Buvusiame Aušvico koncentracijos lageryje pastatytas naujas paminklas primins apie jame nužudytus Europos čigonus. Paminklas bus atidengtas šį sekmadienį, praneša Vokiečių katalikų žinių agentūra KNA, cituodama Vokietijos čigonų kultūros centro Heidelberge skelbimą. Paminklas primins apie 2900 žmonių nužudymą kuomet Aušvico lageryje 1944 metų rugpjūčio 2 dieną buvo eliminuotas vadinamasis „Čigonų blokas“. Aušvico muziejaus administracija artimiausiu metu papildys V krematoriumo informacinius stendus žiniomis apie Europos čigonų tragišką likimą. Aušvico koncentracijos lageryje Lenkijoje netoli Krokuvos iš viso žuvo apie 1.3 mln. žmonių. 90 procentų aukų buvo žydai. Dauguma aukų buvo nunuodyti dujų kamerose, kiti mirė nuo bado, išsisekimo, negydimo, egzekucijų ir „medicininių“ eksperimentų.

Kaip nacių režimas pagal rasistines teorijas vykdė Šoa, t.y. bandė sunaikinti žydų tautą, panašiai jis siekė sunaikinti Europos čigonus. Nacionalsocialistų vykdytus baisius čigonų persekiojimus kai kurie čigonai savo kalba vadina „Porajmos“ - „didžiuoju sunaikinimu“, „prarijimu“. Čigonų naikinimo tema buvo pratiškai ignoruojama pirmaisiais pokario metais. Tiksliai nustatyti kiek čigonų tikrai žuvo per nacių vykdytus persekiojimus buvo neįmanoma, nes trūko duomenų apie Europoje tuo metu gyvenusių čigonų skaičių. „Holokausto memorialinio muziejaus bendradarbis Sybil Milton mano, kad čigonų aukų buvo nuo 220 tūkstančių iki pusės milijono. Pasak Teksaso universiteto čigonų mokslų programos direktorius Ian Hancock 2004 metais paskelbtų duomenų, nacių režimas per Antrąjį pasaulinį karą nužudė nuo pusės milijono iki pusantro milijono čigonų.

Pasak Hancocko, Vokietijoje iš 1939 metais paskaičiuojamų 20 tūkstančių čigonų trys ketvirčiai buvo nužudyta iki 1945 metų, buvo nužudyta pusė Austrijoje gyvenusių 11,200 čigonų, Lenkijoje iš 50 tūkstančių buvo sunaikinta 35,000, o Kroatijoje, Estijoje, Olandijoje, Lietuvoje ir Liuksemburge buvo sunaikinta beveik visa šių šalių čigonų populiacija.