Europos Sąjungos (ES) misijos Afganistane vadovas Vygaudas Ušackas teigia, kad vietos valdžia reiškia stiprų norą pati valdyti Bendrijos šiai šaliai skiriamas paramos lėšas, tačiau Kabulo konferencijoje turės įrodyti, jog pajėgs tą daryti.

Kitą savaitę Afganistano sostinėje vyks konferencijoje, kurioje, pasak V.Ušacko, Afganistano valdžia turės pateikti tarptautinės paramos teikėjams gaires, "kaip jie mato tolesnį savo šalies ekonominį, politinį ir socialinį vystymąsi".

"Tai nebus konferencija, kurioje bus paskelbiami nauji finansiniai įsipareigojimai iš donorų. Mes laukiame ir įvertinsime pačių afganų parengtus prioritetus. Matydami jų didelį entuziazmą rengiant ekonominio ir infrastruktūrinio pobūdžio projektus, mes atkreipiame dėmesį, kad vienas iš svarbiausių faktorių, kuris lems tolesnę šalies raidą, yra geras valdymas, kova su korupcija ir įstatymo viršenybės paisymas, teisės sistemos įtvirtinimas", - BNS telefonu iš Kabulo sakė diplomatas.

Anot jo, ES tyčia pavėlino naujo 600 mln. eurų siekiančio trejų metų biudžeto patvirtinimą ir nukėlė jį iš pavasario į rudenį, nes nori iš pradžių įvertinti Afganistano valdžios pateiktus prioritetus.

"Kadangi afganų valdžia pageidauja, kad 50 proc. paramos būtų skirstoma per valstybės biudžetą, mes sakome, kad esame atviri svarstyti šį klausimą, tačiau tai priklausys nuo to, kaip lėšos bus administruojamos, nuo finansų valdymo tvarkos ir kovos su korupcija. Mes norime matyti konkrečius pavyzdžius, kaip jie tai darys, ar jie turi aiškią ir skaidrią biudžeto valdymo tvarką. Tokį jų norą mes naudosime kaip akstiną gerinti valdymą", - kalbėjo ES atstovas.

Jo teigimu, iki šiol pusę Afganistanui skirtų donorų lėšų valdė Pasaulio bankas, Jungtinės Tautos, o kita pusė buvo prieinama per viešuosius konkursus ir nevyriausybines organizacijas.

Vis dėlto diplomatas pripažino, kad nors siekiama perduoti daugiau iniciatyvos patiems afganistaniečiams, būtina pripažinti, kad valdymas šioje karo nualintoje šalyje nėra pats geriausias. "Susiduriame su korupcijos faktais ir tiesiog neprofesionalumu, tačiau būtina pripažinti tą realybę, kurioje veikia tarptautinė bendruomenė Afganistane", - sakė jis.

"Aš ką tik grįžau iš Helmando provincijos pietuose, kur man teko lankytis gyvenvietėse, miesteliuose Utenos ar Ukmergės dydžio, ir tik 2-3 žmonės moka skaityti. Neraštingumo lygis yra didžiulis, todėl negalima tikėtis stebuklų šitoje šalyje. Todėl ši Kabulo konferencija svarbi tuo, kad Afganistano valdžia pateiks gaires, iki kada ir ką ji ketina padaryti. Jie įsipareigos tiek savo žmonių, tiek donorų atžvilgiu", - pasakojo V.Ušackas.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras V.Ušackas ES misijai Afganistane vadovauja nuo šių metų balandžio.