Ūkininkai domisi paramos, gaunamos per Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, galimybes.

Lietuvos biodujų asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia penkios jėgainės, anaerobiniu būdu perdirbančios biodegraduojančias organinės kilmės atliekas. Tos jėgainės gamina šiluminę arba elektros energiją. Jose įrengtų biodujų reaktorių bendroji talpa – 27 tūkst. kub. metrų. Trys jėgainės veikia Kauno, Utenos ir Panevėžio vandenvalos įmonėse, viena – Šakių rajone, Sirvydų kaime, kiaulių fermoje (UAB „Lekėčiai“), ir viena Rokiškio pieno perdirbimo įmonėje. 2009 metais Pasvalyje atidaryta pirmoji Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bioetanolio ir biodujų gamykla.

Preliminariais apskaičiavimais, Lietuvoje šiandien per metus perdirbama 320 tūkst. tonų įvairių atliekų ir pagaminama apie 4,1 mln. kubinių metrų biodujų. Iš jų gaunama iki 20 mln. kWh energijos: apie 8,16 mln. kWh elektros ir 12 mln. kWh šilumos. Bendras instaliuotas generavimo šaltinių dirbančių biodujomis galingumas šiandien siekia apie 5,45 MW. Jėgainėse pagaminta energija naudojama pačių įmonių energijos reikmėms, o perteklinė – tiekiama į 10 kV elektros tinklus. Lietuvos biodujų asociacijos prezidento Virginijaus Štiormerio nuomone, Lietuvoje galėtų veikti 200 biodujų jėgainių, kurių galia galėtų pasiekti 300 MW.

Pagrindiniu biodujų gamybai skirtos žaliavos šaltiniu Lietuvoje yra gyvulių ir paukščių mėšlas. Biodujų jėgainėse perdirbus apie 30 proc. gyvulių ir paukščių mėšlo, galima pagaminti apie 50 mln. kubinių metrų biodujų, kurių energetinė vertė – apie 300 mln. kWh. Taigi didžiausią biodujų gamybos potencialą turi pastaruoju metu modernizuojami ir plečiami kiaulių kompleksai. Tikslinga plėtoti biodujų gamybą iš gyvūninės kilmės šalutinių produktų, susidarančių skerdyklose, mėsinėse, odų perdirbimo įmonėse. Gyvulių ir paukščių skerdyklose bei mėsos perdirbimo įmonėse, esant dabartinei gamybos apimčiai, susidaro apie 60 tūkst. tonų gyvūninės kilmės atliekų, kurias galima perdirbti biodujų jėgainėse. Iš jų galima gauti apie 12 mln. kubinių metrų biodujų, kurių energetinė vertė siekia 70 mln. kWh.

Lietuvos kaimo verslininkai, norintys užsiimti biodujų gamyba, gali pasinaudoti parama, teikiama pagal kaimo plėtros 2007–2013 metų programas (KPP). Pasak Žemės ūkio ministerijos specialistų, siekiantieji paramos atsinaujinančios energijos gamybai biodujų jėgainėse kaimo vietovėse plėtoti ją gali gauti pagal programos priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ bei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui iki 2010 m. gruodžio 31 d. negali būti didesnė kaip 1,7 mln. litų, o vėliau, 2011–2013 metais, ne didesnė kaip 690,5 tūkst. litų.

Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vyr. specialisto Remigijaus Bagdono pasiteiravome, ar Lietuvos ūkininkai pakankamai domisi galimybe gaminti biodujas. R. Bagdono teigimu, susidomėjimas yra didelis: „Dažniausiai biodujų jėgainių statyba domina žemės ūkio bendroves ir didelės gyvulininkystes įmones. Ypač domimasi paramos, gaunamos per Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, galimybes.“

