Andrius Navickas. Solidari visuomenė ar suirzusi minia?
Esame suirzę žmonės, įpratę skųstis praktiškai viskuo. Pradedant karščiais, mašalų gausa ir baigiant prasta valdžia. Žiniasklaida kasdien tiražuoja paskalas apie įvairiausias nesėkmes ir nepasitikėjimą visais ir viskuo. Į klausimą – kaip gyveni, kaip sekasi? – atsakyti „gerai“ – netaktiška ir įžūlu. Susikaupusių nuoskaudų išsakymas tapo svarbiausiu elementu, iš kurio audžiamas viešosios erdvės tinklas. Įvairios apklausos vienareikšmiškai skelbia, jog absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų nepatenkinti dabartine situacija. Nepasitikima ir demokratinių politinių institucijų sugebėjimu teisingai ir veiksmingai spręsti realias žmonių problemas. Net tikrai didelis pasitikėjimas Lietuvos Prezidente daugiausia paremtas piktdžiuga, kad ji baudžia mus erzinančius veikėjus. Džiaugiamės kiekviena griežtesne intonacija. Prasikaltusieji turi būti nubausti, o prasikaltę – praktiškai visi, nes visuotinio irzulio situacijoje nebelieka teisiųjų, darbščiųjų ir sąžiningųjų, o tėra dar nedemaskuotieji.
Lietuvos vadavimasis iš sovietinio totalitarinio jungo skambiai pavadintas dainuojančia revoliucija. Prieš du dešimtmečius sužavėjome pasaulį rimtimi ir atkakliu ryžtu siekti istorinio teisingumo. Šimtatūkstantinių mitingų dalyviai degė laisvės troškimu ir atrodė, kad ši ugnis gali sudeginti kiekvieną kliūtį. Šiandien mitingai visai kitokie. Juose daug pykčio, nevilties ir lengvų sprendimų iliuzijos. Paprastai juose teisingos visuomenės kūrimas sutapatinamas su politine kurio nors valdininko egzekucija. Esą tereikia pakeisti vieną ar kitą teisėją, prokurorą, ministrą ir viskas eisis kaip sviestu patepta.
Ar mes – suirzusi minia, kurios šventovės – prekybos centrai, – dar turime pagrindą, sujungiantį mus į vieną valstybę apskritai? Ko mes siekiame? Įpratome skųstis dėl gausių neteisingumo apraiškų, tačiau ar sugebėtume sutarti, kokią visuomenę galima vadinti teisinga? Ar sugebame apriboti savo įnorius dėl bendro gėrio? Ar bent tikime, kad toks bendrasis gėris gali egzistuoti ir galima kurti valstybę, kurios piliečiai ne konkuruoja tarpusavyje, bet vienas kitą papildo ir paremia?
Nuėjome sudėtingą kelią, kuriame būta daug okupacijų, laisvės kovų. Ne kartą įrodėme, kad didelio pavojaus akivaizdoje sugebame susitelkti, tapti vienu kumščiu. Žalgirio mūšis iki šiol vadinamas viena didingiausių mūsų istorijos datų. Tačiau ne lengviau gyventi taikos sąlygomis, kai tenka ne tiek gintis nuo priešų, bet išskleisti savo unikalią tapatybę, kuria kiekviena tauta apdovanota.
Kurianti tauta turi išlįsti iš karo apkasų ir nebijoti susitikimo su kitoniškumu, turi išmokti ne tik gedėti prarastų galimybių ar apribojimų, bet ir džiaugtis tuo, kas sukurta.
Labai skubėjome vaduotis iš sovietinės imperijos ir vytis Vakarų pasaulį, iš kurio okupacija mus išplėšė. Viskas iš tiesų keitėsi labai greitai, tačiau bėda ta, kad, skubėdami stoti į vieną ar kitą tarptautinę organizaciją, ratifikuodami įvairias direktyvas, vis dar jautėmės tarsi kraudamiesi kelionės lagaminą, kurio prireiks, kai nukeliausime į kelionės tikslą. Į lagaminą prigrūdome daug įvairiausių dalykų, tačiau šiandien kyla klausimas – o kur visgi keliaujame? Juk jau esame Europoje, kuri, beje, gerokai skiriasi nuo tos svajonių šalies, kurios vaizdinį buvome susikūrę vergijos metu. Galime būti ne tik įvairių direktyvų vykdytojais, bet ir Europos tapatybės kūrėjai, tačiau bėda ta, kad irzulio šiandien kur kas daugiau nei kūrybiškumo ar bendrystės.
