Žmogus yra sociali būtybė. Mes kartojame tai, ką daro kiti. Jei artimiausioje aplinkoje kažkas paliko šiukšles - mes nejučiom paliekam toje vietoje dar daugiau šiukšlių. Žinoma, ne visi taip daro, bet, sutikite, labai daug mūsų. Ypač tai būdinga į Trakų rajoną užsukantiems vilniečiams, besidžiaugiantiems mūsų ežerais, sodybomis ir sodais.

Liepos pradžioje organizavau pamiškių ir ežero kranto valymo talką netoli sodų bendrijos, kurioje gyvenu. Nusibodo matyti kalnus šiukšlių pakelėse. Iškabinau skelbimus ir el. paštu informavau Lentvario seniūniją. Nustebau, kaip greitai sureagavo valdžia. Didelis dėkui mūsų seniūnui ir jo komandai, kad bemaž už pusvalandžio buvo organizuotas konteineris šeštadienio talkai. Būtent taip turi dirbti vietos valdžia. Tačiau tikrosios talkos nepavyko surengti…. Niekas neatėjo padėti. Buvau vienas. Rinkau šiukšles pamiškėje, prie posūkio į ežerą. Pro šalį važiavo daugybė mašinų. Sodininkai, jaunimas, šeimos. Niekas, žinoma, nesustojo paklausti ar padėti.

Pririnkęs šešis maišus po 100 litrų (vieno vietoje - prie posūkio) nutariau sugriauti šį užburtą ratą ir pasielgti kitaip nei įprasta. Pastačiau kelis maišus ant kelio ir priverčiau mašinas sustoti! Prasidėjo signalai, piktos replikos. Nesitraukiau. Išlipo pikti ir agresyvūs žmonės, pradėjo mėtyti maišus į mane. Ištraukiau telefoną ir pradėjau fotografuoti šį abejingumo paradą. Ramiu balsu pasakiau, kad šios surinktos šiukšlės - iš viešos pakelės ir būtų gerai, jei kiekvienas iš mūsų paimtų po maišą ir nuvežtų į viešą konteinerį. Niekas nesutiko. Visi pradėjo teisintis, kad jie niekada nešiukšlina, kad tai daro kiti… Galbūt. Tačiau, ar nors vienas iš jūsų kada nors sustabdė kaimyną ar praeivį, nešanti šiukšles į mišką? Ar kas nors iš jūsų dalyvavo talkoje?

Atsiprašau, jei mano akcija ką nors įžeidė. Nenorėjau jūsų agresijos. Mano tikslas - priversti galvoti apie bendrą interesą, o ne tik apie savo daržą. Padariau tai vardan tų, kurie niekada nešiukšlina, vardan tų, kurie organizuoja talkas, į kurias niekas nesirenka… Jei to nepadarysime mes - nepadarys niekas. Ir man pavyko! Rinkdamas toliau šiukšles prie ežero - į pagalbą pasisiūlė vilnietis Grigorijus, kuris leido laiką prie ežero su visa šeima. Greitai surinkome apie 2000 litrų atliekų, apvalėme mišką nuo senų sofų, padangų ir kitų atliekų. Tada prie ežero atėjo jaunimo grupelė. Pasiūliau jiems padirbėti kartu. Jie atsisakė. Tada priėjau ir tiesiog įteikiau pirštines ir maišus, pasakęs, kad jie privalo tai padaryti. Padarė. Ir dar padėkojo, kad juos paraginau imtis darbo. Surinkome dar daugiau šiukšlių.

Mano išvada tokia: nereikia dejuoti, kad Lietuvoje visi esame abejingi ir nepilietiški. Kaip rašiau pradžioje, žmogus - tai socialinė būtybė. Reikia imtis darbo ir kiti tai kartos. Be to siūlau nustoti keikti valdžią. Nes valdžia - tai mes visi, jei tik sugebėtume organizuoti save, kitus ir veikti.

Tomas T.

www.ekologija.blogas.lt