Prie Jėzaus prisiartino vienas vyras, puolė prieš jį ant kelių ir maldavo: “Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Neretai jis įpuola į ugnį ir į vandenį. Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jie nesugebėjo išgydyti”.

Tada Jėzus atsakė: “Oi, netikinti ir sugedusi karta! Iki kol man reikės su jumis būti? Kaip ilgai man reikės jus kęsti? Atveskite já čia pas mane”. Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko.

Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: “Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?”

Jis atsakė: “Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą, kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo”.

Kiti skaitiniai: Hab 1, 12–2,4; Ps 10

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Saulius Tomošaitis

Šiandienos Evangelija kalba apie berniuko išgydymą, o gal tiksliau apie demono išvarymą, taip pat nuskamba Jėzaus priekaištas mokiniams dėl silpno tikėjimo. Iš tikro klausantis visų evangelisto Mato pasakojamų įvykių norisi melsti, prašyti sau tikėjimo tvirtumo.

Jei su tikėjimu gyvenime panaudotume visus savo turimus talentus, dovanas, kurias mums yra dovanojęs Dievas, tikrai ne tik kalnus pajudintume.

Todėl Dievo žodis nuolat mus kviečia atsiversti, atnaujinti tikėjimą, melsti tikėjimo malonės..

Viešpatie, padėk mūsų netikėjimui, suteik tų garstyčios grūdų, kad augtų mūsų tikėjimas...

Bernardinai.lt