Arvydas Barzdukas. Dėl mažmožių neišgyvenant, dvigubos pilietybės klausimas yra gana paprastas
 |
Suvažiavimuose, spaudoj ir internete dabar kunkuliuojančiuose „dvigubos pilietybės” svarstymuose dažnai nurodoma, jog ne taip, kaip Lietuva, daugelis valstybių, įskaitant ir Jungtines Amerikos Valstijas, kito krašto pilietybę turėti nedraudžia ir nereikalauja tokios turimos pilietybės atsisakyti. Viskas, ko Amerikos pilietybės įstatymas reikalauja, tai – kad visi, kurie Amerikos pilietybę pagal nustatytą natūralizacijos tvarką įgyja, Amerikos vėliavos ir federalinio teismo teisėjo akivaizdoj ranką pakėlę, duotų maždaug tokią priesaiką:
Prisiekdama(s) šiuo pareiškiu, kad aš absoliučiai ir visiškai atsisakau ir išsižadu bet kokios ištikimybės ir įsipareigojimų visiems kitų kraštų valdovams, monarchams ir suverenioms valstybėms, kurių pavaldiniu ar piliečiu iki šiol buvau.
Toliau priesaikoje išvardinama eilė įsipareigojimų, kurie Amerikos piliečiui yra privalomi, ir patvirtinama, jog prisiekiama ir tie įsipareigojimai prisiimami „...niekam neverčiant, be jokių mintyse turimų išlygų ar sąlygų ir be ketinimo šių įsipareigojimų išvengti”. Priesaika baigiama „Dieve, man padėk” ir po ja pasirašoma.
Amerika nereikalauja, kad, taip prisiekus, iki tol turėtas kitos valstybės pasas būtų nuneštas į tos valstybės ambasadą ir ten atiduotas ar kad būtų padarytas koks nors viešas iškilmingas pareiškimas, kuriuo turėtos pilietybės būtų atsisakoma. Pagal dabar galiojančius Amerikos įstatymus, kiekvienas natūralizacijos būdu Amerikos pilietybę įgijęs kitos valstybės pilietis gali turėti tiek (legaliai įgytų) kitų valstybių pasų, kiek jo stalčiuje telpa, ir, esant reikalui ar norui, legaliai gali jais naudotis.
Jei tokia priesaika Amerikai duodama nuoširdžiai, dorai ir sąžiningai, šiokia tokia bėda atsiranda, kada, nepaisant priimtos Amerikos pilietybės, vis tiek ketinama likti ir kitos valstybės piliečiu. Kadangi pilietybės priesaikoj niekur nėra įrašyta „tačiau, jeigu..,” „bet, jeigu..,” „nebent..,” „išskyrus kada..,” „jeigu ne...” ar „neskaitant…”, reikia pagalvoti, kaip suderinti iškilmingai pareikštą kitam kraštui turėtos ištikimybės ir įsipareigojimų atsisakymą su naujai–be išlygų ir sąlygų– duotais pasižadėjimais ir prisiekta ištikimybe Amerikai.
Jei priesaika duodama, tikint kiekvienu sakomu žodžiu, tai, Amerikos pilietybę priėmus, kitos valstybės piliečiu likti „negalima”, nepaisant, kad Amerikos įstatymai to „nedraudžia”. Tačiau, jei tokia priesaika daroma tik tam, kad emigravus būtų galima (kai kurie sako „bent laikinai”) „susidaryti geresnes gyvenimo–ir pragyvenimo–sąlygas” (ir, girdi, kas čia blogo; geriau nei žalia kortelė), tada, nepaisant visų pasižadėjimų, galima išsitraukti tą pasą, kur tokios sąlygos tą dieną geresnės.
Lietuvoj jos piliečiams dviejų pilietybių turėjimo klausimas toli gražu nėra gyvybinis ir todėl Lietuvos Konstitucijos 12tą straipsnį referendumo būdu pakeisti būtų neįmanoma. „Balsuos 35 tūkstančiai”, Chicagoj sakė buvęs Prezidentas Adamkus, „ir kas iš to?” Neseniai Vilniuj Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovams kalbėdama, Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad, nepaisant turimos ar priimtos kitų kraštų pilietybės, teisę į Lietuvos pilietybę turėtų turėti visi, kurie turi „lietuviškas šaknis”. Kaip tų „šaknų” turėjimą nustatyti, Prezidentė nepaaiškino, tačiau manau, kad lemiamą valandą ji, kaip ir Adamkus, vargu ar pasirašytų konstitucijai prieštaraujantį įstatymą. Gal greičiau tai buvo tik pabandymas skardinę toliau takeliu nuspirti.
