2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Mykolas Gudelis. Dvigubos pilietybės klausimas - nebus nei piliečių, nei valstybės, liks tik teisininkų „respublika“

2010-07-07
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai  Visuomenė » Lietuviai užsienyje 

Kęstas Pikūnas „Trys Milijonai“ bendruomenės interneto puslapyje rašytame straipsnyje retoriškai klausė: „Dviguba pilietybė, kas bus?“. Jeigu dvigubos pilietybės klausimo sprendimas tęsis tokiais pačiais „būdais“ kaip iki šiol, mano manymu, atsakymas į šį klausimą nėra sudėtingas - nebus nieko. Tikrąja šių žodžių prasme nebus nei Lietuvos piliečių, nei Lietuvos valstybės. Liks turbūt tiktai Seimas, toliau „sprendžiantis“ dvigubos pilietybės klausimą ir net nepastebintis, kad šis klausimas jau senai nebeaktualus, nes nebeliko nei Lietuvos, nei jos piliečių…

Prieš beveik metus interviu Lietuvos prezidentė mane tikino, kad jos kadencijos laikotarpiu dvigubos pilietybės klausimas bus išspręstas. Deja, tai vis mažiau ir mažiau tikėtina, ypač turint omenyje, kad žodis „išspręstas“ lietuviams, gyvenantiems užsienyje, reiškia vieną – galimybę turėti dvigubą pilietybę. O kas yra pilietybė?

Savo straipsnyje, K. Pikūnas kalba apie moralinį-normatyvinį pilietybės suvokimą – teisę turėti Tėvynę. Pasižiūrėjus iš kitos pusės, pilietybė yra svarbi tuo, kad ji yra egzistuojančios valstybės įrodymas. Valstybė egzistuoja tol, kol egzistuoja piliečiai, nes būtent jie, piliečiai, yra kiekvienos demokratinės, konstitucinės valstybės pagrindas, kitais žodžiais tariant, piliečiai ir yra valstybė. Neįmanoma kalbėti apie piliečius ir valstybę, kaip du skirtingus politinius subjektus. Mes, t.y. kiekvienas lietuvos pilietis, ir esame valstybė, esame Lietuva.

Tačiau, deja, dažnai valstybė yra suvokiama, kaip vyriausybė, parlamentas, partijų koalicija, prezidentė, o tokios „valstybės“ „piliečiai“ – tai nuolankiai „valstybinius“ įstatymus vykdantis subjektai. Būtent subjektai, t.y. priimantys nurodymus „iš aukščiau“ ir juos vykdantys. Juk kaip nevykdysi įstatymų? Būtent šioje vietoje dauguma Lietuvos demagogų (nesiverčia liežuvis sakyti „politikų“, nebent tai reiškią tą patį) pasijunta kaip žuvys vandenyje ir nedelsdami griebiasi veiksmingo įrankio -  sąvokų „įstatymas“ ir „teisė“ ir jais apsišarvavę bei pasibalnoję populizmą, kaip kovos žirgą, puola į kovą su Lietuvos piliečiais. Šios kovos su Lietuvos piliečiais mūšio lauke pasigirsta demagogų, populistų karo šūkiai: „Esame teisinė valstybė“ ir panašiai. Bent jau formaliai Lietuva yra teisinė valstybė (daug kas ginčytusi ir dėl šio teiginio), todėl žodis „įstatymas“ yra demagogų vienas mėgstamiausių. Na, o šiems kovojant prieš dvigubą pilietybę, populiariausias žodis yra Konstitucija.

