Tomas Viluckas. Viešieji ryšiai ir Bažnyčia
Tomas Viluckas. Viešieji ryšiai ir Bažnyčia
Ataušus aistroms dėl Prezidento Algirdo Brazausko karsto į Vilniaus arkikatedrą baziliką (ne)nešimo, galima atidžiau žvilgtelėti į kitus šios istorijos aspektus, kurie yra ne mažiau svarbūs nei pagarsėjusi situacija. Tad šįsyk ne apie laidotuvių papročius ir tradicijas norisi kalbėti. Nors vieni Vilniaus arkivyskupijos sprendime pasigedo gailestingumo ir užuojautos, bet ši istorija išryškino itin opią katalikybės Lietuvoje problemą – beviltišką padėtį viešųjų ryšių fronte.
Sąmoningai vartoju karinį terminą, nes viešoji erdvė yra nūdien tapusi tuo lauku, kuriame vyksta pagrindinė kova už žmogų. Praktiškai kokia informacija pasieks eilinį jos vartotoją, tokią nuomonę jis ir susidarys apie vieną ar kitą dalyką. Akivaizdu, kad A. Brazausko laidotuvių fone Katalikų Bažnyčia atrodė, švelniai tariant, – nekaip.
Tikrai neturiu omenyje paties Vilniaus arkivyskupijos vadovybės sprendimo, bet kalbama apie jo pateikimą visuomenei. Šiuo požiūriu itin vertingi yra viešųjų ryšių specialisto Liutauro Ulevičiaus pastebėjimai jo tinklaraštyje. Autorius, pritardamas sprendimui nenešti A. Brazausko karsto į Vilniaus arkikatedrą baziliką, prieina prie išvados, kad „grynai dėl nesugebėjimo dirbti XXI amžiaus ritmu RKB gavo stiprų niuksą.“
Kartūs, bet teisingi žodžiai. Juk teisūs L. Ulevičius teigdamas: „RKB komunikacija tylėjo nepateisinamai ilgai – komentavo kas tik nori ir apie ką tik nori, todėl procesas liko nevaldomas. Tik po dviejų dienų sureaguoja Kauno arkivyskupas – ir tai ne viešai savo vardu, o tik interviu forma katalikiškajame portale bernardinai.lt. Ir tik po laidotuvių, praėjus 4 dienoms (!) po krizės pradžios, savo poziciją viešai laišku išdėsto Vilniaus arkivyskupas. Gynybai pasirinktas principas „apie mirusįjį tik gerai arba nieko“ yra tinkamas, tačiau komunikacijos krizės akivaizdoje tai tolygu ramiai stebėti aršiai liepsnojantį laužą, sakant, kad jis pats nurims. Žinoma, laužas nurims, tačiau jame degančios malkos tikrai sudegs. (...) 5 dienos – totalus pralaimėjimas viešojoje erdvėje. O gaila, nes viešas ir aktyvus RKB sprendimo viešinimas galėjo uždirbti pagarbos ir sustiprinti pagarbą organizacijai.“
Sutinku, kad egzistuoja žmonių, kurie vis vien būtų taršę šį sprendimą, net jei viešai būtų išdėstyti jo motyvai. Tačiau... Liūdna, kai sprendimą komentavo vyskupas emeritas, kurio paaiškinimas buvo šitoks: „Turime savų racijų ir taip nusprendėme.“
Toks „paaiškinimas“ savo esme yra antibažnytiškas. Kaip ir Algirdo Patacko žodžiai: „Katalikų Bažnyčios hierarchai neprivalo nei aiškintis dėl savo sprendimų, nei diskutuoti dėl jų. Gali būti, kad tie sprendimai remiasi vien jiems žinomais motyvais, kurių neprivalu garsinti. Kas šito nesupranta, nėra subrendęs katalikas.“
Tokie požiūriai tiesiogiai kertasi su pauliškąja teologija, kad Bažnyčia – Kristaus kūnas, veikiantis išvien, organiškai. Taip, vyskupas atsako Dievui už jam patikėtą kaimenę, tačiau dažnai jo sprendimai liečia visus jam pavestus tikinčiuosius, nes Bažnyčia yra kūnas. Aptariamu atveju susiklostė paradoksali situacija: tūkstančiai tikinčiųjų kelias dienas savo giminėms, bičiuliams, kaimynams, bendradarbiams turėjo aiškinti dėl „savų racijų“ priimto sprendimo motyvus, kurių jie patys dorai nežinojo. Na, o po prezidento našlės pareiškimo, kad kardinolas jos atsiprašęs, šie žmonės mažų mažiausiai turėjo jaustis keistokai.
