvejais per šv. Mišias už juos meldžiasi vyskupas ar kardinolas.
Niekas iš mūsų nemanėme, kad galėtų kilti toks ažiotažas. Man asmeniškai atrodo, kad jis yra dirbtinai kurstomas, pabrėžiama viena detalė, kodėl karstas nėra nešamas į bažnyčią. Bet juk kas nors galėtų sugalvoti dar kai ką, pavyzdžiui, kad jį būtina palaidoti Tremtinių ar Šv. Kazimiero koplyčioje...
Religine prasme tiek pagarba, tiek malda yra visiškai užtikrinamos. Vyskupai vertina Prezidentą su didele pagarba. Pradėdami posėdį, visi sukalbėjome „Viešpaties Angelo“ maldą.
Tačiau buvo nuspręsta karsto į Katedrą nenešti.
Apie tai nebuvo konkrečiai kalbama. Kadangi viskas vyksta Vilniuje, sprendimą priėmė vietos ordinaras. Be jokios abejonės, vyskupai žinojo tai, ką žino visa Lietuva. Juk buvo laikai, kai vieni važiavo į Sibirą, buvo teisiami už tą pačią Vilniaus katedrą – ir aš pats buvau teisiamas, nes ne vieną kartą ir katalikų komitete, kuriam priklausiau, ir Kronikoje gynėme tikinčiųjų teisę turėti Vilniaus katedrą. Tuo metu, kai vieni darėme karjerą lageryje, Prezidentas darė karjerą būdamas Komunistų partijos narys. Savo interviu jis pats tai įvertino.
Tad dėti lygybės ženklą tarp tų tūkstančių tremtinių, partizanų, kurie kentėjo ir paaukojo gyvybę už Lietuvą, ir kitų žmonių, kurie darė karjerą, stodami į komjaunimą ar Komunistų partiją, būtų nesąžininga.
Bet tai jau praeitis. Jeigu žmogus, nors ir padaręs klaidų, savo praeitį apgaili, nėra nuodėmės, kuri negalėtų būti atleista.
Nelabai sutinku su žmonėmis, kurie bando kaltinti vyskupus, kad jiems pritrūko gailestingumo ar dar ko nors. Taip, jei vyskupai būtų pasakę: „Nesvarbu, ėjo ar nėjo išpažinties prieš mirtį, bet jis buvo Komunistų partijos narys ir gyveno be bažnytinės santuokos, tad mes atsisakome suteikti bet kokių patarnavimų“ – tokiu atveju, manau, tikrai būtų nusižengta evangelinėms nuostatoms.
Tačiau vyskupai šito nepadarė. Jie padarys viską, kas yra daroma pagerbti patiems geriausiems katalikams.
Dėkojame Jums, kad sutikote pakomentuoti šią situaciją. Deja, ligi šiol iš Bažnyčios pusės buvo tik tyla, tarsi „nenuovokus“ dialogo partneris nėra svarbus. Tiesa, motyvus paaiškinti sunku, bet, regis, įmanoma?
Taip, įmanoma. Tačiau kiekvienas vyskupas turi savo taktiką. Gal pagalvojo, kad, pradėjus aiškinti, žiniasklaida norės gilintis į visas smulkmenas, paskui atsiranda priežasčių leistis į politinius svarstymus... Tikriausiai buvo nutarta laikytis tokios taktikos ir nesileisti į smulkmenas, – vien pranešta apie patį sprendimą.
Ar teisinga tai, ar ne, – diskusijų klausimas. Man atrodo, kad aiškumas kai kada būna naudingesnis už neaiškumą.
Vilniaus atveju, nežinau, ar tie visi, kurie kritikuoja Bažnyčią, užmiršta, kad Lietuvoje yra ne tik žmonės, kurie visada Prezidentą A. Brazauską palaikė, bet ir tie, kurie jaučia tam tikrų nuoskaudų.
Prisimenant tai, kas vyko Katedroje per inauguraciją, kas galėtų paneigti, kad įnešant karstą negali įvykti kažkas panašaus? Kaip žinome, nei policija, nei juo labiau kardinolas ar vyskupas bus pajėgūs sulaikyti.