Tačiau kas yra Konstitucija įstatymo kontekste? Vienas žymiausių dvidešimto amžiaus konstitucinės teorijos autorių K. Schmittas perspėja – konstitucinis įstatymas ir Konstitucija nėra tas pat. Konstitucija nėra ir neturėtų būti prilyginama konstitucinių įstatymų rinkiniui. Paprastai tariant, Konstitucija tai nėra sąrašas įstatymų, kurie pasako, kas yra galima ir kas negalima. Deja, šiandien Lietuvoje dvigubos pilietybės debatų fone Konstitucija yra traktuojama būtent taip. K. Schmittas perspėja, kad traktuojant Konstituciją, kaip konstitucinių įstatymų rinkinį, jos esmė prapuola individualių įstatymų, projektų, statutų grynai juridiniame traktavime.

Konstituciją yra bendra, vieninga valstybės politinės valios išraiška. Todėl ir sakome - Konstitucinė valstybė, bet ne konstitucinės teisės valstybė. O kas išreiškia vieningą valstybės politinę valią ir galią? Tai tikrai ne įstatymai, ne politiniai veikėjai ir netgi ne Konstitucija, bet pagrindinis demokratinės valstybės „elementas“ – jo piliečiai.

Konstitucinės valstybės pagrindą sudaro ne Konstitucija, bet konstitucinė jėga, t.y. jėga, kuri „įsteigia“ Konstituciją, o kartu valstybę. Ši jėga yra žmonės, piliečiai, kurie ir yra demokratinės valstybės pagrindas. Anglų kalboje tas ryšys matomas netgi pačiuose žodžiuose: „constitution“ (konstitucija) ir „constituents“ (rinkėjai). Dvigubos pilietybės klausimo negali spręsti teisininkai. Jie gali patarti, konsultuoti bet yra apsurdiška, kad šie teisės specialistai tampa jėga, kuri vienareikšmiškai sprendžia, ar lietuviai gali turėti dvigubą pilietybę, ar ne. Jei taip, tada Lietuva yra pati tikriausia „teisinė“ valstybė, t.y. valdoma ne jos piliečių per jų atstovus Seime, bet valdoma teisininkų.

 Absurdiška atrodo ir Irenos Degutienės iškelta porblema – konstitucinės ir prigimtinės teisės dėl Lietuvos pilietybės nesuderinamumas. Nėra prigimtinės teisės. Ši prigimtinė teisė yra nustatyta tos pačios Konstitucijos. Įdomus paradoksas: Lietuvos piliečiui, kuris yra valstybės pagrindas ir Konstitucijos steigėjęs, pilietybę „atima“ ta pati, jo sukurta Konstitucija, kurios pagrindu jis ir laikomas Lietuvos piliečiu.

Ar ilgai tam tikros suinteresuotos jėgos slaptysis už žodžio „konstitucija“? Ar ilgai Lietuvos teisininkai mus mulkins kišdami panosėn Konstitucinio Teismo sprendimus ir net raudonuodami iš pykčio įrodinės, kad kaip Lietuvos valstybės ir Konstitucijos autoriai ir kūrėjai esame bejėgiai impotentai, ir neturime kištis į valstybės reikalus, tik aklai vikdyti „teisinės valstybės“ įstatymus?

Tie patys teisininka, dar visai neseniai ragino „nemanipuliuoti Konstitucija dėl dvigubos pilietybės klausimo“. Vėlgi nuostabi demagogų retorika ir pasirenkami žodžiai – „manipuliuoti“. Ką reiškia „manipuliuoti“ Konstitucija? Daugumoje demokratinių valstybių Konstitucijose yra numatyta jos pataisų tvarka ir procedūros. Ar pataisų įvedimas yra „manipuliacija“? Konstitucija nėra į akmenį įrašyti įstatymai. Kievienas Konstitucijos punktas yra interpretuojamas. Rinkėjai, kaip Konstitucijos autoriai, turi teisę ne tik į jos interpretaciją, bet ir jos pakeitimus ir, manau, nėra taip svarbu, ar tai bus padaryta per referendumą valstybės piliečiams tiesiogiai išreiškiant savo valią, ar Seimo priimtais įstatymų pataisos projektais, kur Seimo nariai yra renkami Lietuvos piliečių ir jiems atstovauja Seime. Svarbu tai, kad Lietuvos pilietybės klausimą gali ir privalo spręsti tiktai patys Lietuvos piliečiai, o ne teisininkai ir net ne konstituciniai įsatymai, tačiau jau penkeri metai yra stengiamasi sudaryti kliūtis Lietuvos piliečiams turėti įtakos savo pačių likimo ir priklausymo Lietuvos valstybei sprendimui priimti.

