Lietuvos gyventojų skaičius pernai mažėjo sparčiausiai ES
Lietuvos gyventojų skaičius pernai mažėjo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), skelbia ES statistikos tarnyba Eurostatas.
Lietuvoje šių metų sausio 1 dieną buvo 3,35 mln. gyventojų arba 0,62 proc. mažiau nei 2009-ųjų pradžioje - tai didžiausias neigiamas pokytis ES, antradienį paskelbė Eurostatas.
Po Lietuvos buvo Latvija (0,57 proc. mažiau gyventojų), Bulgarija (0,56 proc.) ir Vokietija (0,25 proc.).
Natūralus gyventojų skaičiaus pokytis Lietuvoje taip pat buvo neigiamas - gimė 37 tūkst. kūdikių, užfiksuota 42 tūkst. mirčių. Dar 15 tūkst. gyventojų emigravo.
Airija ir Lietuva dėl emigracijos neteko daugiausia gyventojų - ji lėmė atitinkamai 0,9 ir 0,46 proc. gyventojų skaičiaus kritimą.
Tuo tarpu gyventojų labiausiai pagausėjo Liuksemburge (1,72 proc.), Švedijoje (0,91 proc.) ir Slovėnijoje (0,72 proc.). Šiose šalyse imigracijos mastai taip pat buvo didžiausi - atitinkamai 0,13 proc., 0,67 proc. ir 0,58 procento.
ES gyventojų skaičius per metus išaugo 0,27 proc. iki 501 mln., 0,17 proc. padidėjimą lėmė imigracija į ES iš kitų šalių.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)
Na, statistika yra kur kas įdomesnė. Lietuva šioje srityje pirmauja ne tik ES bet ir viso pasaulio mąstu. Šaltinis: The Economist Pocket World in Figures 2010 Edition pusl. 17 (Slowest Growing Populations). Po Lietuvos (-0.70 % per metus) seka Gruzija (-0.65), Moldova (-0.64), Bulgarija (-0.63). Latvija yra 7-a (-0.39). Augimas prasideda nuo Kubos (0.02%).
Kodėl Lietuvoje tokios prastos paskolų studentams sąlygos?
Paskolų studijoms sistemą mūsų valdžia plečia, o nemokamų studijų vietų skaičių mažina. Bėda tame, kad tos paskolos neišlaiko konkurencijos rinkoje. Kodėl?
Pernai valstybės garantuojamas paskolas paėmė tik 4,5 tūkst. pirmakursių – keturis kartus mažiau, nei tikėtasi. Be to, apie du šimtus pasiskolinusių pirmakursių nutraukė studijas. Daliai jų, tikriausiai, nebepatiko, ką jie pradėjo mokytis. Tikiuosi, kad dalis suprato, jog, baigę studijas, neatlaikys paskolos naštos.
Pradėti grąžinti paskolą reikės praėjus metams po studijų baigimo, o palūkanas – iškart gavus paskolą.
Kokie bankai bando praturtėti visai be rizikos mūsų studentų vargo sąskaita? Visi tie bankai turi pažįstamus užsienietiškus vardus. Daugiausia tai yra Skandinavijos kapitalas. Pernykštis lyderis tarp paskolas studentams teikiančių bankų „Swedbank” pasirašė 3342 sutartis, kurių vertė – per 16,1 mln. litų. Už studijas sumokėti skolinosi 1753 pirmakursiai, jiems išdalyta 7,9 mln. litų. Gyvenimo išlaidoms skolinosi 1576 studentai, tai sudarė 8,1 mln. litų. Bankas „Snoras” 2009 metais suteikė 349 paskolas studijų kainai padengti – tai sudarė daugiau nei 1,5 mln. litų – ir 253 paskolas pragyvenimo išlaidoms – per 1,3 mln. litų. Bankas „DnB Nord” pernai išdalijo per 400 paskolų. „Nordea” sudarė 188 sutartis su paskolas paėmusiais studentais.
Tuo tarpu pačioje Skandinavijoje aukštasis mokslas yra nemokamas. Jiems reikia jaunų, gabių ir energingų. Skandinavai nori gyventi dar geriau. Todėl skandinavų bankai pramušė tokias drakoniškas paskolų studentams sąlygas Lietuvos Seime. Skandinavams reikalingas mūsų jaunimas.
O mums?
Kestui. Asmenys, kuriuos minite yra tik eiles tvarka naudojami valstybininku/saugumieciu. Lietuva napasizimi politiniu istatyminiu sprendimu priemimo viesai suprantama logika. Jau nuo nepriklausomybes paskelbimo yra vykdoma ekonomine diversija. Ji igavo pagreiti pasalinus sviesios atminties Stasi Lozoraiti. Tada Lietuva galutinai uzvalde juodosios jegos ir isigalejo nesveikas bendras mentalitetas, kur tarpsta tokie veikejai, kaip brazauskas, slezevicisu, kirkilas...
būtų labai įdomu išgirsti eilinius kaltinimus tautai. Komentuokite - aš lauksiu.Esu turputį menininkas ir man įdomūs yra "originalūs" kliedesiai