Manau, kad buvo pasirinktas pats optimaliausias būdas atiduoti pagarbą, melstis, pavesti Dievo gailestingumui, palydėti į amžinos ramybės vietą, bet kita vertus, – neduoti niekam jokio preteksto pažeminti asmenį.
O tokių radikaliai nusiteikusių netrūksta nei kairėj, nei dešinėj pusėj – turime daugybę pavyzdžių. Jeigu į šį sprendimą žiūrėtume nešališkai, nesiekdami jokių politinių dividendų, turėtume pripažinti, kad jis buvo labai protingas.
Jei būtų priimtas kitoks sprendimas, reakcija būtų buvusi kitokia: esą, kai miršta turtingi, galingi, tai gali gyventi ir be santuokos, gali būti ir komunistai, gali ir atgailos būti nepadarę, Bažnyčia jiems vis tiek tarnauja, tuo tarpu vargšą žmogų ji užmiršta. Norint kritikuoti, kabliuką visada surasi.
Parengė S. Žiugždaitė
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Lauk is Lietuvos, dievas, jeigu yra tai yra vienas, o kiek baznyciu pasaulyje vargu ar kas pasakytu, jos sukurtos kaip valdzios ir pinigu darymo irankis is tamsuoliu ir durneliu. Tai fanatiku, veidmainiu, gobsiu, be sazines ir garbes sutves! ypac ryskiai tai pasirode si menesi Lietuvoje, -"MARIJOS ZEME"!!!!! CHA CHA- backiu ir durneliu zeme!
Dauguma pasisakančių įvairiuose portaluose, neparinkdami žodžių, lieja kartėlį bažnyčios adresu. Daugiausiai koktu yra velionio dukroms, kur kaip jos sakė savo interviu per LTV, žiniasklaida nedavė ramiai palaidot tėvo. Kas gi atsitiko, ar visi, kritikuojantys bažnyčią, iki laidotuvių buvo giliai tikintys, ar jų tikėjimas toks menkas, kad dėl velionio neatnešimo į katedrą, garsinasi būsią stabmeldžiais, ir nieku gyvu neis nuo tos dienos bažnyčion. Čia turiu Jums pasakyt vieno kunigo man kadaise pasakytais žodžiais: „Krikščionybė – brandi ir puiki filosofija, bet ne visi ją praktikuojantys pagal ją gyvena.“ Bažnyčios hierarchai gerbdami išėjusio anapilin velionio asmenį, stengėsi diplomatiškai negarsinti pasekmės priežasčių. Bet žiniasklaida pylė alyvą ugnin, kad tik būtų apie ką rašyt, o gal ir sumenkint kieno nors autoritetą.... Mano manymu, bažnyčios hierarchai priėmė teisingą sprendimą, nes šis sprendimas yra pasekmė, o daugumai laisvamanių - rūpi kokia yra priežastis. Priežastis paprasta, ne tik bažnyčios požiūriu bet ir pasaulietiniu aspektu. Buvęs prezidentas yra viešas asmuo, ir gyveno neteisėtoje santuokoje. Pasakykit kada gi daugiau, jei ne čia turim pasakyt visai Lietuvai, jei išpažįstate katalikų tikėjimą, turite gerbt santuokos sakramentą. Mane labai nustebino buvęs prezidentas Adamkus, kuris turėdamas lyg ir vakarietiškas vertybes ir lyg ir gerbdamas šeimos instituciją, nesuprato bažnyčios sprendimo. Aišku pasaulietiniuose dalykuose buvo ne kartą apie velionį sakoma: „nuo jo kaip nuo žąsies vanduo“. Šį kart tai nepasitvirtino, kas įrodė, kad bažnyčia turi tvirtą stuburą. Kai bandžiau paaiškint tai kituose portaluose, gavau atkirtį“ gyveni akmens amžiuje...