Tačiau, ir Lietuvos Konstituciją per stebuklą pakeitus ar kaip nors įstatymo keliu ją apėjus, Amerikos pilietybės gavimo esmės tai nepakeistų. Amerika nei raštu, nei žodžiu Vilniui nepraneša, kad štai – apgailestaujam, bet iki šiol garbingas ir vertingas jūsų pilietis Ralph Copoostus (f. k. a. Rapolas Kopūstas)) tapo pavyzdingu Amerikos piliečiu. Niekas Lemonte nepasibels į Rapolo duris ir nepaprašys Lietuvos pasą atiduoti.
Tad tie naujieji išeiviai, kurie Amerikos pilietybę priima pagal savus „išskaičiavimus”, o širdy vis tiek lieka ištikimais ir savo paliktos tėvynės vargų ir rūpesčių neužmirštančiais Lietuvos piliečiais (nes „jų ir taip mažai”), nėra atsakingi niekam kitam, tik savo sąžinei. Kol jų Lietuvos paso galiojimas nepasibaigė, praktiškai–niekieno neklausiami ir niekam nesakydami–jie gali tas dvi pilietybes turėti. Kokie yra Lietuvos paso atnaujinimo reikalavimai, aš nežinau, tačiau jei būtina, kaip, pvz., Amerikos pilietybės gavimui, tik kokia nors priesaika, tai tikrai neverta vien „dėl principo” tuo dviejų pilietybių turėjimo klausimu save varginti ir laiką, sveikatą ir laikraščio popierių eikvoti.
Niekad nesiteiravau ir nesiimu svarstyti, kaip įsipareigojimus ir ištikimybę Amerikai ir Lietuvai derina tie lietuvių kilmės Amerikos piliečiai („dypukai”, kaip aš), kurie, nepriklausomybę atgavus, pagal Lietuvos įstatymą legaliai Lietuvos pasus išsiėmė. Nežinau, ką reikėjo sakyti ar daryti, tokius pasus gaunant. Spėju, kad, išskyrus vieną kitą, kurie į Lietuvą grįžo ir ten apsigyveno (bet, atrodo, daugumoj savo Amerikos pasus tebeturi ir vis kas kiek laiko į Ameriką sugrįžta), Amerikoj toks pasas yra daugiau noro jį „turėti”, t.y. sentimento reikalas. Neatrodo, kad tokie čia gyvenantys Lietuvos „piliečiai” kokias nors apčiuopiamas pilietines pareigas ten turėtų ir jas vykdytų, bet kas gali žinoti. Spėjama, kad prezidentiniuose rinkimuose balsuoja maždaug du nuošimčiai už Lietuvos ribų gyvenančių jos piliečių. Duomenų, kiek moka kokius nors mokesčius, matyti neteko.
Tačiau esu girdėjęs, kad Lietuvos pasas patogus, keliaujant Europoj. Kad žmogui būtų patogiau, niekas neturė tų priekaištauti. Kas svarbu, tai svarbu.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Ačiū, kad pagyrėte mano lietuvių kalbą. Mums, kurie lietuviškai kalbame ir šiaip taip rašome, sunkiausia yra derinti linksnius. Turiu linksnių mokslo knygutę, kurią giminės tėvui dar sovietinės okupacijos metais atsiuntė, bet tas mokslas nėra lengvas ir toj knygoj daug ko irgi nerandu. O dėl pilietybės, tai neišmanau, kaip galėčiau būti lygiai geras Lietuvos ir Amerikos pilietis, nes tokia dviguba pilietybė nuolat verčia pasirinkti ir ne visada toks pasirinkimas yra įmanomas. Kad taip yra, akivaizdžiai matau, nes daug išeivių, kurie Lietuvos pilietybę turi, neturi nei mažiausio supratimo, kokios yra tos pilietybės pareigos. Retas net ir balsuoja. Tad Lietuva myliu ir lietuviu lieku, nors Lietuvos piliečiu ir nebūdamas. Jei Dievas dar duos, kada nors Lietuvoj gal asmeniškai prie alaus ar giros stiklo pasikalbėsim.
