2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

Motina Teresė „Ateik, būk mano šviesa“

2010-08-08
Rubrikose: Kultūra » Knygų lentyna 

Motina Teresė. Ateik, būk mano šviesa. – Iš anglų kalbos vertė Rima Neverauskytė-Brundzienė. – Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2010, 412 p.

Ši knyga atskleidžia vidinį vienos iš mylimiausių ir svarbiausių istorijoje religinių veikėjų gyvenimą.

Visą gyvenimą tarnavusi vargingiausiems iš vargingiausių, Motina Teresė visų religijų žmonėms tapo atjautos ikona; išskirtinis jos indėlis globojant ligonius, mirštančiuosius ir tūkstančius kitų, kuriais niekas nė nemanė rūpintis, buvo pripažintas ir sveikinamas visame pasaulyje.

Tačiau apie jos dvasines aukštumas ar kovas mažai težinoma. Šis jos rašinių ir apmąstymų rinkinys įlieja šviesos į Motinos Teresės vidinį gyvenimą, pirmą kartą atskleisdamas jos šventumo gylį ir jėgą.

Rinkinyje, kurį sudarė tėvas Brajenas Kolodiejčiukas MC, Motinos Teresės centro direktorius, dvidešimt metų pažinojęs Motiną Teresę ir besirūpinantis jos paskelbimu šventąja, surinkti kelis dešimtmečius dvasiniams patarėjams rašyti laiškai. Tartum jaudinanti dvasinės kelionės kronika – neišskiriant akimirkų, netgi ištisų metų, visiškos tuštumos ir vienumos – šie laiškai atskleidžia paslaptis, kuriomis ji dalijosi tik su artimiausiais patikėtiniais. Ji iškyla kaip klasikinė mistikė, kurios vidinį gyvenimą degino meilės ugnis, o širdį išbandė ir nuskaistino žiaurūs tikėjimo išmėginimai, tikroji tamsi sielos naktis.

Knygoje, išleistoje pažymint šimtąsias gimimo metines, piešiamas intymus moters, kurios gyvenimu ir darbais nesiliauja žavėtis milijonai žmonių, portretas.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

„Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė“

Knyga Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė yra straipsnių rinktinė, kurioje supažindinama su XVII a. 2 pusės–XXI a. pradžios Lietuvos sentikių istorija ir kultūra.