Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių.

Kas myli savo gyvybę, – ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui.

Kas nori man tarnauti, tegul seka manimi: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“.

Kiti skaitiniai:  2 Kor 9, 6–10; Ps 112

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Kęstutis Dvareckas

Kas nori man tarnauti?

O kiek daug norinčiųjų Tau šiandien tarnauti – kad ir kur pažvelgsi – vien Tavo tarnai ir tarnaitės, skelbiantys Tavo dieviškąsias paslaptis, kalbantys, gydantys Tavuoju vardu... Kiekvienas bent kiek žinomesnis astrologas, ekstrasensas ar šiaip būrėjas atkakliai tvirtina turį dieviškųjų galių, tarnaują Tau... Daug pasiryžusių Tavuoju vardu padėti man nebekentėti, išsivaduoti iš ligų, sunkumų ir kitų kryžių... gyvenimas be kryžiaus?..

Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane

Ir pats dažnai noriu Tau tarnauti, sekti paskui Tave, ypač kai Tu gydai, laimini, pamokslauji, kai prikeli mirusiuosius ir valgydini didžiules minias... Bet kai kreipi žingsnius Jeruzalės, Kryžiaus link, jaučiu, kad dažniausiai Tu seki paskui mane, eini ieškoti manęs, nes aš bėgu, seku paskui bet ką, kas padėtų išvengti, ar bent jau palengvintų kančią...

kur aš esu, ten bus ir mano tarnas...

Kur Tu esi, Viešpatie? Gal bažnyčių vėsoj, kaitrią vasaros dieną? „Specialistų“ salonuose? Kur esi, Viešpatie, kai blaškausi neviltyje, kai miršta naujagimiai, kai kyla karai, kai mes, Tavo tarnai ir tarnaitės, klaidžiojame šalyje protą pametę?

Būti kryžiuje...

Jei mirs, jis duos gausių vaisių...

Esu, esame pašaukti mirti... nuodėmei, savigailai, iliuzijoms apie prisikėlimą be kryžiaus, pašaukti mirti visagalybės troškimui ir netikėjimu nebetrukdyti Tavo meilei tarnauti man, mums, o per mus ir šalia esantiems...

Esame pašauktieji mirti sau, kad gyventume amžinai...

Bernardinai.lt archyvas