As irgi uz diskusiju uzbaigima. Aciu visiems. Idomu kaip mes visi kiekvienas "is savo bokstelio" kalbame. Kartais baisu, kad kazkoki tai savo "siaura matyma" primetame kitiems ir itikinejame, kad tai tobuliausias matymas. Ir as tai puikiai darau. Man labai gera zinoti, kad yra dar tokiu zmoniu, kaip matematikas - emigrantas, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, kuris Lietuvos interesus pastato auksciau, negu savo. Kol taip galvojanciu ir besielgianciu zmoniu yra, tol Lietuva dar gyva##################### Man butu smagiau, kad p. Barzdukas pasiimtu Lietuvos pilietybe ir 100% pasijustu atsakingas uz Lietuvos ateiti. Nuosalyje stoveti nuo Lietuvos ir ja myleti ar jai gero linketi yra lengva ir malonu. Tapti Lietuvos dalimi (tam NEreikia gyventi Lietuvoje ar buti 27 metu) ir pasijusti atsakingu uz Lietuvos likima, prarasti ramybe del LIetuvos yra daug sunkiau. Sutinku, kad Lietuvos pilietybes turejimas nereikalingas padeti Lietuvai, bet.....igydamas Lietuvos pilietybe, taptumete ne pasaliniu stebetoju, o vienu "is musu - Lietuvos pilieciu", ikveptumete kitus panasiems zygiams, kaip supratau is jusu minciu, jusu sazine lieptu labiau isipareigoti Lietuvai. Juk skaitant jusu mintis, kyla itarimas, kad jus neimate Lietuvos pilietybes, nes NENORITE ISIPAREIGOTI. Bet juk tik susivienije ir isipareigoje galime prisideti prie Lietuvos islikimo. O Jusu lietuviska kalba (ir rodoma pagarba kalbai) yra nuostabi. Ir jeigu jus lankete lietuviskos mokyklos tik kelis metus, tai.... jusu tevai buvo lietuvybes fanatikai, o jus -- labai gabus zmogus. ##################### Ida ir as tikiu, kad zmogus, turintis gyvenamos vietos pilietybe, galimybe balsuoti, pazintis..... gali daugiau padeti Lietuvai. Gaila, kad Lietuva kol kas taip nemano. Isvaziavote is Lietuvos ir vokiska kultura(tvarka, kulturingumas, punktualumas, pagarba zmogui) uzdejo atspauda jusu sirdyje. Ir vistiek kaip niekada neimanoma issizadeti motinos, taip niekada negalime issizadeti Lietuvos. Ir didziausia efekta manau galime padaryti, ne pamokindami ("is pasiputimo, taip kaip jie mato), ne nurodinedami kokia sali jie turi pamegdzioti, bet meile, saziningumu, geru pavyzdziu, pagalba.############################## Tikras lietuvi, manau, kad jusu yra geri norai ir ketinimai, bet sako ir "pragaras gerais norais gristas" Pasaulis yra tiek pasikeites, kad musu tie "sustire" poziuriai i pilietybe, piliecio isipareigojimus, pareigas, salies globa savo pilieciams turi jau visai kitas prasmes. Bijau, kad kovodami del popieriuje uzrasyto zodzio, prarasime zmones.############### O as. Tegu Lietuva atima is manes viska (pilietybe ir tautybe....), tegu uzdraudzia ivaziuoti i Lietuva...... ir as neturesiu nieko pries, jeigu tai labai pades Lietuvai ekonomiskai ir moraliai atsistoti ant koju, jeigu Lietuvoje bet kuris zmogelis jausis reikalingas, naudingas, laimingas.... Ir kadangi as, kaip ir matematikas- emigrantas tikiu atvirksciai, kad Lietuva sugebes isgyventi kaip salis, tik sukdama geriausius protus, kaip lietuviskai kalbanciu pilieciu skaiciu didinti, kaip visus pasaulio lietuvius vienyti vienam tikslui --- gerinti zmoniu gyvenima Lietuvoje. Aciu visiems.
Geras pasiulymas. As irgi UZ tai, kad diskusija butu baigta. (Tiesiog sukames ratu, visi su savo nuomone.)