Ši istorija tik atskleidžia chroniškas bažnytinės komunikacijos bėdas. Jų ne viena ir ne dvi. Štai jauna katalikė žurnalistė savo tinklaraštyje pasigenda internete paprasčiausios informacijos apie bažnytinį gyvenimą. Pačiam porą metų ruošiant bažnytinio gyvenimo apžvalgas tekdavo susidurti su panašiomis problemomis, tačiau kantrybė trūko, kai, praėjus savaitei nuo kardinolo A.J. Bačkio pasakytos homilijos Aušros Vartų atlaiduose, jos teksto neįmanoma buvo rasti internete... Kaip ir prisiminkime neseniai vykusias Lietuvos jaunimo dienas Panevėžyje. Puikiai organizuotas jaunimo sambūris buvo praktiškai nepastebėtas didžiojoje žiniasklaidoje. Ar nevertėjo paprasčiausiai išpirkti vietos reportažams apie šį renginį didžiuosiuose dienraščiuose?
Vėl tenka konstatuoti, kad vyskupijos neturi savo atstovų spaudai, o prie Lietuos Vyskupų konferencijos nėra viešųjų ryšių grupės. Viešojoje erdvėje ir toliau konstruojamas autoritarinės, atsilikusios, politikuojančios, pedofilinės Bažnyčios vaizdas. Ar dėl tokios padėties nevertėtų kaltinti ir savęs?
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
O gal panašių str. atsiradimas iš tiesų rodo t.t. ... požymius, kad pildosi įspėjančios a.a. kun.Č.Kavaliausko įžvalgos, jog masonerija tik ir stengiasi vienaip ar kitai , tiesiogiai arba netiesiogiai, kad 'naujieji' katalikai patys savo rankomis (dabar gal ir plunksnomis) pultų savo Kat.bažnyčią... Nieko keista šio str. nuoroda jau iš katalikai.lt yra jau kaip nuoroda...?!
Skaudžią tiesą monsinjoras, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų profesorius, habilituotas teologijos daktaras P.Puzaras rašė: „Po tiek administracinės ir prievartinės ateistinės propagandos metų daugumos katalikų religinis sąmoningumas menkas. Gerai matomas jaunimo abejingumas mokslui, kartu ir tikybai. Bet svarbiausia, šiandien yra tikinčiųjų pamaldumo krizė: daugumoje šeimų nėra kasdieninės maldos, dauguma moksleivių nedalyvauja šventadieniais šv. Mišiose, nors lanko tikybos pamokas. Religinio švietimo problemas ateityje pamažu išspręsime. Daug sunkiau bus įpratinti atšalusias širdis bendrauti su Dievu maldoje“. http://storico.radiovaticana.org/lit/storico/2006-03/68461.html
tai visiems egzistencialistams asmenybės ir jų nuoplenai http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/03/10/atmi_01.html yra nuobodūs, pagal jų 'galveles', o gal kai kam verta pasidomėti acedija?
