JAV prezidentas Barack Obama prieš keletą dienų pranešė, kad iš Irako netrukus bus išvesta didžioji dalis JAV karių ir kad bus palikta tik 50 tūkstančių Irako taikai ir stabilumui palaikyti bei JAV interesams ginti. Sprendimas liudija apie augantį amerikiečių vadovaujamų sąjungininkų pasitikėjimą Irako galimybėmis patiems tvarkysis vidaus gyvenime praėjus septyneriems metams nuo invazijos ir Irako karo pradžios. Tačiau amerikiečių kardinolas Teodore McCarrick perspėjo, jog išvedus karius negalima sudėti rankų, tarsi viskas būtų išspręsta, įskaitant humanitarinę krizę, kuri deja, tebesitęsia ir yra tokia gili, jog, anot kardinolo, yra pavojus, kad aštrėdama destabilizuos padėtį.

Kardinolas McCarrick yra Vašingtono emeritas, dar neseniai buvęs svarbiųjų savo šalies episkopato komisijų vadovas bei Romos Kurijos narys, kuris šiuo metu dėl amžiaus nebeeina jokių vadovaujančių pareigų – prieš mėnesį jam sukako aštuoniasdešimtieji – tačiau tebėra įtakingas JAV katalikų vyskupų konferencijos Migracijos ir Katalikų šalpos komiteto patarėjas. Būtent humanitarinė situacija Irake ir jos galimas pablogėjimas paskatino kardinolą imtis plunksnos ir raginti tarptautinę bendruomenę, o ypač savo šalies vyriausybę, rūpintis didžiuliais Irako pokario poreikiais, kurti visuotinio atstatymo planą, kuris liudytų nemenkesnį įsipareigojimą už ankstesniais pokario periodais dėtas pastangas, sudaryti sąlygas pabėgėliams sugrįžti į taiką šalį, o svarbiausia – sustabdyti krikščionių bėgimą iš Irako. Kardinolo Teodore McCarrick straipsnį išspausdino internetinis laikraštis „Politics Daily“ ir persispausdino įvairūs katalikiški internetiniai saitai, kaip antai irakiečių katalikų blogas „Bagdadhope“.

Pasak JAV kardinolo McCarrick, Irako krikščionys, kurie tebėra sistemingai vykdomo smurto taikinyje, traukiasi iš Irako ne kiek mažiau masiškai, kaip karo pradžioje. O tai yra labai neraminantis ženklas. Senosios irakiečių chaldėjų katalikų bendruomenės kadaise klestėjo, o dabar joms gresia išnykimo pavojus. Kardinolas priminė apie kritišką krikščionių būklę pristatydamas bendrą humanitarinę situaciją Irake. Jis pažymėjo, kad amerikiečių karių išvedimas yra gera žinia Jungtinėms Valstijoms, tačiau tai neturėtų reikšti paramos irakiečiams, ypač milijonams iš gimtinių pabėgusių gyventojų, pasitraukusių į kitus miestus, arba į užsienį, nutraukimo. Kardinolas neseniai savo akimis galėjo pamatyti irakiečių pabėgėlių būklę ir septynerių metų karo sukeltas humanitarines pasekmes, kurios per dažnai nutylimos pranešimuose apie Irako padėtį, - pažymėjo kardinolas MaCarrick.

Jis priminė, kad nuo 2003 metų 2,5 milijono žmonių pabėgo iš Irako, daugiausiai į Jordaniją, Siriją ir Libaną ir dar du milijonai pasitraukė į kitas Irako vietoves. Kaimyninės šalys pabėgėlius įsileido, tačiau jų buvimas kelia įvairių nesusipratimų. Pabėgėliams buvo stengiamasi padėti, kai kurie galėjo išvykti į trečias šalis, tačiau nepavyksta rasti ilgalaikio sprendimo masiškai išsikėlusiems žmonėms. Irakiečių šeimos dažniausiai bijo sugrįžti, tačiau jos negali pastoviai įsikurti svečioje šalyje. Be to, yra duomenų, rodančių, kad dabartiniu metu parama Irakui ne didėja, o mažėja, - rašo kardinolas MaCarrick. Jis paminėjo JTO Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro išvadą, jog stinga 60 procentų lėšų, būtinų paskaičiuotiems poreikiams patenkinti. Be to, komisaras pranešė, kad 10 tūkstančių žmonių, įtrauktų į perkeliamųjų asmenų sąrašus, nebuvo priimti į tas šalis, kurios buvo pasisiūliusios juos priimti.

Išvykstant amerikiečių kariams padėtis galės blogėti. Padidėjus smurtui būtų verčiami trauktis ir tie, kurie pasiliko gimtinėje. Gali išaugti pabėgėlių skaičius tiek regione, tiek krašto viduje. Nors JAV dar nepaskelbė apie planus kaip spręsti Irako humanitarinę krizę, tačiau „mūsų moralinė pareiga tai padaryti“, - pažymėjo kreipdamasis į savo tautiečius Vašingtono arkivyskupas emeritas kardinolas Teodore McCarrick.