Bruno Ferrero knyga. Pasakojimai ir palyginimai. – Iš italų kalbos vertė Rasa Paleckytė. – Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2010, 304 p.

Kai mūsų gyvenimas ima byrėti į šipulius, kai mus apima tokia sumaištis, kad pamirštame, kokia pirmoji abėcėlės raidė, teisingiausia yra prisiminti savo istorijas arba įsiklausyti į naujas.

Tinkami pasakojimai nuveja šalin negandas, numalšina nerimą. Be to, suartina su tais, kurie gyvena šalia mūsų, nes pasakoti – tai pakloti pamatus vienam iš esminių gyvenimo dalykų – tarpusavio santykiams. Pasakoti – tai kurti ir puoselėti tarpusavio santykius su žmonėmis, situacijomis, net su daiktais. Mūsų pasakojimai mums atskleidžia, kas esame, kodėl esame čia ir ką turime padaryti.

„Sykį gyveno...“: šie žodžiai – pats seniausias žmonijos kvietimas. Tai kvietimas „glaudžiau susėsti aplink židinį“.

Pasakojimas tai vienas veiksmingiausių būdų pasiekti tikrą ir gilų „dvasinį“ bendravimą.

Šioje knygoje sudėtos šiltos ir žavios istorijos pravers visiems, kas rūpinasi doriniu vaikų auklėjimu: tėvams, globėjams, mokytojams. Pasakojimai padės ugdyti esmines vaikų vertybes, leis dar kartą visiems suprasti, kas tikrai yra svarbu žmogaus gyvenime. Kiekvienos istorijos įžangoje paaiškinama, kokias asmens savybes gali padėti ugdyti pasakojama istorija.