Prieš porą dienų dienraštyje „Washington Post“ pasirodė straipsnis, kokių reta. Jis konkrečiu pavyzdžiu liudija, kaip net istoriniai priešai gali ieškoti susitaikymo ir jį rasti. Straipsnį drauge parašė dviejų kovingų žmonių, Izraelio generolo ir palestiniečio teroristo, sūnūs.

„Mudu sieja neįtikėtina draugystė. Vienas mūsų (Gonenas ben Itzhakas) yra izraelietis, į atsargą pasitraukusio Izraelio gynybos pajėgų generolo sūnus, generolo, vadovavusio prieš 20 metų vykusios pirmosios palestiniečių intifados, kitaip sakant, sukilimo,   numalšinimui. Kitas (Mosabas Hassanas Yousefas) yra palestinietis, grupės „Hamas“ vieno iš kūrėjų, kuris tam sukilimui vadovavo, sūnus.

Palestiniečių siekis sukylant buvo iškelti savo bylą. Izraelis siekė sumažinti smurtą ir apsaugoti savo piliečius.

Šiandien mudu aukojame viską – gal ir savo gyvybes – kad tarp mūsų tautų statytume taikos tiltą.  

Kaip vienas iš mūsų rašė savo šiemet išleistoje knygoje „Hamaso sūnus“, pasidarėme partneriais kovoje su terorizmu. Mosabas tapo Izraelio saugumo tarnybos Shin Bet slaptuoju agentu, Gonenas – jo mentoriumi.

Per tuos devynerius bendradarbiavimo metus mes abu, kadaise buvę prisiekę priešai, vienas kitą pripažinome ir drauge atmetėme neapykantos nuostatą.  

Visos „Hamaso“ ir palestiniečių išlaisvinimo organizacijos pastangos nepasiekė intifados tikslų. Visos Izraelio gynybos pajėgų pastangos nesustabdė intifadą kurstančios neapykantos.

Mosabas savo akimis pamatė smurto smagračio beprasmiškumą. Jis pradėjo klausti, kas buvo tikrieji jo priešai: „Hamaso“ vadai, kankinę savo pačių palestiniečių belaisvius – ar jį areštavęs ir įkalinęs Shin Betas. Per šešiolika kalėjime praleistų mėnesių atsakymas Mosabui tapo aiškus, ir jis nutarė tapti slaptuoju Shin Beto agentu.

Jo vadovu paskirtas Gonenas. Mosabo pranešimai privedė prie kelių aukšto rango palestiniečių arešto.

Kartu dirbdami tam, kad užkirstume kelią šimtų izraeliečių ir palestiniečių žūčiai, mudu tapome draugais, – tęsia jie bendrai parašytame straipsnyje ir priduria:       

Esame įsitikinę, kad tokios draugystės, kaip mūsų, yra raktas į neapykantos pašalinimą ir į laisvės, kurios taip desperatiškai abiems mūsų tautoms reikia, skleidimą.  

Mosabas 2005 m. priėmė krikščionybę ir 2007-aisiais persikėlė į Kaliforniją. Amerika turi pasaulio viziją, kurioje karaliauja laisvė. Kai Mosabas perdavė teroristus teisingumui slaptai darbuodamasis Shin Betui, jis širdyje jau buvo amerikietis, kovodamas už laisvę ir teisingumą.

Mosabas šioje šalyje gyvena daugiau negu dvejus metus. Todėl buvome šokiruoti, kai Jungtinių Valstijų tėvynės apsaugos   departamentas 2009 m. pareiškė nepatenkinsiąs jo prašymo suteikti jam politinį prieglobstį ir net grasino jį deportuoti iš šalies neva Amerikos saugumo užtikrinimo motyvais.

Jei šis sprendimas bus patvirtintas, tai signalizuos pasauliui, kad Amerika nepalaiko tų, kurie aukojasi kovai su terorizmu. Jei Amerika nori, kad laisvė įsigalėtų visur, ji neturi nusisukti nuo tų, kurie dalijasi laisvės idealais.  

Rinkti personalinius duomenis kare prieš terorizmą pasidarys neįmanoma, jei Jungtinės Valstijos neapsaugos tų, kurie rizikuoja gyvybėmis, gindami amerikietiškus idealus.

Mosabas gimė „Hamaso“ sūnumi, tačiau jis savo likimą žengti žiaurumų taku atmetė ir rado stiprybės pasukti kitu keliu. Vis dėlto   palikęs kerštą praeityje, jis atsidūrė akis į akį su deportavimu, kaip atpildu už tai, kad priėmė idealą mylėti net savo priešą“.

Trečiadienį teisme turėjo įvykti Mosabo deportacijos bylos svarstymas, tačiau JAV Tėvynės apsaugos departamentas paskutinę akimirką savo reikalavimą Mosabą ištremti atsiėmė ir jam buvo suteiktas politinis prieglobstis.

Savo straipsnį dienraštye „Washington Post“ Gonenas ben Itzhakas ir Mosabas Hassanas Yousefas baigia taip:

„Tikimės, kad mūsų istorija galės būti tiltu taikos link. Taika yra proto ir širdies būsena anksčiau, negu ji tampa politine tikrove. Mudviejų draugystė – tai įrodymas, kad neapykantos apimtos širdys gali pasikeisti ir kad pakitusios širdys yra vienintelė laisvės viltis“.