Ateinantį šeštadienį ir sekmadienį, liepos 24 ir 25 dienomis, bus švenčiami Kryžių Kalno atlaidai. Ta pačia proga bus taip pat pažymimos Kryžių Kalno 160-osios metinės ir bus dėkojama už Lietuvos nepriklausomybės du dešimtmečius.

Šeštadienio, liepos 24-osios, vakarą, 19 val. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis vadovaus Kryžiaus keliui.

Sekmadienį, liepos 25 dieną, 11 val. prasidės piligrimų žygis pėsčiomis iš Šiaulių į Kryžių Kalną. 14 val. bus klausoma išpažinčių. 15 val. prasidės Mišios, kurioms vadovaus Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, o homiliją sakys Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi. Mišias transliuos Lietuvos televizija.

Šių metų atlaidai išsiskirs tuo, kad per Mišias giedos jaunimo choras kartu su instrumentine grupe. Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas, kuris yra šio muzikinio projekto iniciatorius, teigia: „Taip siekiama parodyti, kas šiandien Bažnyčioje yra sukuriama naujo, gyvo, gražaus, kad pamaldose skamba ne tik senovinės, bet ir šiuolaikiškesnės giesmės, kurios yra mielai klausomos ir giedamos jaunimo ir viduriniosios kartos. Ši iniciatyva yra proga žmonėms parodyti, kad jaunimui tikėjimas taip pat gali būti jo savastis, jei leidžiama jį praktikuoti kiek naujesnėmis formomis, muzikinėmis išraiškomis.“

Būtent šiems Kryžių kalno atlaidams suburto choro vadovė Greta Staponkutė sako, kad didžioji dauguma per šias Mišiose skambėsiančių giesmių yra sukurtos jaunų lietuvių autorių per pastaruosius 20 metų. „Ne kartą dalyvavau Kryžių kalno atlaiduose ir matydavau, kad atvyksta ne tik vyresnės kartos žmonių, bet ir jaunimas. Nemažai klausiau bei giedojau šiuolaikinių giesmių ir jos man labai patiko, tad norim jas pristatyti kuo platesnei visuomenei. Kodėl neparodžius kažko naujo? Ypač todėl, kad šie kūriniai, sukurti tikinčių jaunų lietuvių, kelia visų mūsų dvasią“, – teigia G. Staponkutė.

Kryžių kalno pradžia

Kryžių kalno pradžią supa daug legendų ir pasakojimų. Vieni šaltiniai teigia, kad čia kryžiai atsirado jau 1831 m., kurie buvo skirti sukilimo dalyviams. Tačiau šįkart apsistokime ties pasakojimu, kuris užrašytas prieš 160 metų.

1850-aisiais Šiaulių ekonomijos dvarų iždininkas Maurikis Hriškevičius apie Jurgaičių piliakalnį užrašė tokią istoriją: „Tas kalnas, nors niekados krikščioniškais kapais nebuvo ligi 1847 m., nė jokio kryžiaus ant savęs neturėdamas, dabar turi apie 20 kryžių. Pagal vietinio tyrinėjimo tas per tat atsitiko, kad vienas iš Jurgaičių gyventojų 1847 m. sunkiai sirgdamas Dievui pažadėjo, kad, jei nuo ligos gyvas liks, tai ant to kalno pastatys kryžių. Atsitiko taip, kad anas pagijo kryžių ten statydamas. Kaip tiktai toji žinia tarp žmonių pasiplėtė, tai per trejus metus iš tolimesnių kaimų taip daug kryžių čia privežė ir pastatė, kad jų gausą dabar matome.”

Kryžių kalno atlaidai

Kryžių kalno piligriminių atlaidų tradicijos pradėjo formuotis jau seniai. Ypač didelės žmonių minios sueidavo ar suvažiuodavo ant Kalno per Jonines. Gausybę maldininkų sutraukdavo ir Kryžių kalno atlaidai, vykdavę per Karmelio kalno Dievo Motinos (Škaplierinės) šventę. Kryžių kalne vykdavo ir bažnytinės procesijos. Šiaulių laikraštis „Momentas“ 1928 m. rašė, kad tų metų liepos 15 d. kalnas sutraukė net 10 tūkst. maldininkų minią. Panašiai maldininkų susirinkdavo ir kitais metais.

Sovietmečiu atlaidų tradicija Kryžių kalne dėl persekiojimų nutrūko. Atlaidai atgaivinti tik popiežiui Jonui Pauliui II 1997 m. gegužės 28 d. įkūrus Šiaulių vyskupiją. Pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis 1997 m. liepos 20 d. dekretu atnaujino Kryžių kalno atlaidų šventimą. Iki tol švęstus liepos 16-ąją, Karmelio Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) šventės dieną, atlaidus vysk. E. Bartulis perkėlė į paskutinį liepos sekmadienį.

Ypač dideli piligrimų srautai į Kryžių kalną iš viso pasaulio patraukė Lietuvai atgavus nepriklausomybę bei 1993 metais jame apsilankius popiežiui Jonui Pauliui II. Jo piligrimystė šioje kančios ir prisikėlimo vietoje ją labai išgarsino.

Bernardinai.lt