Šeimoje prievartą patiriant kas antrai moteriai parengtas įstatymas, pagal kurį smurtautojas laikinai turės apleisti bendrus namus.

Pagal dabartinius teisės aktus moterys bijo kreiptis į policijos pareigūnus, nes baiminasi, kad tada jų lauktų dar žiauresnė prievarta, praneša LTV naujienų tarnyba.

Kauno rajone Reabilitacijos centre šiuo metu 22 moterys. Visos nuo vyrų ar sugyventinių patyrusios smurtą. Kartu su jomis glaudžiasi ir 7 vaikai. Po patirtos prievartos kone visos moterys įniko į alkoholį ar narkotikus.

„Būdavo taip, kad jis išvarydavo mane iš namų, žiemą turėjau miegoti kur nors lauke. Man buvo labai baisu, nes norėdavau apginti savo vaiką, nes jis savo pyktį išliedavo ant vaiko, o man reikėdavo kažkaip užstoti savo vaiką“, – Lietuvos televizijai pasakojo smurtą patyrusį moteris.

Tyrimai rodo, kad bent kartą smurtą šeimoje patyrė kas antra moteris. Per metus policija gauna per 40 tūkst. iškvietimų apie šeimoje vykstančią prievartą. Tačiau policijos pareigūnai tvirtina nuvykę į tokius namus neretai jaučiasi bejėgiai, mat pagal dabartinius įstatymus, sulaikyti smurtaujantįjį šeimoje galima nebent po sunkaus sužalojimo. Dėl šios priežasties, Lietuva liko vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kur smurtas šeimoje tebelaikomas asmeniniu smurtautojo ir aukos reikalu.

„Už kūno sužalojimus gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau iki tokio dalyko paprastai neprieinama. moterys dažniausiai bijo, nes jis neuždaromas. Pavyzdžiui, atvažiuoja policija, matosi, kad akivaizdžiai moteris yra sumušta, jį išveža ir iš karto paleidžia. Todėl moteris, jei moteris parašo pareiškimą, tai dar kartą gauna lupti ir viskas“, – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvybės versmė“ direktorius Robertas Palionis.

Reaguodama kone į tradicinius šeimoje tampančius santykius Vyriausybė Seimui teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą bausmes smurtautojams griežtinantį įstatymą. Kurio esminis dalykas – smurtautojas bent laikinai neteks teisės gyventi bendruose namuose.

„Smurtautojui galima pasiūlyti laikinai išsikelti iš gyvenamosios patalpos, kad ne smurtautojas padėties šeimininku liktų, kaip dažnai pasitaiko, o kad būtų apsaugotos smurto aukos“, – sako Donatas Jankauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Besąlygiškas įpareigojimas išsikelti iš   gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie jos bus skiriamas, jei smurtaujama buvo   prieš besilaukiančią moterį, senyvo amžiaus žmogų, neįgalųjį, globotinį.

Taip pat jei aukai smurtautojas sukelia pavojų gyvybei, sveikatai, laisvei.

Kitais atvejais - skirti įspėjimą ar liepti išsikelti - sprendžia teisėjas. Po to kai smurtautojas policijos pareigūnų yra atvežamas pas jį.

Tikimasi, kad įstatymą   Seimas priims rudenį.