Pasak tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo, būtina atkreipti dėmesį į dvigubos pilietybės liberalizavimo pasekmes. Jo žodžiais tariant: „Konstitucijos keitimo dėl dvigubos pilietybės tikslingumas yra politinio pasirinkimo klausimas.“ Labai tiksliai pasakyta, lietuviškai sakant, kaip pirštu į akį! Tada kyla klausimas: kas sprendžia, ar tikslinga keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės? Manote šis sprendimas priklauso Lietuvos žmonėms? Klystate, kaip ir minėjau ankščiau, sprendžia ne Lietuvos piliečiai, kaip Konstitucijos kūrėjai, kaip rinkėjai, bet teisininkai. Šiuo atveju – Dainius Žalimas. Čia jo paties atsakymas: „Jei mes esame teisinė valstybė, pagal galiojantį konstitucinį reguliavimą negalima leisti, kad dvigubais piliečiais galėtų būti 70 proc. Lietuvos piliečių.“ Kaip ir minėjau anksčiau – tai ta pati demagogų švilpaujama melodija…Taigi, ar tai reiškia, kad viskas jau nuspręsta?

Grižkime prie to paties „politinio pasirinkimo“, kurį mini ponas D. Žalimas. Kokį politinį pasirinkimą darys Lietuva, jei nuspręs nesuteikti dvigubos pilietybės užsienyje gyvenantiems lietuviams? Kokią žinią apie save, kaip šalį, Lietuva paskleis tarptautinei bendruomenei? Su kokiu „užsidegimu širdyje“ tada eisime į gatves užsienio valstybių miestuose kiekvienais metais giedoti Lietuvos himno? Ar apskritai dar norėsime tą himną prisiminti?

Galime tik su nerimu įsivaizduoti Lietuvos ateitį po dar dešimties metų, jei tegiami sprendimai dvigubos pilietybės klausimu nebus priimti. Lietuva taps šalimi, kurios kažkada šviesūs ir pajėgūs „protai“ jau seniai yra tapę kitų valstybių piliečiais, šalimi, kurioje amžiaus vidurkis bus 60 metų, tai bus pensininkų kraštas, „tesininkų“ respublika su „sostine“ Vilniuje, adresu Gedimino pr. 11.

Ar tai tokia Lietuvos valstybė, apie kurią svajojome prieš dvidešimt metų? Tada, Sausio 13-tosios naktį, sprendimą plikomis rankomis stoti prieš tankus ir rizikuoti savo gyvybe priėmė patys Lietuvos žmonės. Tada patys sprendėme savo likimą, ne kas kitas. Kas sprendžia mūsų likimą šiandieną? Kas gali ir turi teisę  nuspręsti, ar liksime piliečiais valstybės, už kurią savo gyvybe rizikavo (o daug kas ir paaukojo) mūsų seneliai, tėvai ir draugai, jeigu ne mes patys, vis dar egzistuojančios Lietuvos valstybės piliečiai?

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 3 - 4 - 5 - 6 - 7 > »
matematikas-emigrantas 2010-07-10 19:05

"Pirma. Lietuvio korta ar panasios pazymos - ismislas, kuriam ES nera pavyzdzio ir teisinio pagrindo."

Zinoma. Tik tokios tragedijos (kai per trumpa laika emigruoja arti 25% gyventoju) kitose ES salyse irgi nera. Ne 2%, ne 5% (kas jau butu labai daug), o visi 25% (!) Nepaprastos situacijos reikalauja nestandartiniu sprendimu. Be to, pilietybes reikalus tvarkyti yra kiekvienos ES salies suverenus reikalas. Teisini pagrinda (jei reikia) gali sukurti pati Lietuva.

