Parodos plakatas

Pamėnkalnio galerijoje liepos 15 dieną atidaroma paroda skirta Lietuvos Sentikių bažnyčios 300 metų jubiliejui. Parodoje eksponuojama daugiau kaip trisdešimt Vilniaus meistrų – Ivano Michailovo ir Georgijaus Jakovlevo – ikonų iš cerkvių ir privačių rinkinių.

Ikonos – neatskiriama sentikių tradicijų dalis. Lietuvos sentikių ikonų tapyba – tai įstabi, turtinga ir iki šiol mažai žinoma religinio meno kryptis. Pažintis su ja tik prasideda. Per tris sentikybės egzistavimo Lietuvoje šimtmečius susiklostė savita ikonų tapybos tradicija, kuri XX a. daugiausiai puoselėta Vilniuje.

Su Lietuva susijęs žinomo XX a. sentikių ikonų tapytojo Ivano Michailovo gyvenimas ir kūryba. Jis gimė 1893 m. Pentų kaime, Vilniaus gubernijoje (dabar Baltarusijos šiaurės vakaruose). Pradėjo mokytis tapyti ikonas būdamas vos dvylikos. 1929 m. Vilniaus sentikių bendruomenė pakvietė Michailovą, „kaip būtinai reikalingą ir vienintelį Lenkijos teritorijoje ikonų tapybos specialistą, nuolat gyventi Vilniuje ir vykdyti ikonų tapybos darbų“. Michailovas gyveno Vilniuje 64 metus ir sukūrė daugybė ikonų sentikiams ir privačioms Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, taip pat JAV, Prancūzijos, Graikijos ir kitų šalių kolekcijoms. Jo ikonos puošia Vilniaus ir kitų Lietuvos sentikių cerkvių ikonostasus ir priebažnyčius. I. Michailovo ikonoms būdinga tradicinė ikonografija ir grafinis santūrumas. Ikonų tapytojo meistriškumą labai vertino jo amžininkai, kurie pabrėždavo „meistrišką ir tikslų pagrindinio ikonų siužeto, taip pat ir visų detalių, įskaitant įrašus, perteikimą“.

Dabar Vilniaus mokyklos tradicijas tęsia ir kūrybiškai plėtoja ikonų tapytojas Georgijus Jakovlevas (gimė 1960). Jis pradėjo mokytis ikonų tapybos pagrindų iš savo dėdės I. Michailovo būdamas 16 metų, tačiau aktyviai tapyti ikonas pradėjo tik XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Nuo to laiko Jakovlevas nutapė daugiau kaip 1000 ikonų, kurios puošia Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos sentikių cerkves ir privačias kolekcijas. Laikydamasis tradicinės ikonografijos, jis drąsiai siekia kuo didesnio ikonų vaizdingumo, dekoratyvumo ir kompozicinės raiškos, kartais tapo originalios kompozicijos ikonas. Virtuoziškai naudodamas senąją temperos techniką ir mineralinius dažus, jis kuria darbus, skleidžiančius prieš patriarcho Nikono bažnyčios reformą ir vėliau sentikių sukurtoms rusų ikonoms būdingą dvasią. Jo kūryboje dera iš mokytojo perimta meistrystė, nuolatinė saviugda ir gilus ryšys su sentikybės tradicija. Jakovlevas gyvena ir dirba Vilniuje. Jis yra Vilniaus sentikių bendruomenės parapijietis ir ikonų tapytojas. 2010 m. jis švenčia savo 50-metį ir kūrybos 20-metį.