Sekmadienį po vidudienio maldos popiežius Benediktas XVI išreiškė savo džiaugsmą, dėl rugpjūčio 1 d. įsigaliojusios kasetinių šaudmenų draudimo konvencijos.

Paskelbdama šių ginklų draudimą, tarptautinė bendruomenė paliudijo išmintį ir toliaregiškumą, - sakė popiežius ir linkėjo, kad nusiginklavimo procesas ir toliau būtų drąsiai tęsiamas.

Šventasis Sostas nuo pat pradžių dalyvavo šios ginklų rūšies uždraudimo procese; buvo viena iš šešių šalių davusių ja pradžią; o taip pat buvo viena pirmųjų šalių ratifikavusių kasetinius šaudmenis draudžiančią konvenciją.

Pirmiausia prisisimenu aukas, sakė Benediktas XVI, – visus, kas žuvo, buvo sužeisti, kas kenčia fizines ir moralines kančias, kuriems nesprogusios kasetinės bombos ir sviediniai karams pasibaigus dar ilgus metus neleidžia gyventi normalaus saugaus gyvenimo.

Konvencija draudžia kasetinių šaudmenų naudojimą, gamybą ir kaupimą. Konvencija buvo priimta 2008 metų gegužės 30 dieną Dubline. Tų pačių metų pabaigoje prasidėjo jos ratifikavimo procesas.

Kaip pažymima Šventojo Sosto spaudos salės direktoriaus tėvo Federico Lombardi SJ paskelbtame pareiškime, kasetinių šaudmenų uždraudimo procese Šventasis Sostas dalyvavo visų pirma dėl to, kad šios ginklų rūšies aukos visur būdavo civiliai karinių konfliktų paliestų regionų gyventojai. Tad konvencijos, uždraudžiančios ginklų rūšį, nuo kurios nukenčia civiliai, įsigaliojimas, yra ne tik svarbus žingsnis bendrame nusiginklavimo kontekste, bet taip pat užpildo lig šiol buvosią didžiulę humanitarinės teisės spragą.