Penkios dešimtys tūkstančių ministrantų - Mišioms patarnaujančių berniukų ir mergaičių, antradienio pavakare rinkosi į Šventojo Petro aikštę dalyvauti maldos budėjime, kuris yra vienas svarbiausių šiomis dienomis vykstančio Ministrantų tarptautinio suvažiavimo renginių. Šia piligrimyste į Romą Europos ministrantai pažymi savo organizacijos, Tarptautinio ministrantų sambūrio – Coetus internationalis ministrantium, įkūrimo penkiasdešimtąsias metines.

Šveicarijos ministrantų grupė – aštuoni šimtai mergaičių ir berniukų, į Romą atlydėjo ministrantų dangiškojo globėjo šv. Tarcizijaus statulą. Didžiulė bronzinė statula buvo pagaminta Ruetschi liejykloje, Šveicarijos Arau mieste, o jos autorius – Bazelyje gyvenantis skulptorius Benhrad Lang, pats vaikystėje irgi buvo ministrantas. Nuo pirmadienio šv. Tarcizijaus statula stovi priešais šv. Petro baziliką. Vėliau ji bus perkelta ir liks stovėti prie senojo Apijaus kelio – toje vietoje, kur prieš daugiau kaip septyniolika šimtmečių kankinio mirtimi mirė jaunas krikščionis Tarcizijus.

EPA nuotrauka

Pagrindinis Europos ministrantų suvažiavimo įvykis bus trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje įvyksiantis susitikimas su Šventuoju Tėvu. Visi ministrantų piligrimystėje dalyvaujantys vaikai ir jaunuoliai dalyvaus popiežiaus Bendrojoje audiencijoje. Vakar mūsų laidoje kalbėdami apie šį susitikimą dar neturėjome informacijos, tačiau šiandien jau galime patikslinti, kad Romoje vykstančiame susitikime dalyvauja ir nedidelė 18 ministrantų grupė iš Lietuvos. Iš viso šiame renginyje dalyvauja 52 908 ministrantai iš 17 Europos šalių. Didžiulė jų dauguma, net 45 tūkstančiai atvyko iš Vokietijos. Mažiausia – 6 ministrantų grupė atvyko iš Albanijos.

Liturginėse apeigose ministrantams skirta svarbi vieta. Tai ne tik patarnavimas apeigoms vadovaujančiam kunigui, bet buvimas arti Jėzaus, bendravimas su Jėzumi. Pats Jėzus kitados savo mokiniams yra pasakęs: „Aš jūsų nevadinu tarnais; aš jus draugais vadinu“. Iš bičiulystės, net ir vaikiškos bičiulystės su Jėzumi, ilgainiui išauga rimtas, artimas ir visą gyvenimą trunkantis asmeninis ryšys su Išganytoju. Ne paslaptis, kad ir kunigiškų ir vienuoliškų pašaukimų kelias neretai prasideda nuo patarnavimo Mišioms patirties. Dėl to, vaikų patarnavimas Mišioms tai ne tik liturgijos papuošimo ir paįvairinimo būdas, bet rimta sielovados sritis, išugdžiusi daug kunigystės ir vienuolystės pašaukimų.