“ Pasaulietiniu aspektu žiūrint, priimant santuokos sakramentą bažnyčioje, kiek pamenu kartojami kunigo sakomi priesaikos žodžiai, mylimam žmogui: „mylėsiu ir godosiu, kol mirtis mus išskirs“. Tiek katalikams, tiek nepraktikuojantiems logiškai mąstantiems visiškai aišku, kad pirmoji žmona ligonis palikta..., o susirašyta civiline santuoka su kita moterimi. Ar tai yra pavyzdys visai Lietuvai? Ar reikia atlikt visas laidotuvių apeigas taip kaip panorės antroji velionio žmona? Šiuo atveju gerbiu bažnyčios sprendimą, nes netgi jei velionis gailėjosi savo padarytų klaidų, jis lig mirties pasiliko klaidoje gyventi, ir dar būdamas viešas asmuo, kas tik didina jo moralinę atsakomybę. Matau ir teigiamų pusių šiame procese: mūsų katalikų bendruomenei nereikia „drungnų“ tikinčiųjų, kurie nesupranta net dekalogo „nesvetimauk“ prasmės, todėl išgryninimas bendruomenėj turi teigiamą aspektą. Kitas teigiamas momentas, dažnai kairioji LDDP politikoje pagal savo kai kuriuos veiksmus buvo vertinama , kaip „dešinės pakraipos“, pasirodo dauguma jų yra dar ir tikintys... O grupelei pasipiktinusių netikinčiųjų lieka ieškojimo kelias, nes jų vertybių skalė kitokia... Jeigu Jūs dėl šios ceremonijos detalės, kuri iš esmės nieko nereiškia neisite į bažnyčią, Jūsų tikėjimas buvo labai labai silpnas...
chmm. Ar prezidento laidotuvės, ar prieš keletą metų iš Eurovizijos be pergalės grįžo - aistros tos pačios. Būtinai kas nors turi būti kaltas. Kaip čia kitom šalim pavyksta be šito apseiti ?
Komunistų fanai net nesistengia priimti kito argumentų. Kad ir ką sužinotume apie komunistinių vadų veiklą, jiems jie liks ,, Lietuvos visuomenės daugumos interesų reiškėjai", nes dauguma už juos prabalsavo. (Dauguma ir už ES balsavo, bet ar tai reiškia, kad dabar su mumis galima daryti ką nori?) Valdydami šalį daugumą nepriklausomybės laiko, komunistai pavertė ją korumpuota, saviškių valdoma pelke, iš kurios bėga žmonės.
Ko is ju noreti-fanatikai, dogmatikai, veidmainiai, ju vienintelis dievas pinigai ir valdzia, jau kiek metu tik tuo ir gyvi. Dabar vatikanas kol kas laikosi tik paciose vargingiausiose treciojo pasaulio salyse, kur gyventojai berasciai ir neispruse.Lt backiai kol kas irgi laikosi tik ant to paties sluoksnio, greitai davatkeles iskeliaus o nauju idiotu vargu ar atsiras. Backiai laikas krautis lagaminus ir kuo greiciau is LT, negerbiat nei salies, nei gyventoju, nei jos vadovu!
Ko is ju noreti-fanatikai, dogmatikai, veidmainiai, ju vienintelis dievas pinigai ir valdzia, jau kiek metu tik tuo ir gyvi. Dabar vatikanas kol kas laikosi tik paciose vargingiausiose treciojo pasaulio salyse, kur gyventojai berasciai ir neispruse.Lt backiai kol kas irgi laikosi tik ant to paties sluoksnio, greitai davatkeles iskeliaus o nauju idiotu vargu ar atsiras. Backiai laikas krautis lagaminus ir kuo greiciau is LT, negerbiat nei salies, nei gyventoju, nei jos vadovu!
Taip visokiu rasliavu apie velioni pilna, komentaru visokiu dar daugiau, bet as manau, Kad koks bebuvo Brazauskas, jis buvo visos possovietines epochos, kartu su Gorbaciovu, zmogumi, kuris visam laikui liks istorijoje, nes perzenge save, savo sotu gyvenima, rizikavo viskuo. Kaip analogija noriu priminti sena rusiska anekd. "Kto takoij breznev?- a eto melkij avantiurist epochi SACHAROVA!" Stai ir sie du zmones-istorijoje!