"t.l." sako "Taip, kad jums dviguba pilietybė nenusimato." O man jos ir nereikia. Taigi - turit problema: pasistenkit, kad ivestu istatyma atimanti lietuvos pilietybe vien delto, kad gyveni kitur. Tik tada manim atsikratysit. Kitaip "parazituosiu" ir toliau ...
Dėl ne piliečių darbo Amerikos valdiškose įstaigose: kaip matome iš klaustuko rastos citatos, tie legalūs nuolatiniai gyventojai tokius darbus pagal tam tikras sąlygas gali gauti. Yra ir daugiau reikalavimų. Pvz., tokio darbo norintys turi užpildyti karinio šaukimo registracijos formą. Kadangi dabar Amerikos kariuomenę sudaro savanoriai, tas formalumas yra tik grynas formalumas. Tie, kurie didesniuose miestuose buvo Amerikos pašto įstaigoj, matė, jog ten dirba labai daug, net anglų kalbos gerai nemokančių svetimtaučių, daugiausia azijatų.
Nežinau, kiek trečiabangių turi žalias korteles ir kiek yra Amerikoj likę nelegaliai. Nežinau ir kaip tai sužinoti, nes niekas neklausia, niekas nesisako. Pažįstu kelias ir kelis, kurie Amerikos pilietybę gavo, dažniausia ištekėdamos už Amerikos piliečių arba pilietes vesdami. Dabar Amerikos Lietuvio laikrašty dažnai skaitome klausiančius, kas bus, jei tokios vedybos iširs. Matyt, kai kurios jų buvo tik „dėl patogumo“. Advokatų aiškinimai nėra labai daug žadantys. Ilgainiui, kažkaip beveik visi čia tampa „legalūs“, bet ar jie Amerikos pilietybės prašo, nežinau. Tam „legalumui“ įgyti, Amerikoj yra ištisa pelninga „industrija“. Galiu pasakyti tik tiek, kad daugelis ypač dabar atvykstančių, apie Lietuvą negali nei vieno gero žodžio pasakyti, tad kodėl jie tokios nevykusios valstybės piliečiais norėtų likti, irgi gerokai neaišku.
Nenoriu pradėti skaičiuoti, kiek valandų, pastangų ir dolerių esu Lietuvos labui nuo atvykimo į Ameriką paaukojęs. Kadangi gyvenu prie sostinės Washingtono, Atgimimo metu tos pastangos buvo beveik nuolatinis mano darbas. Tie, kuriems tai buvo įdomu, žino. Puikiai žinau, kad mano lietuvių kalbos žinios yra ribotos. Lietuviškoj mokykloj esu baigęs tris klases, bet lietuvių kalba visada man buvo svarbi ir, kiek galėdamas, jos mokiausi pats. Už tokią (kampuotą, senovišką ir klaidų pilną) savo kalbą visų skaitančių nuoširdžiai atsiprašau, bet taip jau yra. Todėl nesistebiu, kad klaustukas niekaip nesupranta, kodėl aš Lietuvos pilietybės neprašiau, nors šiose diskusijose, kiek įmanydamas, bandžiau paaiškinti, kad tos priežastys nėra labai sudėtingos: paprasčiausia, nežinojau, kokių įsipareigojimų tokios pilietybės įsigijimas iš manęs reikalaus ir kokias prievoles, būdamas Lietuvos piliečiu, turėsiu pildyti ir kokias pareigas privalėsiu vykdyti.
Esu nepakankamai turtingas privalomus mokesčius mokėti dviem valstybėm. Visą gyvenimą mokėjau į Amerikos socialinio draudimo fondą ir dabar, būdamas 76-rių metų, tokia nedidele pensija naudojuosi. Ar tokios pajamos Lietuvoj apmokestinamos? Jausčiausi nesmagiai, jei piliečiui tokius mokesčius reikia mokėti, o, Amerikoj Lietuvos piliečiu būdamas, jų nemokėčiau. Nieko nesu įmokėjęs į Lietuvos sveikatos draudimo fondus, kurie apmoka būsimų mano bendrapiliečių sveikatos priežiūros išlaidas. Ar tai būtų teisinga? Ir t.t., ir t.t. Būti piliečiu, visur kiek nors kainuoja.