"Antra. Igijus ES salies pilietybe, Lietuvoje turetas turtas neprarandamas. ES saliu pilieciu turtines teises Lietuvoje neribojamos."

Sito nezinojau. Negi dabar ir koks milijadrierius is Vokietijos jau gali zeme ir kitoki nekilnojama turta laisvai isigyti? Kazkai sunku patiketi ... Nepriklausomybes atkurimo pradzioje juk buvo saukiama "isparceliuosim Lietuva" ...

"Trecia. Ka igis/gaus lietuvis, dirbdamas kitam kraste, is Lietuvos valstybes, jei tures ir lietuviska pilietybe? Sekmadieniais ir po darbo gales prisimint, kad yra lietuvis?.. Jo vaikai dazniau isgirs apie Lietuva? Atostogas su seima galbut dazniau praleis savo tevu salyje?"

Ne tik. Jis gales (net privales - pilietine pareiga) balsuoti. Net nezinodamas kas ten "geras" o kas "blogas". Sioje vietoje skeptikai teisus.

"Ketvirta. Tiems, kurie baiminasi veliau netekt pensiju, nes vis daugiau lietuviu randa darbus kitose salyse, reiketu prisimint, kad ju pensijos tiesiogiai priklausys nuo Lietuvoje esanciu darbo vietu skaiciaus ir atlyginimu dydzio. Jie galetu paskaiciuot, kiek sumazetu ju pensijos, jei niekas i kitas salis neisvaziuotu ir del to Lietuvoje padvigubetu ar patrigubetu (valstybes islaikomu) bedarbiu."

Argumentas itikina! Tik mazas priedas: pensijos priklausys ne nuo darbo vietu skaiciaus, o nuo *dirbanciu* skaiciaus. O sis skaicius mazeja sparciai. Kai ekonomika kiek atgis, busim priversti Lietuvos pilietybe suteikineti is besivystanciu saliu atvykusiems. Jei ne, pensijos tikrai kris.

"Penkta. Kiek bediskutuotume, Seimas neturi pasirinkimo ir privalo Lietuvoje iteisint 2008 ES erdveje isigaliojusi dvigubos pilietybes istatyma, kuris vienodai priimtinas lenkams, estams, danams, ispanams, vokieciams, slovakams, prancuzams... taip pat - lietuviams."

Dar negirdejau, kad ES kistusi i saliu-nariu pilietybes klausimus. Gal galetumet duoti nuoroda i ta ES istatyma? (Turiu omenyje ne kokia ES komisijos "patariamaja" deklaracija ar pan. - o ISTATYMA.) Jei toks yra, galima butu apskusti ir Vokietijos valdzia uz nesilaikyma ... ir daugeli kitu ES saliu ...

~~ 2010-07-10 18:11

Pirma. Lietuvio korta ar panasios pazymos - ismislas, kuriam ES nera pavyzdzio ir teisinio pagrindo.

Antra. Igijus ES salies pilietybe, Lietuvoje turetas turtas neprarandamas. ES saliu pilieciu turtines teises Lietuvoje neribojamos.

Trecia. Ka igis/gaus lietuvis, dirbdamas kitam kraste, is Lietuvos valstybes, jei tures ir lietuviska pilietybe? Sekmadieniais ir po darbo gales prisimint, kad yra lietuvis?.. Jo vaikai dazniau isgirs apie Lietuva? Atostogas su seima galbut dazniau praleis savo tevu salyje?

Ketvirta. Ar visi likusieji Lietuvoje tikri patriotai? Nera tarp ju vagiu, alkoholiku, valkatu, simuliantu? Nera besistengianciu bet kuria kaina neteisetai pralobt kitu saskaita? Nera kolaborantu, kuriems labiausiai ir netinka dviguba pilietybe? Nera politiniu „antiekonominiu“ sprendimu - priimtu tu paciu patriotu rankom?

