Liepos 29 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) kuratorė Elona Lubytė vedė ekskursiją po parodą „Moters laikas. Skulptūra ir kinas". 17.30 val. – tęsiama parodą papildanti dokumentinių filmų programa. Šį ketvirtadienį rodomi režisieriaus Roberto Verbos dokumentiniai filmai. Filmus pristatė kino kritikė, knygos apie Robertą Verbą „Nuo pradžios pasaulio” autorė Rūta Oginskaitė. Programą sudarė ir vakarą vedė kino kritikė Živilė Pipinytė.

Liepos 29 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) kuratorė Elona Lubytė ves ekskursiją po parodą „Moters laikas. Skulptūra ir kinas". Elona Lubytė – menotyrininkė, kuratorė, Lietuvos dailės muziejaus skulptūros rinkinių saugotoja – pristatys pagrindines parodą inspiravusias idėjas, ją sudarančius teminius „salynus“, parodos istorinį bei kultūrinį kontekstą.

Siekdami padėti šiandieniniam žiūrovui geriau suprasti būtojo laiko realybę ir atskleisti tam metui būdingus moteriai priskiriamus viešus ir privačius socialinius vaidmenis, parodos „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ lankytojus kviečiame į dokumentinių filmų peržiūras.

17.30 val. ketvirtojoje programoje žiurovams buvo pristatyti režisieriaus Roberto Verbos (1932 – 1994) dokumentiniai filmai. Pristatyme dalyvavo kino kritikė, knygos apie Robertą Verbą „Nuo pradžios pasaulio” autorė Rūta Oginskaitė. Vakarą vedė filmų programos sudarytoja, kino kritikė Živilė Pipinytė.

Lietuvių dokumentikos „aukso fondo" filme „Šimtamečių godos" (1969 m.) užfiksuoti režisieriaus pokalbiai su šimtamečiais senukais. Jie pasakoja apie savo gyvenimą, meilę, vaikus. Pasakojimai apie sunkų darbą svetimiems ironiškai supriešinami su šiuolaikiniais jaunuoliais, besirūpinančiais savo fiziniu grožiu. Verba niekad neslėpė, kad ilgisi senojo kaimo ir jo patriarchalinių vertybių. Bet jis visada norėjo suprasti ir tai, kas slypi jaunų amžininkų viduje. Todėl jo filmuose pakeri portretai, kuriuose užfiksuoti susimąstę vaikų ar paauglių veidai.

Filme „Susirinko visa Lietuva" (1970 m.) vaizduojamos vienos mėgstamiausių sovietmečio švenčių – Respublikinės dainų šventės. Jas mėgo ir partiniai darbuotojai, ir paprasti žmonės. Vieniems tai buvo gražiausia oficiozinės kultūros fasado dalis, kitiems – gal net būdas išsaugoti tautiškumą.  Tačiau filme rodomi šventės ritualai (ji prasideda tautiškai apsirengusių jaunuolių gėlių padėjimu prie Lenino paminklo) puikiai atspindi ir oficialiąją sovietų Lietuvos ideologiją, ir jos teigiamus tradicinius vyrų bei moterų vaidmenis. Filme rodomi svarbiausi 1970 m. šventės momentai.

Kitame visą gyvenimą respublikines dainų šventes filmavusio režisieriaus R. Verbos filme „Šventėn“ (1970 m.) atskleidžiami eilinio žiūrovo akims nematomi dalykai – šventės dalyvių repeticijos, trumpos atokvėpio akimirkos. Filmas perteikia ir tikrąją šventės atmosferą, ir tą polėkį, kuriam nelikdavo vietos oficialiuose renginiuose, ir, žinoma, rodo kameros tarsi užkluptas gražuoles baltais pūstais sijonėliais – koketiškas, susimąsčiusias, laimingas. Tai filmas apie amžiną šventės laukimą ir trumpas jos akimirkas.

Daugiau informacijos apie būsimus renginius: www.ndg.lt