Ar liūtas eina į rojų?
Nuo 44 iki 50 milijonų gyvūnų (daugiausia – kačių ir šunų) gyvena italų namuose, palaikydami žmonėms kompaniją ir padėdami. 60 % šeimų yra įsitikinusios, kad šie mūsų „mažieji broliai“ turi sielą. Net jei nė vienas nežino, kaip paaiškinti, apie kokią sielą čia kalbama. Apie tai diskutuojama, ir ginčai ataidi iš didžiųjų universitetų. Taip Miunsteryje, Vokietijoje, kapucinų Filosofijos-teologijos universitete (kuriame nuo 1963 iki 1966 daktaro disertaciją apgynė Benediktas XVI), buvo įkurtas Teologinės zoologijos institutas. Pavadinimas nusako ir programą: padaryti taip, kad doktrina daugiau dėmesio skirtų gyvūnams ir teologiškai pagrįstų, tikimybę, jog kai kurios gyvūnų rūšys yra apdovanotos siela, aiškina instituto steigėjas ir direktorius Raineras Hagencordas.
„Mūsų logo idėja kilo iš vieno viduramžiško vario raižinio, kuris vaizduoja šventą Jeronimą su liūtu, uždėjusiu savo priekines letenas ant šventojo stalo", – sako Hagencordas. Šventasis Jeronimas yra Dykumos tėvas ir Bažnyčios daktaras, kuris išvertė į lotynų kalbą Šventąjį Raštą. Liūtas galėtų simbolizuoti gyvūnijos pasaulį, kurį šventasis siūlo įtraukti į filosofinius disputus. „Mes siūlome praktiškai pritaikyti Biblijos sąvokas, tačiau taip pat teologiškai peržiūrėti evoliucinę biologiją ir elgseną.
Todėl Teologinės zoologijos institutas siekia pradėti tyrimus, kad suprastų ir apibrėžtų ryšius tarp žmogaus ir gyvūno. Tai „karšta“ tema, ir teologijoje jai skirta svarbi vieta. Ryšiuose tarp žmogaus ir gyvūno atsiranda tam tikras dvasingumas, glaudžiai susijęs su kūrinija. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad šiais tyrimais mūsų institutas siekia apmąstyti žmogaus ir gyvūno ryšį teologiškai."
Per tūkstantmečius gyvūnai traukė plūgą, padėdami žmogui laukuose. Gyvūnų mėsa nuo seno sudaro didelę dalį žmogaus maisto. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl naminių gyvūnėlių terapijos, taikytos neįgaliems vaikams ir jaunuoliams, ir jų pagalbos senyviems žmonėms gyvūnai tapo nepamainomi šeimose. Dėkingumas jiems ir švelnus prisirišimas skatina dalį visuomenės galvoti, kad būtų teisinga pripažinti, jog gyvūnėliai turi sielą. Jau prieš pusantro šimtmečio Viktoras Hugo ragino: „Pastebėk savo šuns žvilgsnį ir po to pažiūrėsime, ar išdrįsi pasakyti, kad šis gyvūnas neturi sielos.“
Ką bendro turi žmogus ir gyvūnai? Žinoma, visų pirma – „biologinį pradmenį“, kuriuo apdovanoti beveik visi kūriniai. Jį turi ir augalai. Tačiau gyvūnų elgesys pademonstravo, kad jie yra labiau išsivystę. Šiandien sakoma, kad jie pajėgūs jausti, aukotis. Galima kalbėti apie tam tikrą jų sąmonės lygį. Tačiau sąmonė yra daugialypė. Dėl šio sąmoningumo lygio ir nesutaria neuromokslų ekspertai.
Marcas Hauseris iš Harvardo darė eksperimentą - skirtinga spalva paženklino grupę bičių ir paleido jas. Jis pastebėjo, kad atsidūrusios prieš veidrodį bitės stengdavosi išsivaduoti iš dirbtinės spalvos ir atgauti savąją. Ar tai reiškia, jog jos žino savo tapatybę? Kad joms būdingas savęs suvokimas?
