Prezidentė - už dvigubą pilietybę tiems, kas turi lietuviškas šaknis
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, trečiadienį priėmusi Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus, pareiškė esanti už platų dvigubos pilietybės taikymą.
"Iš esmės prezidentės pozicija jau yra ne kartą išdėstyta šiuo klausimu - ji yra atvira dvigubai pilietybei tiems žmonėms, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos, kurie turi lietuviškas šaknis, bet, be abejo, kol kas reikia laukti įstatymo leidėjo nuomonės", - po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.
Pasak jo, per susitikimą prezidentė kalbėjo apie tai, kad negalima skirstyti, kad "vieni lietuviai yra Lietuvos, kiti lietuviai - pasaulio".
"Visi lietuviai yra lietuviai", - prezidentės poziciją perteikė L.Balsys.
"Aš manau, kad mes geriau supratome vieni kitus, jautėme parėmimą pilietybės reikalams", - po susitikimo su prezidente kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė.
Ji akcentavo išeivių potencialą prisidėti vystant Lietuvą.
"Mes turime daug energijos, turime daug patyrusių žmonių, išsilavinimą. Ypatingai dabar atvažiuoja daugiau jaunimo. Mes norėtume, kad Lietuva pasinaudotų tais žmonėmis - bet kur jie gyvena, kad jie liktų Lietuvos dalis", - dėstė R.Narušienė.
"Mes nekalbame apie dvigubą pilietybę, mes kalbame apie išlaikymą Lietuvos pilietybės lietuviui. Ne apie visą bendrą atvirą dvigubą pilietybę (...) Mes reprezentuojame visus užsienio lietuvius, tai mūsų pozicija - mes norime, kad visi lietuvių kilmės žmonės turėtų galimybę išlaikyti savo pilietybę", - kalbėjo ji.
Susitikime aptarta, kokių žingsnių reikėtų imtis siekiant sustiprinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšius bei paskatinti naudotis pasaulio lietuvių intelektiniu, kultūriniu ir moksliniu potencialu.
Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenę sudaro kraštų lietuvių bendruomenės, registruotos 41 pasaulio šalyje. Manoma, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1 mln. lietuvių kilmės asmenų, dalis jų yra Lietuvos piliečiai.
Seimas birželį atidėjo numatytą Pilietybės įstatymo priėmimą, nes apsižiūrėjo, kad svarstant pritarta tarpusavyje prieštaraujančioms nuostatoms.
Seimas svarstydamas projektą viename straipsnyje nustatė, kad dviguba pilietybė galima, jei kitos valstybės pilietybę asmuo įgyja automatiškai gimdamas ar sudarydamas santuoką su tos šalies piliečiu, tačiau nustatytas trejų metų terminas kuriai nors pilietybei pasirinkti.
Jei kitos šalies pilietybė būtų įgyjama gimimu, kurią - Lietuvos ar kitos šalies - pilietybę pasirinkti, asmuo turėtų nuspręsti per trejus metus nuo pilnametystės, iki jam sueis 21 metai. Asmuo, kitos šalies pilietybę įgijęs per santuoką, kurią pilietybę rinktis, turėtų nuspręsti per trejus metus nuo santuokos sudarymo.
Pritaręs tokiems pakeitimams, balsuodamas dėl kitų straipsnių Seimas minėto trejų metų termino jau nebenustatė, tad projekte liko prieštaravimas.
Jiems išlyginti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras yra registravęs pasiūlymą, kuris leistų gimimu ar santuoka įgytą kitos šalies pilietybę išlaikyti neprarandant Lietuvos pilietybės, be jokių terminų.
Seime stringant naujos redakcijos Pilietybės įstatymui, Seimas iki 2011 metų sausio pratęsė dabartinio Pilietybės įstatymo galiojimą.
Parlamentarai, svarstydami Prezidentūros parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, išplėtė pirminės redakcijos projekte gana siaurai nurodytas galimybes turėti dvigubą pilietybę.
Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, o jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po 1990-ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką pasą galėtų gauti tik užsienyje gimę jų vaikai.
Tuo metu Seime svarstant pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, taip pat gyvenantiesiems kaimyninėse šalyse.
Seimas, priėmęs naujos redakcijos įstatymą, ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Dzyvai, ar Ivan ar Klausas atsisake savo turimu pilietybiu, negaletu gaut Lietuvos pilietybes: "atsisakiusieji Lietuvos pilietybės, panorėję galėtų atsisakyti užsienio šalies pilietybės ir gauti Lietuvos, svarbu noras būtų" Manau, kad atsakymas yra "taip". Tai kodel atsisakyti turimos pilietybes, reikalaujama tik is tu, kurie isvyko po 1990 ? Nematau jokios logikos. Tik valstybiniu mastu vykdoma politika: "skaldyk ir valdyk". Dar.....Anksciau isvyke turi daugiau pinigu!!! Jie labiau organizuoti!!! Anksciau isvyke turi daugiau rysiu, naudingesni asmeniskai!!!! Suprantama. Bet nereikia cia garsiu fraziu.... "popieriniai pilieciai".
Dzyvui. Kodel Klausas ir Ivanas, nemokantis nei lietuviu kalbos, nei zinantys kur yra Lietuva, yra didesnis Lietuvos pilietis (Lietuva jam dovanoja antraja pilietybe, be jokiu salygu), nes jo vienas is seneliu LIetuva paliko 1917 ar 1989? Kodel jis ne popierinis? Kodel jis turi teise rinkti tamstai valdzia? Kodel jam LIetuva taip pataikauja? Ir kodel isvaziaves is Lietuvos 1992 yra toks nusikaltelis, kad Lietuva susnipinejus, kad jis gavo gyvenamos vietos pilietybe, ji nubaudzia, atimdama (aktyvus atemimo veiksmas)Lietuvos pilietybe. Kodel taip skirtingai Lietuva elgiasi su buvusiu savo pilieciu ir su svetimtauciu? Toks Lietuvos poziuris i isvykelius savo piliecius viska pasako ir zeidzia zmones.
