Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė sako, jog atimdama pilietybę iš emigravusių lietuvių Lietuva visų pirma kenkia pati sau.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime PLB vadovė tvirtino, jog lietuvio teisė į gimtos šalies pilietybę yra prigimtinė ir ją garantuojanti Konstitucija.

"Mūsų pozicija, kad tie žmonės, kurie gimė Lietuvoj, kurie turėjo Lietuvos pilietybę, tai jųjų prigimtinė teisė, tas garantuota Lietuvos Konstitucijoje, bet teisininkai nepasižiūrėjo į tas pastraipas. Atimt Lietuvos pilietybę prieš žmogaus valią negalima, ir atmest, uždaryt duris užsienio lietuviams, kurie išvažiavo po 1990 metų, yra prieš Lietuvos interesus", - sakė R.Narušienė.

"Statistikos departamentas patvirtino, kad šiuo metu išvyksta iš Lietuvos 130 lietuvių kiekvieną dieną, kaip galima taip greitai atsisakyti jų? Taip, jie išvažiuoja, bet kas žino - ar išvažiuoja šešiems mėnesiams, trims mėnesiams? Kai kurie grįš, kai kurie negrįš, bet jei mes atimsime iš jų pilietybę, kai jie galėtų savo potencialą išvystyt svetimame krašte ir padėt Lietuvai iš svetimo krašto, mes uždarom duris jiems grįžti. Pilietybės atėmimas, ne dviguba pilietybė, yra žalingas Lietuvai", - tęsė PLB vadovė.

Išeivijos atstovė taip pat sakė Konstitucijos traktuotę, jog dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais, esant klaidingą, nes esą iš šios koncepcijos rėmų iškrenta nuostata, jog pilietybė įgyjama gimstant, tad esanti prigimtinė teisė.

"Konstitucija leidžia tik atskirus dvigubos pilietybės atvejus, bet taip pat Konstitucija teigia tam pačiam straipsnyje, kad įgyjama Lietuvos pilietybė gimstant, taip pat kalbama apie prigimtinę teisę, ir negalima jos pažeist, yra struktūra Konstitucijoje, kurią galima panaudot", - sakė R.Narušienė.

PLB valdybos narys Petras Maksimavičius pabrėžė, jog išeiviai nekelia dvigubos pilietybės klausimo, o siekia, jog iš lietuvių pilietybė nebūtų atimama.

"Niekas iš mūsų nekelia klausimo dvigubos-trigubos pilietybės, esminis yra klausimas - padaryti viską, kad iš Lietuvos piliečio nebūtų atimta Lietuvos pilietybė", - sakė P.Maksimavičius.

Paklausti, ar žino konkrečių atvejų, kai iš lietuvio buvo atimta Lietuvos pilietybė, PLB atstovai sakė jų esant ne vieną.

"Yra moteris, kuri gimė čia, nuvažiavo į Ameriką, ištekėjo už lietuvio, kuris irgi gimė Lietuvoj, bet ją apleido per okupaciją, turi tris vaikus, ir jos vyras ir vaikai yra Lietuvos piliečiai, o ji - ne, nes priėmė JAV pilietybę. Pažiūrėkim, ką mes darom - mes skaldom šeimas. Atėmimas iš tikrųjų vyksta", - sakė R.Narušienė.

Seime šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektas. Parlamentarai, svarstydami Prezidentūros parengtą projektą, išplėtė pirminės redakcijos projekte gana siaurai nurodytas galimybes turėti dvigubą pilietybę.

Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, o jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po 1990-ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką pasą galėtų gauti tik užsienyje gimę jų vaikai.

Tuo metu Seime svarstant pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, taip pat gyvenantiesiems kaimyninėse šalyse.

Seimas, priėmęs naujos redakcijos įstatymą, ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Ketvirtadienį Seimo rūmuose prasidės PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas.

Šiuo metu PLB sudaro kraštų lietuvių bendruomenės registruotos 41 pasaulio šalyje. Manoma, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1 mln. lietuvių kilmės asmenų, dalis jų yra Lietuvos piliečiai.