Ketvirta. Tiems, kurie baiminasi veliau netekt pensiju, nes vis daugiau lietuviu randa darbus kitose salyse, reiketu prisimint, kad ju pensijos tiesiogiai priklausys nuo Lietuvoje esanciu darbo vietu skaiciaus ir atlyginimu dydzio. Jie galetu paskaiciuot, kiek sumazetu ju pensijos, jei niekas i kitas salis neisvaziuotu ir del to Lietuvoje padvigubetu ar patrigubetu (valstybes islaikomu) bedarbiu.

Penkta. Kiek bediskutuotume, Seimas neturi pasirinkimo ir privalo Lietuvoje iteisint 2008 ES erdveje isigaliojusi dvigubos pilietybes istatyma, kuris vienodai priimtinas lenkams, estams, danams, ispanams, vokieciams, slovakams, prancuzams... taip pat - lietuviams.

Kęstas-2 2010-07-10 13:49

Nelabai mums, Lietuvoje dirbantiems, išeina padaryti, kad Lietuva būtų graži ir teisinga. Privalome drąsiai skatinti emigrantus, kad jie paremtų šalies atstatymą. Emigrantų darbai ir pinigai būtini. Grąžinkime pasus tiems, iš kurių atėmėme. Atsiprašykime.

Nepradėkime rašinėti apie infliaciją. Lietuvoje birželio mėnesį užfiksuota nulinė infliacija.

matematikas-emigrantas 2010-07-10 13:45

Gerbiama "Ida". Is tiesu esu naujokas - siaip jau (ne atostogu metu) tokiems dalykams nera laiko. Deja, Jus teisi: ir man susidare ispudis, kad pono "tikro lietuvio" jokie argumemtai neitikins. Jis zino "teisybe" ir basta. Sakai jam, kad ne is gero gyvenimo zmones palieka Lietuva. Atsakymas: "parazitai". Idomu, kur jis detu tuos 1 mln "parazitu", jei jie atsiverstu i "tikra tikejima" ir visi sugriztu i Lietuva? Panoreje "turtinti Lietuva ekonomiskai", "isauginti zmones". Esu isitikines, kad sis ponas butu pries! Nebeisileiskim ju! Jo argumentai seni kaip zeme: ieskok priesu kitur. Jis pats supranta, kad Lietuvai blogai. Labai blogai. Bet argi emigrantai ja i tokia situacija nustume? Jis, manau, maiso priezastis su pasekmem.

Labai patiko, kad dar karta pabrezet skirtuma tarp nuolatinio gyvenimo Lietuvoje ir buvomo Lietuvos pilieciu. Man atrodo, kad daug kas Lietuvoje tuos du dalykus sutapatina. O tai is tikro du visai skirtingi dalykai. Viena yra kur pastoviai gyveni, dirbi moki mokescius ir visai kita kokiai zmoniu bendrijai priklausai. Zmones daznai maiso pilietybe ir mokescius. Nemoki cia mokesciu, nesi joks Lietuvos pilietis. Bet jeigu taip, tai reiketu buti nuosekliam: jei moki mokescius Lietuvoje, tai (automatiskai) esi Lietuvos pilietis. Pagal tokia logika as stai senai buciau padarytas Vokietijos pilieciu. Nors iki siol toks nesu ir nesiruosiu tapti. Kiti maiso pilietybe su tautine priklausomybe. Bet tai jau visiskas nesusipratimas.

Del to, kad uztenka vidinio nusistatymo (ir kur kiles, kas esu) nesu toks tikras. Dvasinei pusiausvyrai to zinoma uztenka. Zinoma, kad kiekvienas is to 1 mln buvo ir liks savyje lietuviu. Kad ir be lietuvisko paso. Beda tik, kad Lietuva juos traktuos kaip eilinius "uzsieniecius", kap amerikonus, vokiecius, anglus. Meile motinai sakanciai "eik lauk parazite, tu ne mano vaikas" dalykas imanomas, bet tikrai nelengvas ... Todel manau, kad tam vidiniam nusistatymui nepakenktu kas nors kaip "Lietuvos piliecio pazymejimas". Jeigu jau dviguma piletybe neimanoma.