Gyvūnai ne kartą įrodė, kad yra besąlygiškai ištikimi. Ir galbūt jaučia empatiją šeimininkui (atrodo, kad šuo supranta ir bando rodyti jausmus).
„Pažiūrėkite įmirštančio šuns akis ir susigėsite dėl visos savo filosofijos", – prieš 30 metų rašė Sergio Quinzio, Biblijos egzegetas. Priartėjame prie klausimo apie sielą, kuris priklauso teologijos sričiai ir yra sudėtingiausias bei sunkiausias. Daug kas priklauso nuo žodžio „siela“ reikšmės. Biblija vartoja Nèfesh, kurį būtų galima versti kaip „siela“, tačiau vartojant prasmę „kvėpavimas“.
Pasak biologo ir biblisto Berto Thompsono, gyvūnams galima priskirti sielą tik šia prasme, nes šiuo atveju reikšmė nusako grynai fizinį ypatumą. „Tačiau jei kalbėsime apie nemirtingą sielą, kuri dovanota išskirtinai žmogui, sukurtam pagal Dievo atvaizdą, riba negali būti peržengta.“
Luigi Dell’Aglio
Pagal Avvenire.it parengė D. Žemaitytė
Bernardinai.lt
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Kartais angliškai(daugiausia, lietuviškai)linkstantys nusišnekėti Bernardinų puslapiuose teigia,kad zoologijos sode matę kalbančių gyvūnų( tikriausiai tos pačios Chimpanzees).Drambliai irgi nenuskriausti.Pasirodo drambliai(kai kurių ateistų teigimu)ne už ilgo pasinaudos evoliucijos teorija ir išsivystys iki tokio lygio,kad pradės statyti Tadž Machalą.Įdomiausia nesąmonė teiginys,kad šį pasaulį valdo mikroorganizmai.(sėdi prie mikroskopinių rašomų stalų ir telefonais nurodinėja,-ką, kas, kur turi daryti.Ponai liaukitės,bent truputį surimtėkit.
Humans are not always the only species to bury their dead. Chimpanzees and Elephants are known to throw leaves and branches over fallen members of their family groups.
Visais laikais žmonės,norėdami nustatyti sunkiai nustatomus dalykus, sugeba naudotis pagalbiniais prietaisais(padidinamais stiklais,lakmuso popieriumi).Kodėl gi nepasinaudoti pagalbinėmis priemonėmis nustatymui skirtumo tarp žmogaus ir gyvūno?Pavyzdžiui laidotuvės kapai ir iš viso išskirtinis elgesys su numirėliais.Gyvūnai to neturi.Kodėl?Aiškiai matomas skirtumas kurį galima projektuoti į pomirtinį gyvenimą,sielos turėjimą arba neturėjimą.Ypatingai įdomu panagrinėti senovės laikus,kada žmogaus gyvenimas mažai skyrėsi nuo žvėrių gyvenimo.Bet numirėliais žmonės jau tada išskirtinai rūpinosi.
o liutas su Jeronimu, negaletu buti Judo liutas- simbolizuojantis viena is dvylikos izraelio giminiu, is kurios kilo Dovydas ?
Nu, kodėl reikia VISKĄ žinoti - eis, neis, turi, neturi, sielą ar dvasią, tokią ar kitokią? Numirsim ir galbūt sužinosim tada. Negi šitame pasaulyje būtina viską reglamentuoti? Man tai panašu į viduramžiškus svarstymus apie angelų kiekį, galintį sutūpti ant adatos smaigalio.
O tie, kurie bijote, kad Danguje jums bus liūdna be jūsų numylėto gyvūnėlio, nagi atsikvošėkite! Vaduokitės iš materialaus savininkiškumo. Jeigu Dievas ir amžinas gyvenimas yra, kaip skelbia krikščionybė, turėsite kas svarbiausia tūkstantį kartų apsčiai.
A cat dies and goes to Heaven. God meets him at the gate and says, "You have been a good cat all of these years. Anything you desire is yours, all you have to do is ask."