Galima piktintis, kad mūsų politikams šiandien trūksta strateginės vizijos. Jos tikrai negali atstoti atkaklus premjero kartojimas, kad mūsų svarbiausias tikslas – įsivesti eurą. Tarsi talpesnis lagaminas gali išspręsti žmogaus, nežinančio, kur keliauja, problemas. Tačiau ne valdžia turi nurodyti visuomenei tikslus, bet visuomenė turi teikti gaires savo išrinktai valdžiai. Jei mes patys nebežinome, ko norime, ir viskas mus erzina, niekuo nepasitikime, tai kokie pokyčiai gali ką nors pakeisti?
Niekada nebūna visiems tinkančio oro. Vieni mėgsta karštį, kiti – šaltį. Lietingą birželį meldėme kaitros, tropiškai tvankią liepą svajojome apie gaivą. Auginantieji daržoves skundžiasi karščiais, poilsiautojai niršta ant debesų. Keikiame mokesčius, tačiau norime pakankamai plataus ir veiksmingo viešojo sektoriaus. Norime teisių, bet ne pareigų. Norime parduoti brangiau, bet pirkti pigiau. Norime nesidomėti viešais reikalais, tačiau turime kategorišką nuomonę, kad jie tvarkomi prastai. Dejuojame dėl išvykstančiųjų svetur, tačiau nelabai žinome, kas bendro tarp čia likusiųjų.
Idant atsakytume į klausimą – kas mus dar jungia? – pirmiausia turime išsivaduoti iš aukos sindromo ir irzulio. Juk ne tik problemos, bet ir jų sprendimas glūdi mumyse, mes nesame aplinkybių aukos ir visada turime galimybę rinktis – bent jau ar gedėti dėl prarastų galimybių, ar džiaugtis tuo, kas sukurta, ir kiekvieną dieną suvokti kaip naujų galimybių dovaną. O kai pripažinsime savo laisvę rinktis, tada jau galėsime ir tartis su kitais laisvais piliečiais dėl bendrų reikalų, dėl bendro projekto, vardu „Lietuva“, turinio.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Andriau, perskaityk ir pakomentuok:
http://www.alfa.lt/straipsnis/10397937/?Kusaites.laiskai.is.liudesio.namu=2010-08-02_07-12
Kol sugebi nepastebėti šalia vešinčio blogio, tie samprotavimai apie nežinia ko norinčius žmones tik liūdina.
Gaila jau straipsnis ne ”pirmame puslapyje”, per vėlai prisiminiau :) Mielieji čia pasisakiusieji tautiečiai, gentainiai, ar buvo galima tikėtis iš jūsų kitokių komentarų šia tema? Šitie komentarai panašūs į betikslį, beviltišką, labai liūdną klampojimą pelkėje. Nejaučiat? Ar tikrai taip žiauriai blogai gyvenat, ar tikrai viskas taip pasmerkta? Iš visų pusių tik ir lenda buvę komunistai ir ”valstybininkai“ ir taikosi pačiupti jus už kojų bei nusinešti į savo klampiuosius maurus :)) Gal jus geriau vietoj to pasakykit šiandien gerą žodį kaimynui ar turgaus prekeiviui ir to dėka jis bei jūs patys į klausimą ”kaip gyveni?” atsakysite ”gerai” :) Darykite savo kasdienius darbus ir tai jau bus nemažai.
Į klausimą – kaip gyveni, kaip sekasi? – atsakyti „gerai“ – netaktiška ir įžūlu .
