2012 m. vasario 10 d., penktadienis

„Prospekto“ galerijoje – Camillos Holmgren (Danija) fotografijos paroda „Veidrodis“

2010-07-28
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija 
Camillos Holmgren (Danija) fotografijos parodos „Veidrodis“ fragmentas

Liepos 28 d. 17 val. Prospekto galerijoje (Gedimino per. 43, Vilnius)atidaroma Camillos Holmgren (Danija) fotografijos paroda „Veidrodis“.

Nuo 2003 metų, kuomet baigė Karališkąją Danijos Menų akademiją Kopenhagoje, Camilla Holmgren gyvena Honkonge. Tolima Azija nenutolino menininkės nuo fotografijos. Gal net priešingai. Čia buvo sukurta fotografijų serija „Veidrodis“ bei knyga tuo pačiu pavadinimu (2009 m. išleista Aristo Publishing, tekstų autoriai- Julian Cox, High Museum (Atlanta) kuratorius ir Lars Schwander, Fotografisk Center (Kopenhaga) direktorius).

Pažeidžiamumas, kitų žmonių trūkumas ir frustracijos – gijos, jungiančios fotografijas ir visa surišančios į stiprų asmeninį projektą.

Šios fotografinės serijos objektas dažniausiai yra pati autorė. Ji – fotografė ir modelis, subjektas ir objektas.

Nepaisant to, kad pats pavadinimas „Veidrodis“ yra nuoroda į savirefleksiją, autorės pasirodymas atvaizduose negali būti traktuojamas vien tik kaip narciziškas gestas. Nukreipdama kamerą į pačią save, fotografė tarsi parodo tam tikrą savo pažeidžiamumą, betarpiškumą. C. Holmgren savo kūryba kelia tapatybės ir subjektyvumo klausimus, jai svarbios moters savos erdvės bei moters požiūrio į moterį problemos.

Camilla Homgren pati pasirodo kaip pažeidžiama figūra be galo intymioje ir nedviprasmiškoje aplinkoje. Ta erdvė yra išskirtinai moteriška. Autorę labiau domina erotizuota erdvė negu kad erotiškas kūnas, kūniški potyriai, o ne kūnas kaip daiktas. Gal būtent dėl to žiūrovas tik kartais yra prileidžiamas labai arti: tuomet pasimato moters (t.y. autorės) plaukai, jos oda ir iš po jos pulsuojančios venos, veidas bei kūnas. Menininkė analizuoja kūno bei jį supančios erdvės santykį. C. Holmgren fotografijose nuolat juntamas virpėjimas, balansuojantis tarp baimės ir erotiškumo, noro atsidengti ir noro pasislėpti.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Jeano-Pierre’o ir Luco Dardenne’ų filmas „Berniukas su dviračiu“

Vilniuje ką tik baigėsi septintasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ – kai kurie filmai iškeliavo į kitus miestus ir iki vasario 5 dienos bus rodomi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Nidoje.

Menai

Nėra to šalčio, kuris neišeitų į gera. Kai lauko sąlygos neįprastos, yra proga daugiau laiko skirti neįprastiems dalykams – pavyzdžiui, pažvelgti į praėjusios savaitės „Bernardinai.lt“ kultūrines žinias ir pasisiūdinti savo skiautinius iš tos medžiagos.

Jūratė Stauskaitė

Žmogus nuo pirmųjų žingsnių turi suvokti, jog šiame pasaulyje jis nėra tam, kad jį kopijuotų, o tam, kad pasaulis jį atskleistų.

„Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė“

Knyga Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė yra straipsnių rinktinė, kurioje supažindinama su XVII a. 2 pusės–XXI a. pradžios Lietuvos sentikių istorija ir kultūra.