2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Mykolas Drunga. Žiniasklaida turi atskleisti korupciją, stebėti politikus

2010-07-26
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai  Visuomenė » Žiniasklaida 
Mykolas Drunga

Zenekos nuotrauka

Atskleidžiant korupcijos atvejus Prancūzijoje didelį vaidmenį šią vasarą suvaidino naujienų portalas „Mediapart“. Tarp tų skandalų – juodi pinigai iš kosmetikos bendrovės „L`Oreal“ akcininkės ponios Liliane Bettencourt kišenės tiesiai į Nicolas Sarkozy rinkimų kasą.

Taip pat  vieno valstybės sekretoriaus atliktas cigarų už 12 tūkst. eurų pirkinys reprezentacijos tikslams. 

Su „Mediapart“ konkuruojančios žiniasklaidos bendrovės reagavo irzliai. Štai nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“ skundėsi, jog per didelis politinių skandalų viešinimas pučia tiesiai į ekstremistinio Prancūzijos „Liaudies fronto“ dūdą, duoda garo populizmui. Į tai Mickaelis Marie „Mediapart“ vardu atsakė taip:

„Kraštutiniesiems dešiniesiems daug labiau pasitarnauja ne garsus ir teisėtas piktinimasis, o tylėjimas piktadarysčių atžvilgiu ir jų neigimas. Kai politika ir žiniasklaida piliečiams sudaro įspūdį, kad jos tarsi viena su kita klaniškai solidarizuodamos viską valdo ir veikia išvien, tuomet ir Nacionalinio fronto retorika tampa įtikinamesnė“.

Nuo savęs pridursime, kad tiesos ieškojimas ir atskleidimas yra aukščiausia žurnalistų pareiga, bet šitai jie turi daryti nešališkai ir be pataikavimų kokiai nors grupei.

Žurnalistai privalo ištirti, sužinoti ir pranešti spaudos skaitytojams, radijo klausytojams, televizijos žiūrovams svarbiausius įvykius, taip pat ir žmonių požiūrius į tuos įvykius. Žodžiu, jie turi atskleisti, kas, kada, kur, kaip ir kodėl ką pasakė ar padarė, ir paanalizuoti, kam tai svarbu. Tai septyni „k“ – esminiai klausimai, į kuriuos žurnalistas kiekvienoje savo perteikiamoje žinioje, kiekviename pranešime ir reportaže turi stengtis atsakyti.

Dabar Lietuvoje pagrindinė problema sukasi apie tai, ar dešiniųjų Vyriausybės vykdoma taupymo politika teisinga, ar taupoma taip ir ten, kur reikia, ar šiai politikai yra kokių nors alternatyvų. Mūsų žurnalistai čia galėtų duoti dar didesnį aiškinamąjį indėlį.

Panašios diskusijos vyksta ir per daug įsiskolinusioje Vengrijoje. Jei Andrius Kubiliaus vadovaujama Lietuvos Vyriausybė laikosi Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo nurodymų ir iš šių institucijų nesulaukia kritikos, tai panašiai dešiniąja laikoma Viktoro Orbano vyriausybė nori atsisakyti taupymo politikos, – pradėtos jau anksčiau valdžiusių socialdemokratų, – nes ji itin sunki žmonėms, bet dėl to gauna pylos iš Vakarų.

Neseniai Talino dienraštis „Eesti Päevaleht“ rašė, jog „Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjunga susikibo su Budapeštu. Tiksliau pasakius, TVF nutraukė pokalbius su Vengrija dėl savo paramos jai pratęsimo. O būtent iš TVF plaukia didžioji dalis to 20 milijardų eurų pagalbos paketo, dėl kurio 2008 m. buvo sutarta.

Problema ta, kad per tą laiką Vengrija išsirinko naują vyriausybę, o premjerui Viktorui Orbanui pavyko balandį perimti valdžią iš dalies kaip tik dėl savo pažadų baigti taupymo politiką ir iš TVF išsiderėti palankesnes sąlygas Vengrijai.

Tai tiesiog klasiška istorija: politikas trokšta laimėti rinkimus, jis žmonėms dalija didelius pažadus, kurių paskui neįmanoma ištesėti.