Šiandien buvau turguje ir kaip tik girdėjau iš vienos, prie prekystalio kepančios saulėje, moteriškės būtent tokį - "gerai!" - atsakymą kitai. Turiu pasakyt, nustebau :)
Manyčiau vis tik, kad daug žmonių labai nuoširdžiai į šitą klausimą atsako, kad gyvena blogai. Nes jaučiasi jie blogai Lietuvoje. Gal tai ir "sindromas" (dabar l.populiarus žodis), tai dėkim pastangų jį išgydyti, jei įmanoma..
toTAip. jus beveik teisus. tik neuzakcentavote. LKP veliau socialdemokratai/komunistai ir valstybininkai/saugumieciai kai pereme valdzia, itvirtino neprikausomybe butent panaudodami ir pridengdami nusikalstamas strukturas ir ju rankomis. TAi buvo vykdoma ryztingai ir metodiskai periferijoje ir centruose. Teisine sistema buvo pritaikyta taip pat. Cia niekam ne paslaptis. Tie metodai islike iki siu dienu. Kaip ten kokie klano propagandistai kaip prosenis besistengtu apkaltinti minia ir nuteisti Kedi. Teisiamas bus ju brazauskas. Dabar cia yra susilieje ir iskelti i sviesa pagrindiniai metodai tai zudynes, politiniai susidorojimai, nuzudymais dangstoma pedofilija.
Emigruokite su vaikais
Dabar geriausia išvažiuoti iš Lietuvos su vaikais. Išsilavinimo kokybė Lietuvoje krenta. Studijų sistema nėra socialiai teisinga. Bet kokiam studentui yra didelė rizika būti priverstam mokėti už studijas tokią kainą, kuri prasilenkia su padorumo ribomis. Lietuvių kalbą galima mokytis ir užsienyje, bei retkarčiais apsilankant Lietuvoje.
Mokyklose, kolegijose, universitetuose ir bendrovėse tvyro slogi atmosfera. Mėgstamiausias Lietuvos intelektualų sakinys yra: aš dūstu. Toliau sekantis paaiškinimas, nuo ko jis dūsta, priklauso nuo ideologijos.
Straipsnis geras, bet netikslus. Manau, kad taip vadinamo "suirzimo" ( kas, mano manymu, yra netikslu) esmė ne tik sąmoningai nusikalstančių tautai nebaudžiamumas, bet ir šių nusikaltėlių reikalavimas tautai nekreipti dėmesio į jų nusikaltimus, nes tai tik " žmogiškosios klaidos" teesą. Bet jei tokia " klaida" padaroma jų atžvilgiu- sukeliamas be galo didelis triukšmas. Pavyzdžiui LKP ar jų vadų, sovietinės kolaborantinės sistemos aktyvo pasiųsto į dabartines įvairias valstybines ir valdžios pareigas, siaubingi nusikaltimai tautai ir jų viešinimas prilyginamas " drabstymuisi purvais", "raganų medžioklei", " paistalais", " valstybės pamatų griovimu" ir t.t. ir panašiai. Tuomet, kada tūkstančiais kartų švelnesniais nusikaltimais apkaltinti visokie kriminaliniai nusikaltėliai su pasimėgavimu publikuojami spaudoje, sureikšminant jų blogį ir padidinant jį nepamatuotai daug. Taip, niekas tautoje nesitikėjo lengvo kelio nepriklausomybės įtvirtinimo link. Bet niekas nesitikėjo, kad tautai žiniasklaidos pagalba bus teikiama neteisinga informacija apie kandidatus į valdžios struktūras, kad bus sąmoningai nesilaikoma įstatymų, kad net pavieniai kunigai skatins tikinčiuosius balsuoti už LDDP ( buvusį LKP) aktyvą, kad valdžios struktūros nebaudžiamai skatins tautos prievartavimą, kad bus sumenkinamas partizanų/ politkalinių žygdarbis kovoje už Lietuvos nepriklausomybę, kad bus oficialiai teigiama :" patriotas tai idiotas", "o tiesa pragmatizme", žinoma, nepaaiškinant kas tai pragmatizmas... Taigi manau- esmė ne tautoje, bet morališkai susidėvėjusiuose jos lyderiuose.