Dažnai Pop.B XVI atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien platus komunikacijų panaudojimas ir įvairių priemonių integracija suteikia interaktyvumo galimybę. Tad vieša nuomonė platina žaibiškia. Nors ir interneto tinklas savo prigimtimi yra atviras ir pliuralistinis, tačiau tuo pačiu metu jis atskiria tuos, kurie gali juo naudotis, ir tuos, kurie neturi tokios galimybės. labai dažnai Pop.B XVI taikliai pastebi pavojus viešoje rerdvėje: kontrolė ir suvienodėjimas, intelektualinis ir moralinis reliatyvizmas. O tai veda prie „dvasios užteršimo“, mūsų veiduose nyksta šypsena, nebesisveikiname vieni su kitais ir nebežiūrime vienas į kito veidą. Popiežius Benediktas XVI priminė, kad savo trečioje enciklikoje nurodė kelią, kuriuo reikia eiti - tai meilė tiesoje, kuri spindi Kristaus veide. Technologijų pažangos dėka, žiniasklaida gali ne tik suteikti daugiau galimybių ar informacijos, bet taip pat ir skleisti humaniškumą. Taigi, žiniasklaida turėtų skleisti žmogaus ir tautų orumą, būti paremta artimo meile bei tarnauti tiesai, bendrajam gėriui ir broliškumui. Todėl kiekvieno tikinčiojo ir Bažnyčios užduotis yra užtikrinti dėmesį žmogui bei jo dvasiniams poreikiams, padėti skaitmeniniame pasaulyje atpažinti Viešpatį. Yra visiems žinoma, kad Pop.BXVI dažnai kviečia žiniasklaidos darbuotojus širdyse neprarasti sveikos aistros žmogiškumui, Šventosios Dvasios vedami eiti skaitmeninio pasaulio keliais. O atskirų šalių KB paragino didesnį dėmesį skirti Popiežiškuose ir katalikiškuose universitetuose siūlomoms studijoms, ir į pastoracijos programas įtraukti ir žiniasklaidos priemones. Tad KB neatsilieka nuo metamų kaltinimų. Ypač sunku ir pareikalauja išminties iš KB sprendimų, ypač aplinkybėse, ar konkrečiuose atvejuose, kai media su simuliacinių skandalų išpūstų burblų kiekiumi teršia eterį, kuri tik ir pastebi tik taiko į kiekv.progą populistiškai padidinti reitingus ir jai nesvarbu ar tai tiesa ar ne ką jie rašo. Todėl taip vienareikšminškai vertinti ar LT Rom.KB sureagavo 'nepatikimai' nedera grįžtant prie str.temos.
Patarčiau nesisolidarizuotis komentatoriui 'Danieliui' su kyšių aplinka ir atlikti Sutaikinimo Sakramentą. Pakartotinis prašymas bent polemikos požymių į temą str.šio.
Manau nuo temos nenuklyskite, bet jei turite problemu su melu, paskaitykite ir nesielkite: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/06/17/poz_01.html Sunki nuodėmė – padlaižystė Taipogi , gerb.komentatoriau, elementarios bent jau išrinėje aplinkoje nuodėmės VII Duevo įsakymo atžvilgiu yra: vogimas; smulkus vagiliavimas, sukčiavimas; korupcija, tai yra įtakojimas nuomonės tų, kurie priima sprendimus teisės klausimais; kyšių ėmimas; autorinių teisių pažeidimas; pasiskolintų dalykų laikymas nesirūpinant jų grąžinti arba praradus svetimą nuosavybę nesistengimas atlyginti nuostolių; neteisėtai įgytų gėrybių turėjimas ir pardavimas tai žinant; patarimas ar paliepimas padaryti žalą kitam žmogui arba jo turtui dėl nerūpestingumo ar iš blogos valios padaryta žala kitų žmonių nuosavybei; apgavystės, vagystės ar sugadinimo nuslėpimas tada, kai esame įpareigoti apie tai pranešti; vengimas mokėti teisėtus mokesčius; sukčiavimas versle; nesąžiningumas politikoje, versle ir t.t.; simuliacinis