Kaip esu jau pakartotinai sakęs, man pilietybė nėra kokia tai neginčijama teisė, bet, pagal krašto įstatymus suteikiama privilegija, kuri yra saistoma įstatymų nustatytų normų. Todėl Lietuvos pilietybė man buvo PER DAUG SVARBI, kad jos tik šiaip sau, dėl visa ko prašyčiau, bet negalėčiau tinkamu, geru piliečiu būti. Prašyčiau vien tam, kad galėčiau maloniai pasijausti.
Kadangi šiose diskusijose dalyvauja tik keturi ar penki, prašau pakelti rankas visus, kurie yra už tai, kad šios diskusijos būtų baigtos. Demokratijoj, idant mažumos teisės būtų apsaugotos, diskusijoms nutraukti reikalaujama dviejų trečdalių balsuojančių balsų. Tad savo balsą atiduodu už tai, kad diskusijos būtų baigtos. Kiti darykite, kaip norite. Ačiū už parodytą dėmesį. Kitą kartą pasikalbėsime apie krepšinį ar kokia kita svarbesne religine tema.
Niekus šnekate: Lietuva ES yra reikalinga. Kaip ir visos Europos šalys. O ir skirtumai tarp šalių išliks. ES, jei vieną dieną netaps valstybe (bent per artimiausius 50m. nepanašu, kad taip galėtų atsitikti - vien dėl ekonomikos netolygumų, pvz.), tai išliks ir atskirų šalių pilietybės su savais ypatumais. Taip, kad jums dviguba pilietybė nenusimato. Nebent seimūnai visiškai pablūstų ir pradėtų niekalą leisti. Bet tada jau jų niekas tikrai nebeišrinks, o kiti tas nesąmones panaikins.
"siūlyčiau ir emigrantui- matematikui pačiam pasiieškti atsakymų ".
Beda ta, kad as atsakymus zinau:
1 = jokios bedos. Beda bus tik atiminejant pilietybe.
2 = Lietuva nieku nesiskiria. Tik savo valdzios kvailumu.
3 = Lietuva bus is ES ismesta, ne pati iseis. Kvailiu "nykstukiu" ES nereikia. Neuzmirskit, kad i 2013 metu ES vien Lietuvos mokslui skyre von ne 1 mlrd. (milijarda!) euru. Is ju gyvena Lietuvos staybines imones.
4 = niekas neplanuojama. Bet puikiai zinoma: po 10 metu reikes isileisti daug kitatauciu.
Bet mano tikslas buvo suzinoti, ka kiti masto. Ne kazkokie niekur nevedantys samprotavimai. O gana konkretus dalykai. Be jokiu tautiku, ar meiles tevynei dumeliu ... Kalba eina apie pacios Lietuvos islikima. Jei manome, kad jau per daug "parazitu", tai Amen. O as tikejausi, kad dar ne pabaiga ...
Is keliu cia diskutavusiu emigrantu as matyt vienintelis, kuris neemiau kitos salies pilietybe ir vis tik esu UZ dviguba pilietybe kitiems. Kodel? Ogi todel, kad jokiu pavoju Lietuvai cia nematau. Greiciau tik (gal paskutine) galimybe jai neisnykti.
Europos Sąjungos įstatymai nėra viršesni už Lietuvos (ar kitos šios Sąjungos valstybės) Įstatymus. Todėl nemanau, kad Lietuva būtinai turėtų daryti su dviguba pilietybe būtent taip, kaip tai sprendžia, tarkim, Vokietija. Bet, žinoma, gali, apsvarsčiusi kitų valstybių patirtį, argumentus tai, kas tinka, pritaikyti ir Lietuvai. Gal todėl kai kada ir atrodo, kad Lietuvai yra nurodoma vieni ar kiti dalykai ir ji neturi pasirinkimo, nes elgiasi taip, kaip priimta elgtis vienu ar kitu klausimu kitose ES valstybėse. Nebent Lietuva dėl vienų ar kitų dalykų pasirašo kokią nors sutartį derybose (kaip buvo su Ignalinos AE), tai tada, žinoma, kad ji privalo atlikti tai, ką pasižadėjo,jei nori, kad ir kiti sutarties dalyviai atliktų tai, ką derybose pasižadėjo ir pasirašė.