Tęsinys prie 2010-07-30 15:20. Daugiareikšmis ir labai svarbus Autoriaus klausimas ”Solidari visuomenė ar suirzusi minia?“ — tai yra kas esame mes, Lietuvos piliečiai: vieninga visuomenė ar suirzusi minia? _¶_Taikliai šioje vietoje pasakė mūsų Prezidentė, kad Vyriausybės veiksmai turi būti suprantamai aiškinami viešai. Kai nėra viešumo ir skaidrumo, atsiranda įtarumas, nepasitikėjimas, suirzimas... _¶_Panašų kevalą gliaudena ir Liudvikas Jakimavičius. Galvosopis „Vilkinimas“. Priešpaskutiniu sakiniu teigia, jog Generalinės prokuratūros ”suėstos galvos“ privalėjo pasielgti taip, kaip atsakovas su ieškovu privertė pasielgti bylą vilkinusio teisėjo galvą. Pvz., Kedžių/Venckų byloje teisingumą trukdo vykdyti Garliavos minia. Kažkas tą minią pavadino „taikia“, nes klūpėdama ant kelių neleido įvykdyti ...TEISINGUMĄ, t.y. teismo nutartį. Tad argi tokia minia yra taiki? Ar laikysime minią taikią, kuri suklupo prie banko, kuriame darbuojasi įsiveržę plėšikai, ir neįleidžia į vidų plėšikų gaudytojų? Pagaliau, argi minia turi įstatymo galią LEISTI arba DRAUSTI įvykdyti teismo sprendimą? _¶_Visi žinome apie garsią ir VILKINAMĄ bylą/žudikę. Visi žinome pikasinių landsbergistų politikų įtaką šiai bylai. Visi žinome, kad gyvybes prarado tie, kurie buvo apšmeižti ir kurie padavė ieškinius į teismus. Andrius Ūsas laukė artėjančio teismo su europarlamentaru V.Landsbergiu. Nesulaukė... Dabar laukiamas „mirties nuosprendis“ šios gaujos kankinei nuo nepilnametystės Laimai Stankūnaitei. Ją kol kas saugo Valstybė. Ir A.Ūsą Valstybė saugojo. Kol saugojo, tol gyveno ir laukė pergalių teismuose. Kai sargyba pasitraukė, Ūsas teismo nesulaukė... _¶_Taigi, kalbėkime drąsiau! Kalbėkime apie valdančių politikų GRĖSMĘ valstybei ir jos piliečiams! Turiu omenyje nuo konservatorių partijos nutolusius pikasinius paranojikus landsbergistus, tebeginančius paleistuvį pedofilą ir žudiką D.Kedį bei visą Kedžių/Venckų gaują. Reikalaukime partijas IŠSIVALYTI nuo paranojikų, kurie ragina žudyti ir kurie gina žudikus. Nebus Valdžioje ir Valstybės Tarnybose tešlagalvių, nebus ir vilkinimo.
to Leifas: bendros frazes. Paziurekim. Isteigta Energetikos ministerija. Isteigta, kad ivestu bent jau kazkokia logika energetiniu nuodemiu pasaulyje, nepriklausomybe nuo Rusijos. Sakote "Šalia to, žmonės individualiai ima statytis nedidukes vėjo jėgaines savo ūkių ir individualių namų reikmėms." TAi aisku, kad taibutu gera iniciatyva, o ar kas nors is valstybininku/augumieciu, kubiliu, sekmoku turi bent kiek razumo pradeti galvoti, kaip skatinti ta procesa, elektros gamyba individualiai ir parduoti i bendruosius tinklus. VST, RST neleis to daryti. Ar Sekmokas pagalvos legalizuoti sita visa reikala ir legalizuoti technologijas ir apskaita, kad zmones galetu uzdirbti investuodami individuoalia ir gamindami elektra. Nevienas manau ukis su dideliu noru investuotu, kad galetu matyti el.skaitliuka besisukanti i priesinga puse, ir dar gautu pinigu is valstybes...:)

























Pažįstu vieną profesorių, kuris pasilabinęs paklausia: "Kaip laikotės?" - ir čia pat atsako pats: "Aišku, GERAI ? TAIP JUMS IR REIKIA !" :)))
Akimirksniu gyventi gera pasidaro :)