The cats says, "Well, I lived all my life with a poor family on a farm and had to sleep on hardwood floors."
God says, "Say no more." And instantly, a fluffy pillow appears.
A few days later, 6 mice are killed in a tragic accident and they go to Heaven. God meets them at the gate with the same offer that He made the cat. The mice said, "All our lives we've had to run. Cats, dogs and even women with brooms have chased us. If we could only have a pair of roller skates, we wouldn't have to run anymore."
God says, "Say no more." And instantly, each mouse is fitted with a beautiful pair of tiny roller skates.
About a week later, God decides to check and see how the cat is doing. The cat is sound asleep on his new pillow. God gently wakes him and asks, "How are you doing? Are you happy here?"
The cat yawns and stretches and says, "Oh, I've never been happier in my life. And those Meals on Wheels you've been sending over are the best!"
Prieš svarstant šį klausimą, reikia atsakyti į kelis kitus klausimus, ir tada bus aiškiau: "kas yra siela?", "kas yra žmogus?", "kas yra gyvūnas?".
Mūsų savasis "aš", gyvasis sąmoningas individas ir yra siela. Siela - tai Aukščiausios Sąmonės, dvasinės Absoliučios Dievo Asmenybės galios atominė dalelė, kurios savybės kokybiškai vienodos su Dievo - amžinybė, žinojimas ir dvasinis džiaugsmas bei aktyvumas, o prigimtis - meilės tarnystė Aukščiausiai Dievo Asmenybei.
Teisingiau sakyti "žmogus yra siela, tokiame kūne", negu "žmogus turi sielą". Gyvūnai ir augalai taip pat yra sielos, gavusios tam tikros rūšies fizinius kūnus. Liūtas neina į rojų, sielos progresavimas link amžinos dvasinės padėties vyksta šiame materialiame pasaulyje. Amžina siela, dvasiniame laike (virš materialaus laiko) dar neišreiškusi savo pilnos dvasinės prigimties ir veiklos, veikia materialioje visatoje keisdama įvairių rūšių materialius kūnus.
Kaip ir minima straipsnyje, Biblija vartoja žodį "nefeš" (nephesh) tiek žmonėms, tiek gyvūnams apibūdinti. Biblija nesako, kad gyvūnai nėra sielos, kaip tik atvirkščiai - Biblija sako, kad jie yra "nefeš", kaip ir žmogus. Tai vertėjai imasi interpretacijų, kurios derinamos su vėlesnėmis teologinėmis idėjomis ir koncepcijomis apie sielą, o Biblijos tekste gyvūno, kaip sielos, "pažeminimas" lyginant su žmogum, kaip siela, tiesiogiai nevyksta - nuosekliai vartojamas tas pats terminas. Apie sielą protu suformuotos teologinės idėjos negali pasakyti faktinės tiesos, faktinę tiesą apie sielą gali pasakyti turintys Dievo dovanotą dvasinių tiesų matymą. Šios tiesos suvokiamos įvairiais lygiais, taigi, įvairiais laikais ir įvairiuose regionuose ne visi religijų pasekėjai ir ne visada supranta viską, tik dalį, priklausomai nuo savo dvasinės pažangos lygio.
Broliai kapucinai
Martin Meredith recalls an occurrence in her book about a typical elephant death ritual that was witnessed by Anthony Martin-Hall, a South African biologist who had studied elephants in Addo, South Africa for over 8 years. The entire family of a dead matriarch, including her young calf were all gently touching her body with their trunks and tried to lift her. The elephant herd were all rumbling loudly. The calf was observed to be weeping and made sounds that sounded like a scream but then the entire herd fell incredibly silent. They then began to throw leaves and dirt over the body and broke off tree branches to cover her. They spent the next 2 days quietly standing over her body. They sometimes had to leave to get water or food, but they would always return. Meredith, Martin (2004). Elephant Destiny: Biography of an Endangered Species in Africa. Canada: PublicAffairs. pp. 184–186. ISBN 1586482335.