Ida 2010-07-10 11:44

Pone, matematike-emigrante, Jūs, turbūt, esate naujokas ir todėl dar nežinote, kaip "diskutuoja" tikras lietuvis, kad bandote su juo žmogiškai pasikeisti nuomonėmis. Deja, tai neįmanoma. Ir nesvrbu, ar Jūsų nuomonės apie vienus ar kitus dalykus kai kur sutaptų, ar visiškai sutaptų, ar kai kur skirtųsi, ar visai skirtųsi, nes jis visada sugebės visus "nuginčyti" savo "argumentais". Tegu sau žmogus rašinėja (jo "nuomonės" yra pilna visur), bet reaguoti, manyčiau, neverta.

Beje, juk žinote, kad ne visose pasaulio šalyse yra įmanoma taip normaliai gyventi su Lietuvos pilietybe, kaip tai galime daryti Vokietijoje. Todėl tada žmogui reikia apsisipręsti, ar jam turėti tos šalies, kurioje jis gyvena, pilietybę, ar pasilikti Lietuvos pilietybę ir būti ribojamam toje šalyje, kurioje nuolat gyvena. Vokietijoj 10 metų pragyvenom su lietuviškais pasais. Bet dėl to buvo, kad ir ne esminių, bet, deja, sunkumų - nuolatinis pasų keitinėjimas (mūsų šeima yra šeši asmenys, kurių keturi buvo nepilnamečiai vaikai, o jiems pasus keisti reikia gana dažnai). Nuolat turi nešiotis su savimi tą didelį pasą, registracijos lapą, nes nei pase, nei leidimo gyventi spaude nėra adreso, kuris yra vokiškose asmens tapatybės kortelėse (Ausweis). Ir, žinoma, iš pagarbos tai dosniai šaliai norisi parodyti ir savo palankumą jai. Norisi pasakyti, kad esam čia ne tik jų gerove pasinaudoti, bet esame pasirengę ir faktiškai pripažinti, jog gerbiam šitą šalį, nesikratom jos narystės, pilietybės. Juk ir Lietuvai, lietuviams yra smagu, kai rusas ar lenkas renkasi Lietuvos pilietybę ir save vadina Lietuvos rusu, lenku, o ne Rusijos rusu ar Lenkijos lenku, tik gyvenančiu Lietuvoje. Tada ir kyla klausimas, o kodėl tamsta gyveni Lietuvoje, kokią misiją tu čia atlieki? Žaviuosi Lietuvos totoriais, kurie per šimtmečius ir Lietuvą pamilo kaip savo Tėvynę, ir savo tapatybės neprarado. Tai yra puikiausias tikros integracijos į valstybę, kurioje gyveni, pavyzdys. Bet, kiek žinau, tai jiems pakanka vienos Lietuvos pilietybės ir jų tautiškumas, identitetas nuo to nė kiek nenukenčia.

Vienas žmogus čia, manau, teisingai komentavo, kad yra skirtums tarp būti LIetuvos piliečiu ir būti (nuolat gyventi)Lietuvoje. Jei negalime nuolat gyventi Lietuvoje, tai turime priimti tikrovę tokią, kokia ji yra ir negyventi iliuzijomis. Ir netgi versti ką nors kitą mūsų svajones, norus priimti kaip tikrus reiškinius, t.y., mūsų jausmą, kad esame lietuviai, Lietuvos dalis įteisinti dokumentu - Lietuvos piliečio statusu. Aš nesu šalininkė ir jokių lietuvio kortų ar pažymėjimų. Man pkanka mano vidnio nusistaymo ir žinojimo, kas aš esu, iš kur kilusi. O pasas - tai tik biurokratinio mūsų gyvenimo būtinas atributas ir, nori nenori, kokios nors šalies piliečiu vis tiek privalai būti. Žinoma, yra idealu, kai ir gyvenamoji šalis, ir tautybė, ir piietybė sutampa, bet jei pasaulis nuėjo kitokiu keliu ir žmonės yra nuolat dėl kokių nors priežasčių blaškomi, tai geriau, manau, yra priimti realybę kaip tikrovę ir nesiblaškyti tarp tikrovės bei savo jausmų.