Politiniais, dar ekonominiais, na ir, žinoma, gamtosaugos klausimais ES valstybės, be abejo, turi būti kuo vieningesnės - juk Sąjngos tikslas ir buvo stipri bendra ekonomika bei politinis saugumas, vienybė. O visais kitais klausimais - kultūra, švietimas, medicininis aptarnavimas, socialiniai santykiai, tautinai, moraliniai dalykai - yra kiekvienos ES valstybės prioritetas. Taip, ES įvairios institucijos gali kritikuoti, tarkim, Lietuvos kokius nors veiksmus, gali siūlyti savo požiūrį, įrodinėti svo nuomonę, bet kaip elgtis - reaguoti bei kiek, kaip reaguoti į kritiką, pastabas, siūlymus ar ne - sprendžia pati Lietuva.
Kai politikams, visuomenės vaikėjams, kitoms visuomenės grupėms ar individams yra patogu, palanku, tai jie taip labai gudriai savo pusėn iškraipo ne tik ES "viršesnių įstatymų" įtaką Lietuvai, bet net ir tokias sąvokas: demokratija, tolencija, laisvė ir pan., kad šie kilnūs dalykai tampa kai kam vos ne keiksmažodžiais. Todėl visada laimi tas, kas pats pasigilina, pasidomi ir stengiasi surasti tiesą.
Todėl siūlyčiau ir emigrantui- matematikui pačiam pasiieškti atsakymų į Jūsų paties pateiktus klausimus patikimuose, rimtuose šaltiniuose, gal net pasikonsultuoti su specialiastais ir tada pačiam sau atsakyti, o jei kas klaus, tai ir kitam paaiškinti, į visus Jums rūpimus klausimus. Čia mes galime tik kiekvienas savo patirtimi, žinioms, mintimis pasidalinti, bet tai ir viskas. Tai, be abejo, irgi yra labai gerai, ypač kai žmonės sugeba diskutuoti ir vieni kitus gerbti.
"Matematikui".
Kad ir dėl rusų - juk rusai Abchazijoje ir Š.Osetijoje dalijo savas pilietybes, o paskui "apgynė" savus piliečius kariuomenės pagalba.
Juokingas esate - jau n kartų kalbėjome, kad Lietuva laikosi TIK TUO, KAD PILIEČIAI VYKDO SAVO, kaip narių, PAREIGAS. Tai kuriam galui Lietuvai parazitai, kurie, pareigų nevykdydami, tik teisėmis naudotųsi?
Dėl Briuselio.
Jei jų zambijimai atsibos, tai galime iš ES ir išstoti. Tik, manau, iki to nedaeis: visi supranta, kad kiekviena šalis turi kažką daryti, kad sutvarkyti savo šalies ekonomiką. Štai Šarkozis, žydas, veja iš Prancūzijos kitus klajoklius - čigonus. Ir ką? Visi sako - teisingai. Niekas nesako, kad nėra tolerancijos, kaip, kad tokiais atvejais kartoja lietuviams (kada lietuviai sako: Lietuva lietuviams).
Taip, kad pamirškite tuos briuselius - niekas kitas be piliečių Lietuvos ekonomikos nesutvarkys.
?
Šnekate visiškus vėjus: pilietybė nebūna įgimta - pilietybė yra narystė. O nariu gali būti arba ne, jei nenori vykdyti nario pareigų.
Lietuvybė ir pilietybė yra visiškai skirtingi dalykai. Lietuvinasi žmonės tik dėl to, kad nori neišlietuvėti.
