Žuvinte apsistoja kregždės. Foto G. Karpičiaus

Neįprasta ši liepa. Daugiau nei dekadą maksimalios oro temperatūros siekia 30 ir daugiau laipsnių, tačiau drėgmės iki dabar daug, žemė neskuba gerti lietaus ir nušienautame atole, pievose balų akys blizga iš tolo. Aukštapelkėse, netgi Amalvo numelioruotose paliose, vandens lygis yra labai aukštas.

Žuvintas, kaip ir kiti Dzūkijos ežerai kur kas pilnesni vandens nei įprastą vasarą, sraunūs įtekantys upeliai, o pelkės pakraščiai neretai išvis sunkiai prabrendami.

Per karščius Žuvinto ežero vandens temperatūra liepos 20 d. siekė 29 laipsnius, net ir rytais matuojama temperatūra svyruoja nuo 23 iki 25 laipsnių.

Šiame ežere tylos laikotarpis, kai ištuštėjo kirų kolonijos, pritilo paukščiai giesmininkai, jau baigėsi. Tiesa, iškentę vidurvasario karštį paukščiai prabyla tik vakarop, leidžiantis saulei. Tada į Žuvintą iš visų apylinkių suskrenda tūkstantiniai varnėnų pulkai. Ištisu debesiu nusileidę ant pakrančių tuopų jie lauks saulėlydžio, kad saugiai sutūptų nakvynei nendrynuose. Šalia melduose nakvoti susirenka pirmi būreliai urvinių ir šelmeninių kregždžių. Tačiau bene garsiausia tampa, kai jau visai temstant parlekia ežere sėkmingai išsiperėjusios pilkosios žąsys. Jos perrėkia ir didžiųjų ančių kreksėjimą, laukių ir didžiųjų baublių garsus. Užsiauginę jauniklis šie paukščiai jaučiasi pakankamai saugūs ir jiems nėra ko tylėti.

Išgirsti giedantį sparnuotį dabar darosi jau sudėtinga. Nebent lietų šauktų volungė, o vakarop pievoje griežtų griežlė ar šūkautų putpelė.

Liepos 19 d. lizdus paliko pirmieji gandriukai. Tiesa, gimtojoje gūžtoje jie dar ir nakvos ar tupės per lietų, bet atviros pievos ir dirvonai jiems dabar labiau rūpi. Gandrų jaunikliams augti ši vasara buvo ypač tinkama. Varliagyvių ir vabzdžių apstu, bet keista - neperinčių ar metusių lizdus gandrų, kurie dabar būriais sekioja laukuose dirbančią techniką, netrūksta.

Liepos viduryje rezervato teritorijoje atliktų gandrų lizdų apskaitų duomenys rodo, kad šie metai gandrams - vieni sėkmingiausių per pastarąjį dešimtmetį. Lizdus paliko 71 gandriukas. Nors jauniklių vadų dydis buvo vidutiniškas (pavasaris vis tik nebuvo palankus gausioms dėtims), šiais metais lizdus sukrovė daugiau porų. Dabar rezervato teritorijoje suskaičiuoti 27 gandralizdžiai, sėkmingai užaugintų jauniklių skaičius vidutiniškai viename lizde irgi vienas geresnių - 2,63, penkiuose lizduose užaugo po 4 jauniklius. Baltieji gandrai yra geras agrarinio kraštovaizdžio būklės indikatorius, todėl jų lizdų apskaitos Žuvinto rezervate atliekamos kasmet.

Žuvinto biosferos rezervato direkcijos informacija