2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Vatikano ekspertas: kardinolą Newmaną ir popiežių Benediktą XVI sieja kova su reliatyvizmu

2010-07-30
Rubrikose: Religija » Komentarai ir pokalbiai 
Baznycios atspindys

Panašumai tarp popiežiaus Benedikto XVI ir kardinolo Johno Henry Newmano mokymų išdėstyti P. Rodari straipsnyje, publikuotame laikraštyje „Il Foglio“. Anot autoriaus, jų mintis sieja bent jau vienas pagrindinis elementas – jų antipatija reliatyvistinei visuomenei.

Italų žurnalistas, Vatikano ekspertas Paolo Rodari tyrinėja popiežiaus Benedikto XVI domėjimąsi Anglijos kardinolo, kuris netrukus bus paskelbtas palaimintuoju, mintimis, straipsnyje „Popiežiaus Benedikto XVI kova su reliatyvizmu yra tokia pati kaip Newmano – prieš šimtmetį".

Leidinio „Il Foglio“ autorius cituoja mons. Rodericką Strange'ą, kuris kardinolo Newmano „dvasinėje biografijoje“ aprašo momentą, kai atsiskleidė „sąsaja“ tarp tuometinio kardinolo Ratzingerio įžvalgų ir Birmingemo oratorijos įkūrėjo minčių.

Popiežiaus konklavos išvakarėse (kai jis buvo išrinktas 2005 m.) prieš Kardinolų kolegiją kardinolas Ratzingeris kalbėjo apie „reliatyvizmo diktatūrą“, gresiančią pasauliui, kuriame niekas nėra apibrėžta, o vienintelis išliekantis dalykas yra „asmuo ir jo aistros“.

Šis pasakymas, rašo mons. Strange'as, „nebūtinai yra atsitiktinė“ nuoroda į kardinolo Newmano įžvalgą apie „tiesiog nereliginį pasaulį“.

Reliatyvizmą, aiškina Rodari, popiežius mato kaip grėsmę, „nes kai tiesa apleidžiama, laisvė taip pat užmirštama... ir taip artėjama totalitarizmo link.“

Savo knygoje apie Newmaną, mons. Strange'as aprašo kitą progą palyginimui, kai konferencijoje, skirtoje paminėti 100-ąsias kardinolo Newmano mirties metines, „Ratzingeris užsimena apie sąryšį tarp tiesos ir asmens sąžinės.“

Newmanas, nurodė tuometinis kardinolas Ratzingeris, „mokė, kad sąžinė turi būti auginama kaip būdas paklusti objektyviai tiesai.“

„Ir visas Newmano gyvenimas liudija šį įsitikinimą“, – sakė jis.

Tad, tęsė mons. Strange'as, per Antrąjį pasaulinį karą, būsimas popiežius „patyrė tai, ką Newmanas buvo išpranašavęs: pasekmes, kai religija nepripažįstama kaip tiesa (ir) tikslas, tačiau traktuojama kaip kai kas privataus, iš ko žmonės gali pasirinkti patys tai, kas jiems patinka.“

Newmanas, apibendrina Rodari, ėjo „tiesiai į šio klausimo šerdį“, kai, būdamas paskirtas kardinolu 1879 m., pasakė, jog „religinis liberalizmas yra doktrina, pagal kurią neegzistuoja jokia pozityvi tiesa religijos srityje, tačiau visi įsitikinimai yra priimtini, kaip ir bet kurie kiti, ir tai yra doktrina, kuri kasdien tampa vis nuoseklesnė ir stipresnė. Ši pozicija yra nesuderinama su bet kokiu religijos kaip tiesos „pripažinimu“.

Kadangi tai kėlė nerimą kardinolui Newmanui, tai taip pat jaudina ir Ratzingerį šiandien, apibendrina Rodari.

Parengta pagal Catholic News Agency

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis

Matulaitis matomas tiesiog kaip eilinis vyskupas, ir tai nepadeda suprasti jo šventumo esmės. Sunkiau įžvelgti herojiškumą, kuris reikalingas susiduriant su moraliniu priešu ir moraline kančia.

Gražina Belousova, LCC universiteto ir EBI dėstytoja

Man labai artimas tas klausimas, kuris dažnai glūdi tokių bendruomenių ganytojų ir narių širdyse: ar tai, ką mes darome, turi kokią nors prasmę? Ir jei taip, kaip ir kur mums eiti toliau?

Tomas Viluckas

Viena vertus, toks žingsnis yra iššūkis šalies katalikybėje vyraujančioms nuostatoms ir įpročiams, kita vertus, jis neiškrenta iš bendros Lietuvos kunigiškos tradicijos.

Video žaidimai

Suskamba varpelis, skelbiantis šv. Mišių pradžią. Žaidimas prasideda.

Kun. Rytis Gurkšnys SJ

Jei atsisakysime kasdien bent vienos blogos minties, atgausime pusiausvyrą. Tuomet galėsime įgyvendinti Dievo pašaukimą ir mums skirtą unikalią misiją.