P. Barzdukui. Sugundete dar vienam komentarui. Sakote: "...tokia dviguba pilietybė nuolat verčia pasirinkti ir ne visada toks pasirinkimas yra įmanomas" Ar nebutu saunu, jeigu mes, visi lietuviai diskutuotumeme, apie tai, jeigu tokie nesuderinami "piliecio pasirinkimai" is viso egzistuoja ir kokie jie yra. Sakykim, jeigu tokie "nesudarinami pasirinkima", tai zmones apie juos turi zinot ir tada.... net nebeliks norinciu dvigubos pilietybes. Problema isspresta. Daug zmoniu turi dviguba pilietybe ir suderina. Pvz, kodel JAV gimes Amerikos pilietis, tos pilietybes niekada nepraranda (nebent rastiskai atsisako) net ir priemes kitos salies pilietybe ir jam tos dvigubos pilietybes "pilieciu pareigos" nemaiso? `````````````` KAZIN KOKIU PILIECIO PAREIGU ATLIKIMO REIKALAUJA LIETUVA, KAD (pvz. JAV pilietybe, turedams zmogelis) negaletu vykdyti Lietuvos piliecio pareigu? (Apie ka gi kalbejo Lietuvoje susirinke PLB atstovai su Lietuvos valdzia!? Gal issiaiskino svetur gyvenancio Lietuvos piliecio pareigas!) Ar Lietuva negaletu aiskiai ir tiesiai pasakyti KOKIU GI JI PAREIGU ATLIKIMO TIKISI IS LIETUVOS PILIECIU (viengubiniu ar dvigubiniu) GYVENANCIU UZSIENYJE? Juk LIetuva palieka kas menesi simtai ir tukstanciu Lietuvos pilieciu ir tokiu klausimu sprendimas turetu but aktulaus!~~~~~~~~~~~~~~ Kas trukdo Lietuvos seimui numatyti "atskirus atvejus", kai Lietuvos pilietybe paliekama (dvigba pilietybe), net, jeigu treciabangis gavo gyvenamos vietos pilietybe, bet ji/s 1) turi versla LIetuvoje; 2) yra aktyvus lietuviu veikloje; 3) Financiskai remia vietine lietuviu bendruomene ar Lietuva (ne gimines). 4) Ju vaikai gali tapti LIetuvos pilieciais, tik tais atvejais, jeigu moka lietuviu kalba...... ir t.t. ir panasiai. Bet tai butu galimybe treciabangiams tureti Lietuvos pilietybe, jeigu jie jos nori. Ir greiciausiai tokiu (norinciu Lietuvos pilietybes) neatsirastu daug. Ar tokios Lietuvos valdzios nustatytos salygos nepagyvintu lietuviu veiklos uzsienyje, nepaskatintu ju jungtis i bendruomenes, neuztikrintu labiau lietuviu kalbos islikimo? Deja, dabar to nera. Ir man del to labai gaila. `````````````````````````````Lietuvos piliecio rinkimu teise ar pareiga balsuoti. Jeigu jie (isvykusieji viengubiniai ar dvigubiniai, kuriu kasdien iseivijoje daugeja) rinks Lietuvoje, gyvenantiems mokesciu moketojams, valdzia... tai bus bjaurus piktumo ir neapykantos zidinys, kuris kurstis isvaziavusius ir pasilikusius lietuvius tarpusavio neapykantai . Sprendima galima surast lengvai, jeigu yra noru: 1). Lietuvos pilietis gali balsuoti LIetuvoje, jeigu jis cia pastoviai gyveno 3 paskutinius metus. 2). Uzsienyje, gyvenantys LIetuvos pilieciai ikuria savo emigrantu partija, ja remia islaiko ir renka i seima savo partijos atstovus. 3) Seime yra skirta viena (ar kelios) vietos PLB atstovui, kuri renka svetur, gyvenantys Lietuvos pilieciai ... tai tik keletas i galva atklydusiu minciu. Tokie pakeitimai iseivius labiau suvienytu, paskatintu labiau dometis rinkimais, juose dalyvauti. Dabar gi dauguma Lietuvos pilieciu, gyvenanciu iseivijoje, jauciasi panasiai kaip ir jus: "pakankamai nezinau, kas Lietuvoje dedasi ir neturiu moralines teises rinkti pasilikusiems valdzia ir todel..... nebalsuoju ir raginu Lietuvos valdzia, nesvaistyti pinigu organizuojant kiekvienoje pasaulio salyje balsavima". Visas problemas galima isspresti, jeigu yra geru noru. Deja, deja.. atrodo, kad geru noru ir pritruksta. Todel ir sakau, kad man gaila, kad taip yra, kad mes tampomes kaip sunys jau dvidesimti metai prie pamesto kaulo -- "dvigubos pilietybes" ir problemos nesprendziamos is esmes. Ir greiciausiai taip tesis iki tol, kol lietuviskai nebegalesime susirasyti. Kaip ten bebuve, smagu, kad esate lietuvis ir kad issaugojote meile Lietuvai. Lieka tiketis, kad tokiu lietuviu pasaulyje yra dauguma ir kad visokie politiniai valdzios mirazai tos meiles LIetuvai, lietuvio sirdyje nesunaikins.