Pasiteiravus, kokia biodųjų gamybos padėtis Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis šalimis, R. Bagdonas atsakė, jog Latvijoje šiuo metu veikia trys kogeneracinės biodujų jėgainės: „Viena iš jų kaip žaliavą naudoja nuotėkų dumblą, o kitos dvi pastatytos ant sąvartynų ir naudoja sąvartynų dujas. Bendra jų instaliuota galia – 7,5 MW el. Iki šiol biomasę ir žemės ūkio atliekas naudojančių biodujų jėgainių Latvijoje nebuvo. Tačiau pakeitus teisės aktus dėl biodujų jėgainių plėtros ir atsiradus galimybei gauti finansavimą, šiuo metu viena biodujų jėgainė yra statoma, o trys jėgainės – projektuojamos. Didesnė jų dalis bus statoma kaimo vietovėse ir kaip žaliavą turėtų naudoti biomasę ir žemės ūkio gamybos atliekas.“

Pasak R. Bagdono, Lenkijoje 2006 metais veikė apie 150 biodujų jėgainių, iš kurių 78 kaip žaliavą naudojo sąvartynų dujas, 73 – nuotėkų dumblą ir tik viena – biomasę ir žemės ūkio atliekas. 2009 metais šioje šalyje veikė 5 didelės ir apie 10 mažų biodujų jėgainės, kurios naudojo biomasę ir žemės ūkio atliekas: „Šiuo metu, padidėjus susidomėjimui šia gamybos rūšimi, Lenkijoje statoma daugiau jėgainių. 2008 metais bendra instaliuota biodujų jėgainių galia buvo 54,6 MW. 2007 metais biodujos sudarė apie 1 proc. visų atsinaujinančių energijos išteklių, o 2020 metais biodujos turėtų sudaryti jau 8 proc. visų atsinaujinančių energijos išteklių“, – sakė jis.

ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto Jono Pupiaus pasiteiravome, kokius kriterijus turi atitikti ūkininkas, norintis gauti paramą biodujų gamybos verslui įsteigti ar plėtoti. Pasak jo, ūkininkai, siekiantys paramos biodujų gamybai iš ūkyje susidarančių atliekų saviems poreikiams, t. y. žemės ūkio valdos reikmėms patenkinti, paramos gali kreiptis pagal Programos I krypties priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį. J. Pupius pabrėžė, kad pagaminta energija gali būti naudojama tik valdos reikmėms, o ne pardavimui.

Paklausus, kokius dar kriterijus turėtų atitikti ūkininkas, norintis gauti paramą pagal KPP 2007–2013 metų programą, J Pupius sakė, kad pirmiausia ūkininkas, siekdamas pasinaudoti parama, turi būti įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, negali turėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui.“ Taip pat pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per 2 metus turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų valdos veiklos pajamų, o ūkis negali būti naujai besikuriantis ir iki paramos paraiškos pateikimo turi veikti ne trumpiau kaip 2 metus.

„Ūkininkas taip pat privalo būti įgijęs žemės ūkio srities specialybę arba būti išklausęs pagrindinių ūkininkavimo žinių kursus, arba žemės ūkio ministro ir Žemės ūkio rūmų pirmininko 1992 metų lapkričio 6 dieną patvirtintą ūkininkavimo žinių minimumo programą, arba ūkininko ūkio šakų tvarkymo mokymo programą, ar kokią nors kitą darbo rinkos formaliojo profesijos mokymo programą, susijusią su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla (jų trukmė turi būti ne mažiau kaip 320 val.), arba turėti didesnę kaip 2 metų ūkininkavimo patirtį. Be abejo, pateiktame verslo plane pareiškėjas turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus. Dar pareiškėjas turi atitikti ir visus kitus priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ nurodytus tinkamumo kriterijus“.

Pasidomėjus, kas šiuo metu labiausiai domisi biodujų gamyba, J. Pupius išskyrė stambius gyvulininkystės ūkiusm tačiau ne vien juos: „Biomasę taip pat galima gauti ir iš žemės ūkio augalų atliekų. Pagal minėtą priemonę paramos gali kreiptis ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimu bei nustatyta tvarka įregistravę valdą, taip pat kooperatinės bendrovės, kurios iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažintos žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis.

Daugiau apie tinkamumo kriterijus paramai gauti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt

Parengė Zigmas Vitkus

Iliustracija iš www.mantika.lt