Betarpiškos grėsmės Vengrijos ekonomikai kol kas nėra, kadangi šalis vis dar įstengia skolas mokėti. Tačiau situacija pavojinga: valiutos kursas ir birža jau nusmuko. Rinka nervinga, ji būgštauja, kad Vengrijos problemos gali išplisti į kaimynines šalis“, – rašė Estijos sostinės laikraštis.

Pasak Paryžiaus dienraščio „Monde“, „naujoji konservatyvioji Budapešto vadovybė, atrodo, nori nuo taupymo priemonių atsitraukti. Tai pavojinga. Rinkimų kovoje naujasis vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas buvo pažadėjęs mažinti valstybinius mokesčius, o tam Tarptautinis valiutos fondas nepritaria.

Be to, premjeras nori į lemiamus ūkio ir finansų valdymo postus paskirti savo patikėtinius. Užtat V. Orbanui reikės priminti, kad Vengrija priklauso klubui, kuris kelia tam tikrus reikalavimus“, – gana arogantiškai rašė prestižinis Paryžiaus dienraštis.

Monde`ui“ galime nuo savęs priminti, kad Vengrija kaip tik dėl to, kad šiam klubui priklauso, turi teisę šiuos reikalavimus taisyti kiekvienu atveju, siūlyti juos keisti ir dalyvauti jų reformavimo procese.

Kita vertus, reikia laikytis to, ką nusprendžia klubo dauguma – arba iš jo išstoti. Šia prasme Vienos dienraštis „Standard“ ir būgštauja, jog „problema ta, kad premjeras Viktoras Orbanas vis labiau sudaro įspūdį, kad jam visai nesvarbu, ką mano likusysis pasaulis.

Jo nacionalistinė politika pradeda skverbtis ir į ekonomines nuostatas. Ilgalaikėje perspektyvoje šita strategija negali laimėti   nei prieš Europos Sąjungą, nei prieš Tarptautinį valiutos fondą.

Tačiau prieš tai V. Orbanas privirė daug košės, ką rodo ir nacionalinės valiutos, forinto, kritimas. Iš tiesų vyriausybių vadovai, kurie šitaip priklausomi nuo tarptautinių pinigų, neturėtų šalies rėmėjams spjauti į veidą“, – teigė Austrijos sostinės dienraštis.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Panurgas 2010-08-05 17:31

Cituoju autorių "Nuo savęs pridursime, kad tiesos ieškojimas ir atskleidimas yra aukščiausia žurnalistų pareiga, bet šitai jie turi daryti nešališkai ir be pataikavimų kokiai nors grupei." Negi Jūs manote, kad Lietuvos žurnalistai laikosi šios pareigos? Tokiems tektų įsteigti laikraštį ar TV kanalą, kurių savininkais būtų jie patys. Tik nemanau, kad ta nedidelė grupelė principingų žurnalistų būtų tam pakankamai turtingi.

Kęstas-2 2010-07-29 19:13

Kodėl ir geri verslininkai, ir geri mokiniai traukiasi į užsienį?

Pernai įstojusieji į kolegijas bei universitetus bando neiškristi iš mokamų vietų. Pagrindiniai tokių bandymų ginklai yra nusirašinėjimas bei kyšiai dėstytojams. Nusirašinėjimo ir kyšininkavimo dažnio suvokimas yra įmanomas, tik remiantis pranešimais spaudoje. Surinkti tikslią statistiką, įvertinančią tokių nusirašinėjimų bei kyšininkavimų paplitimą būtų sunku, nes niekas nenori prisipažinti, kad tokiu būdu vagia didelius valstybės pinigus.

Kur dar dingsta valstybės pinigai? Prisiminkime korupcijos, šešėlinio verslo bei kontrabandos sustiprėjimą. Darosi aišku, kad komunistų valdymo laikais įsitvirtinęs vagiliavimas vėl sužydo A.Kubiliaus koalicijos valdymo dėka. Mokiniams išmokti gerai ir be vagiliavimo dirbti ar verslininkams dorai konkuruoti tokioje aplinkoje yra neįmanoma. Nepakonkuruosi su tais, kurie gauna resursus visai be jokio vargo.