tikras lietuvis 2010-07-10 01:43

O valdžią kaip tik jūs, išvykėliai, palaikot, nes ji jums visokias lengvatas vis siūlo - kad tik už juos balsuotumėte (ir dvigubas pilietybes, ir elektroninį balsavimą ir t.t.). O Lietuva - tai mes, vietiniai, kurie ją išlaikom ir ekonomiškai, ir ginam nuo parazitų, ir turtinam savo darbu bei savo išaugintais žmonėmis, ir t.t., ir pan. Tai tuo tarpu jūs, išvykėliai, tą patį darote anglijose, airijose, amerikose ir t.t. Todėl faktiškai esate tų šalių, o ne Lietuvos piliečiai.

matematikas-emigrantas 2010-07-09 23:34

Labai konkretu ... aciu ... zodziu "parazitai" viskas paskyta ... Tad Jums tie beveik 25% isvaziavusiu ieskant pragyvenimo "parazitai"? Labai tikiuosi, kad Lietuvoje taip galvojanciu nera daug. Bent jau savo sunus ir dukras palydeje i nezinia zmones Jums sito zodzio neatleistu ...

Beje, vietoj "viskas kas palaiko Lietuva gyva" norejot gal pasakyti "viskas kas palaiko Lietuvos valdzia gyva"? Tai taip ir sakykit. Bus bent aisku uz ka Jus.

tikras lietuvis 2010-07-09 23:23

"Neaptikai", nes nenorėjai aptikti - trumpai kalbant tai yra viskas, kas palaiko Lietuvą gyvą. O visokie parazitai, kokie ir yra norintys dvigubų pilietybių (ar kitokie kosmopolitai), tikrai Lietuvai nieko gero neduos. Kosmopolitų įtakos Lietuvai rezultatas ir taip aiškus - per 20 "nepriklausomybės" metų minus 1 000 000 lietuvių.

matematikas-emigrantas 2010-07-09 22:32

"Pradėjai erezijas skleisti". Net siurpas nupurte: negi reiks ant inkvizicijos lauzo sudegti? Ant tikro lietuvisko lauzo!

"apie pareigas jau buvo rašyta": Taigi, perzvelgiau dar karta kometarus, ypac Jusiskius. Ir nieko daugiau nemaciau kaip "teise rinkti". Beje, Jusu ziniai - rinkimas yra ne teise bet piliecio *pareiga*. Jokiu kitu pareigu neaptikau. Tik radau daug ivairiu "Lietuvos piliecio privilegiju". Nepasakant jas gi yra tos "privilegijos". Ar pivilegija gyventi skurde?

Kad isvengti "ereziju" reiketu ir Jums paciam neskleisti propagandos. Reiketu buti konkretesniam: kas gi tos piliecio pareigos ir kas gi tie privalumai?

P.S. Beje, mazyte sulkmena: daug ka pasako ir oponento "tujinimas" ... Vakaruose diskutuojama gerbiant oponenta. (Be oponentu nebutu ir diskusijos.)

tikras lietuvis 2010-07-09 21:45

Pradėjai erezijas skleisti - apie pareigas jau buvo rašyta. Todėl nebesikartosiu. O dėl vizų nereikėjimo lietuviams galima ir pagalvoti.

« < 3 - 4 - 5 - 6 - 7 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (93)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.