nemokėjimas teisingų / sudlygų skolų nustatytu laiku; neatlyginimas ar nekompensavimas nuostolių kam nors, kenčiančiam dėl neteisingai padarytos žalos; kainų išpūtimas, pasinaudojant kito neišmanymu ar nelaime; lupikavimas (pinigų skolinimas už dideles palūkanas kam nors, patiriančiam finansinius sunkumus); spekuliavimas, kuriame dirbtinai manipuliuojama prekių kaina, siekiant gauti naudos, padarant nuostolį kitiems; bendro įmonės turto pasisavinimas ir naudojimas privatiems tikslams; prastai atliekamas darbas vokiant darbo laiką; neteisingo atlyginimo mokėjimas ar darbuotojui priklausančių išmokų nusukimas; čekių ir sąskaitų [ir visų kitų dokumentų, siekiant neteisėtai pasipelnyti ar išvengti mokesčių] klastojimas; čekių išrašymas žinant, kad nėra pakankamai lėšų jiems padengti; besaikis išlaidavimas ir eikvojimas; pažadų ar sutarties sąlygų nesilaikymas (jei įsipareigojimai buvo moralės požiūriu teisingi); lošimas iš pinigų ir lažinimasis ( jei jie iš ko nors atima tai, kas būtina jam ir jo šeimai pragyventi). Labiausiai paskaitykite Petro Puzaro Specialią moralinę teologiją. Aukščiau pateikta neišsamūs požymiai VII įskaymo atžv. ir ypač katekizmą: http://www.katekizmas.lt/kbk1996p2003/N16D7D.html http://www.katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1772C.html http://www.katekizmas.lt/kbk1996p2003/N186CE.html Pagarba svetimam turtui 2408 Septintas įsakymas draudžia vogti, tai yra neteisėtai pasisavinti svetimą turtą, jei dėl to pagrįstai nesutinka jo savininkas. Vagystės nebus, jeigu tą sutikimą galima numatyti arba jei nesutikimas prieštarautų protui bei visuotinei gėrybių paskirčiai. Tai atsitinka neatidėliotino ir akivaizdaus būtinumo atveju, kai svetimo turto nusavinimas ir panaudojimas yra vienintelė priemonė skubiai ir esmingai (maistu, pastoge, drabužiu...) padėti nelaimės ištiktajam.151
2409 Kiekvienas būdas neteisėtai pasisavinti svetimą turtą ir jo neatiduoti, net jeigu tam neprieštarauja civiliniai įstatymai, yra nusižengimas septintam įsakymui. Tas pat yra sąmoningai negrąžinti skolos arba pasisavinti pamestus daiktus, sukčiauti prekiaujant,152 mokėti neteisingą atlyginimą,153 kelti kainas pasinaudojant kitų žmonių neišmanymu ar sunkumais.154
Be to, doriniu požiūriu smerktini: spekuliacija, arba dirbtinis prekių kainų kaitaliojimas, siekiant pasipelnyti kitų sąskaita; korupcija, arba veiksminga įtaka atsakingiems asmenims priimti nutarimus, nesilaikant įstatymų; visuomeninio įmonių turto naudojimas asmeniniams tikslams; blogai atliekami darbai, vengimas mokėti mokesčius, čekių ir sąskaitų klastojimas, lėšų švaistymas, išlaidumas. Tyčinė žala privatinei arba visuomeninei nuosavybei yra nesuderinama su doriniu įstatymu; ją privalu atlyginti.
be be be kokius čia prišus matai, ar tamsta niekad nedaveikniekm vokelio? kyšio daktarei, slaugei ar policininkui? nebent pac esi su uniforma, tada tokiu pačiu bijoma arba sakoma: kai bus bėda, man pagelbėsi. o vokeliuose moka algas dauguma, speju,99 proc lietuvos nevalstybiniu istaigu, pasidomėk. tai pagal tave, visi davėjai ir ėmėjai iš vel*nio?
labai aiškus str.: http://www.delfi.lt/news/daily/brazauskas/psubacius-ambrazauskas-laidojamas-su-katalikiskomis-apeigomis-o-karstas-baznycioje-i-jas-neieina.d?id=34027729