Poklius 2010-07-28 19:39

Jeigu žiniasklaida nemaltų jovalo ir liaudis būtų truputį razumnesnė. Riboto mąstymo žmones durnina juodai. Ne žiniasklaida, o žiniaklaida.

Kęstas-2 2010-07-27 18:36

Kodėl Lietuvoje tokios prastos paskolų studentams sąlygos?

Paskolų studijoms sistemą mūsų valdžia plečia, o nemokamų studijų vietų skaičių mažina. Bėda tame, kad tos paskolos neišlaiko konkurencijos rinkoje. Kodėl?

Pernai valstybės garantuojamas paskolas paėmė tik 4,5 tūkst. pirmakursių – keturis kartus mažiau, nei tikėtasi. Be to, apie du šimtus pasiskolinusių pirmakursių nutraukė studijas. Daliai jų, tikriausiai, nebepatiko, ką jie pradėjo mokytis. Tikiuosi, kad dalis suprato, jog, baigę studijas, neatlaikys paskolos naštos.

Pradėti grąžinti paskolą reikės praėjus metams po studijų baigimo, o palūkanas – iškart gavus paskolą.

Kokie bankai bando praturtėti visai be rizikos mūsų studentų vargo sąskaita? Visi tie bankai turi pažįstamus užsienietiškus vardus. Daugiausia tai yra Skandinavijos kapitalas. Pernykštis lyderis tarp paskolas studentams teikiančių bankų „Swedbank” pasirašė 3342 sutartis, kurių vertė – per 16,1 mln. litų. Už studijas sumokėti skolinosi 1753 pirmakursiai, jiems išdalyta 7,9 mln. litų. Gyvenimo išlaidoms skolinosi 1576 studentai, tai sudarė 8,1 mln. litų. Bankas „Snoras” 2009 metais suteikė 349 paskolas studijų kainai padengti – tai sudarė daugiau nei 1,5 mln. litų – ir 253 paskolas pragyvenimo išlaidoms – per 1,3 mln. litų. Bankas „DnB Nord” pernai išdalijo per 400 paskolų. „Nordea” sudarė 188 sutartis su paskolas paėmusiais studentais.

Tuo tarpu pačioje Skandinavijoje aukštasis mokslas yra nemokamas. Jiems reikia jaunų, gabių ir energingų. Skandinavai nori gyventi dar geriau. Todėl skandinavų bankai pramušė tokias drakoniškas paskolų studentams sąlygas Lietuvos Seime. Skandinavams reikalingas mūsų jaunimas.

O mums?

stasys 2010-07-27 17:13

Pas mus žiniasklaida pati korumpuota

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (5)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Sirija

Sirija vis dar karštas diskusijų objektas. Šią savaitę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai vėl nepavyko priimti jokio bendro sprendimo dėl šios nesutarimų draskomos valstybės.

Aung San Suu Kyi

„The Mainichi Daily News“ išspausdino jautrų ir įkvepiantį pasaulyje garsios šių laikų disidentės, Birmos demokratinės opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi laišką, skirtą neseniai mirusiam buvusiam Čekijos prezidentui Vaclavui Havelui.

 Jerzy Buzek

Galima būti tikrais lenkais, tikrais lietuviais ir kartu tikrais europiečiais, o krizės metu valstybėms, esančioms kartu, atlaikyti sunkumus lengviau nei po vieną, ir apie tai reikia kalbėtis su visuomene, kad tą suprastų visi žmonės.

Rožinis

Jeigu apie sekuliarizaciją ir pasaulietiškėjimą spręstume pagal religiškumo, ypač jo fundamentalistinių ir integristinių versijų, „sugrįžimą“ į viešąją erdvę, tai atrodytų, jog, grįsdami viešosios-politinės sferos autonomiškumą, jie išsisėmė.

Doleriai ir juaniai

Regis, kapitalizmas laimėjo, bet, pasak specialistų, skirtingose šalyse jis yra nevienodas, todėl Kinijoje jis yra agresyvus, Rusijoje turi KGB kvapą, o arabų kraštuose – naftos prieskonį.