Beveik pusantro milijardo pasaulio musulmonų šią savaitę pradės laikytis Ramadano - šventojo pasninko, pakilios nuotaikos ir susilaikymo mėnesio, minėdami dieviškąjį apreiškimą pranašui Muhammedui.

Ramadano, devintojo ir švenčiausio mėnesio musulmonų kalendoriuje, pradžią tradiciškai nurodo jauno Mėnulio pasirodymas, islamiškose šalyse ir bendruomenėse dažnai sukeliantis nesutarimų dėl tikslios datos.

Šventojo mėnesio metu musulmonai nuo aušros iki sutemų turi susilaikyti nuo maisto, gėrimų ir lytinių santykių. Per Ramadaną dienos metu gyvenimo ritmas sulėtėja, tačiau suaktyvėja nuo iftaro - pasninko nutraukimo saulei leidžiantis, iki suhuro, paskutinio valgio prieš aušrą. Tuo metu saikingai valgoma, lankomi draugai ir artimieji.

Ramadanas skirtas nuodugnesniems apmąstymams ir dažnesnėms maldoms, ne tik kūno, bet ir sielos apvalymui. Musulmonų reikalaujama visą dėmesį skirti savitvardai, aukai ir neturtingųjų šelpimui.

Ramadano laikymasis yra laikomas vienu iš penkių svarbiausių islamo stulpų. Keturi kiti - tikėjimo išpažinimas (šahada), pareiga penkis kartus per parą atlikti salatą - apeiginę maldą, šelpti neturtinguosius ir atlikti šventąją kelionę į Meką (hadžą).

Pagal islamo mėnulio kalendorių, kuris yra 11 dienų trumpesnis negu Grigaliaus, Ramadanas šiemet (1431 metais pagal musulmonų skaičiavimą) prasidės rugpjūčio 10 arba 11 dieną.

Ramadano pradžia skelbiama plika akimi pastebėjus mėnulio jaunatį. Teologai ir mokslininkai kasmet susirenka nuspręsti Ramadano pradžios datos, kuri įvairiose šalyse gali būti skirtinga.

Pasninkauti per Ramadaną privalo visi brandos sulaukę musulmonai. Vaikams daroma išimtis, tačiau patariama, kad jie palaipsniui būtų pratinami laikytis šios papročio.

Pasninkauti taip pat nebūtina nėščioms arba krūtimi maitinančioms moterims, ligoniams ir keleiviams.

Per iftarą paprastai valgomos datulės ir geriamas ožkų pienas, sekant Pranašo pavyzdžiu.

Ramadanas baigiasi didžiausia musulmonų pasaulio švente Id al Fitru, kurios metu rytais rengiamos bendruomeninės maldos.

Per Ramadaną piligrimai traukia į musulmonų labiausiai gerbiamas vietas Meką ir Mediną Saudo Arabijoje, ypač per paskutines dešimt šio mėnesio dienų. Švenčiausia laikoma 27-oji Ramadano diena, kai minimas Korano apreiškimas Muhammadui 610 mūsų eros metais.