Nesuprantu apie ka cia kalbama. Konstitucija teigia:"Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis" SEIMAS ISTATYMU TURI NUMATYTI, KAD DVIGUBA PILIETYBE (atskiras atvejis) gali tureti tik 1918-1940 metais nepriklausomos Lietuvos pilietybe tureje pilieciai, ju vaikai ir vaikaiciai su salyga, JEIGU JIE MOKA LIETUVIU KALBA, ZINO ISTORIJA, PALAIKO SU LIETUVA AKTYVIUS RYSIUS. Viskas. Kiek tokiu atsiras daug, nedaug!? Nesvarbu. Niekas neskriaudziamas. Jokiu budu negalima kazkokiam uzsenieciui nieko bendro neturinciam su LIetuva uzsenieciui pilietybe be jokiu salygu ir atimti ja is zmogaus, kuris isvaziavo "ne tuo laiku". Tai kvaila. LIetuviu kalbos mokejimas yra butina salyga. Kitaip Lietuvos valdzia naikina lietuviu kalba
>RASA RŪTA: Jus pataiket tiesiai i taska! Cia slypi visas sitos diskusijos (seime) veidmaniskumas: yra "geri emigrantai" ir yra "blogi emigrantai". Pirmi = isvaziave iki 1990 (iki mes laisve iskovojom) ir ju palikuonys (net nemokantys lietuviskai sneketi. Antri = "tevynes isdavikai" (isvaziave po 1990). Lietuvos beda tik, kad tu "isdaviku jau beveik 25% visu Lietuvos gyventoju.
Ponai seimunai: jei jau taip NEnorit, kad tie "negeri emigrantai" kazkoki rysi su Lietuva turetu, tai bukit geri, zaiskit saziningai. Paskelbkit, kad Lietuvoje NIEKAM neteikiama dviguba pilietybe. Nors nedaug, saliu su toku nusistatymu yra. (Tiesa, jos tai daro tik del to, kad per daug IMIGRANTU, kai Lietuvoje per daug EMIGRANTU.) Bet tai bent butu sazininga. Isvaziavai - ir tu joks lietuvis. Uzmirsk Lietuva. Ir nesvarbu, kada isvaziavai, 1940 ar 2007. Zmones tai suprastu. Ko jie dabar nesupranta yra sitas veidmainiavimas, pataikavimas tiems itaka turintiems "geriems emigrantams".
P.S. Rengti kazkoki referenduma sitame "tulzies pylimo" laikotarpyje butu tik pinigu svaistymas. Uztektu padaryti apklausas. Miesteliuose ir kaimuose. Kur beveik is kiekvienos seimos kazkas jau "negeras emigrantas".
Tada reikalaukim referendumo.- juk mes, LT piliečiai, ir kuriame tą Konstituciją. Kodėl kažkokie kitataučiai gali išskirtine tvarka gauti dar ir LT pilietybę (kad ir prezidentui įsigeidus), o mūsų išvažiavę vaikai ją praranda?
Tauta kuria valstybę. Tautai svarbi tautybė, valstybei - pilietybė. Taigi pirminė yra tautybė. Iš asmens dokumentų tautybė jau ištrinta, trinama pilietybė. Gera žinoti, kad tiek p. Regina Narušienė, tiek Prezidentė tokiam procesui nepritaria.
Nustebinai. Dabar visi sėdim, žiūrim ir stebimės. Tik va bėda. Besistebėdami užsnūdom. Pribudom. Lietuva nyksta sparčiausiai Europoje.
Gal jau nustokime kvailioti, stalininiais metodais, neva tai savanoriškai, atskirdami žmones nuo pilietybės? Nori valdžios daugiau, negu tau duoda mūsų Konstitucija? Yra Baltarusija, Kinija arba Šiaurės Korėja. Ten dar galima daryti su žmonėmis tai, kas reikalinga keleto durnių ideologinėms nesąmonėms. Laimingos kelionės, ieškant bendraminčių Korėjoje.
Gerbiami tautieciai: tik paziurekit kas rasoma
"Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, o jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po 1990-ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką pasą galėtų gauti TIK užsienyje gimę jų vaikai."
Perskaicius uzima zada ... Ne tai kad karo metu isvaziavusiu 2-3 eiles palikuonys (nemokantys kalbis, nezinantys net gerai kur ta Lietuva yra) GALI tureti dviguba pilietybe. Ne! O tai, kad po 1990 isvaziavusiu TIK vaikai gali ja tureti. Taigi, tevai su anglijos pilietybe, vaikas su lietuvos ... Uzsienieciai viename kambaryje. Ar tie prezidenturos veikejai turi dar nors krisleli sveiko proto? Koks bjaurus zaidimas cia zaidziamas? Negi jie mano, kad koks nors lietuvaitis nores tureti pilietybe salies, kuri jo tevus paskelbe isdavikais? Zinoma taip jie nemano ... ju isskaiciavimas kitas: maziau lietuviu Lietuvoje = maziau problemu. Bus lengviau likusiems krauja siurbti.
Paskaites, ka musu "tautos atstivai svaicioja, jauciuosi lyg Alice's kreivu veidrodziu karalysteje ...