Ketvirtadienį Seimo rūmuose prasideda Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas.

Į dvi dienas truksiantį renginį laukiama atvykstant lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų iš 24 kraštų, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Suvažiavime ketinama aptarti aktualiausias užsienyje gyvenančių lietuvių problemas, svarstyti, kaip patobulinti kraštų lietuvių bendruomenių veiklą, spręsti jų organizacines ir finansines problemas, žurnalo "Pasaulio lietuvis" leidybos klausimą ir kita.

Išeivijos atstovai taip pat aptars Lietuvos pilietybės išsaugojimo, įgijimo ir atėmimo klausimus.

Pasaulio lietuviai siekia, kad Lietuvos pilietybę galėtų turėti visi lietuvių kilmės asmenys, nepriklausomai nuo to, ar yra įgiję kitos valstybės pilietybę.

Seime šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektas. Parlamentarai, svarstydami Prezidentūros parengtą projektą, išplėtė pirminės redakcijos projekte gana siaurai nurodytas galimybes turėti dvigubą pilietybę.

Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, o jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po 1990-ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką pasą galėtų gauti tik užsienyje gimę jų vaikai.

Tuo metu Seime svarstant pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, taip pat gyvenantiesiems kaimyninėse šalyse.

Šiuo metu PLB sudaro kraštų lietuvių bendruomenės registruotos 41 pasaulio šalyje. Manoma, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1 mln. lietuvių kilmės asmenų, dalis jų yra Lietuvos piliečiai.