Šv. Klara, mergelė Mt 18, 15–20 „Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu tarp jų“.
Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais. Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk bendruomenei. O jei nepaklus nė bendruomenei, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas.
Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.
Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu tarp jų“.
Kiti skaitiniai: Ez 9, 1–7. 10, 18–22; Ps 113
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Mindaugas Malinauskas SJ
Jėzaus žodžiai gražiai atspindi realybę: juk ne vieną kartą krikščionis nusideda. Šis minimas tekste brolis yra Bažnyčios narys, kurio neteisybę reikia pasakyti į akis ir ne bet kaip, o su meile. Gražu, jei brolis paklauso iš karto. Bet svarbiausia, kad nusidėjęs ir atgailaujantis brolis būtų ir laikomas išteisintu, o ne gėdinamas visą likusį gyvenimą. Tai didelė užduotis, tam reikia daug meilės.
Bet jei brolis vis neklauso ir neklauso, kas tada? Jis lygus pagoniui ir muitininkui, tai yra tam, kuris stovi lauke, už ribos. Gyventų broliai tvarkingai, tikėdami ir mylėdami, nereikėtų nei kanonų, nei dogmų, nes visi būtų atviri Dievo Dvasiai bei tiesai, ir ja kasdien gyventų taip, kaip ir dera krikščioniui. Dėl to turi Bažnyčia turėti taisykles, nes taip ji pati gali suprasti, kuo ji tiki ir kuo ne, bei kas ji tokia yra. Bet Bažnyčia yra visada atvira atgailaujančiam nusidėjėliui, nes visi jos nariai tokie ir yra. Bažnyčia nėra „šventuolių“ klubas, bet šventėjančių nusidėjėlių bendruomenė.
Toliau Jėzus kalba apie Bažnyčios turimą dievišką autoritetą. Ji gali surišti bei atrišti ir taip, kad viskas danguje galiotų. Tai nėra vien tik išpažinčių klausytojų užduotis, bet kiekvieno krikščionio, kuris yra atsakingas už savo brolį pirmiausia paguoda, tikėjimo stiprinimu ir užtariamąja malda.
Šioje Evangelijos ištraukoje Jėzus kalba apie bendruomenės bendrą veikimą: tiek atgailos srityje, tiek palaikant vienas kitą, tiek ir maldoje. Broliai turėtų kartu sutartinai prašyti. Prašyti bet kokio dalyko, bet bendrai. Tai nereiškia, kad ir vieno malda nebus išklausyta, bet bendra malda turi ypatingą garantiją. Matyt, Dievui labai patinka žmonių bendrystė ir sutarimas. Jei keli asmenys Jėzaus vardu, tai yra pagal jo būdą jo akivaizdoje susirenka, ten ir Jėzus tarp jų. Nes Jėzus pasistatė namus tarp žmonių, Jam čia patiko turėti vietą.
Bernardinai.lt archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
Broliai kapucinai
‚Tai nėra vien tik išpažinčių klausytojų užduotis, bet kiekvieno krikščionio, kuris yra atsakingas už savo brolį pirmiausia paguoda, tikėjimo stiprinimu ir užtariamąja malda.‘
Kas yra Bažnyčia? Dažniausiai save laikantys privilegijuotais brolių(?) tikėjimą ‚stiprina‘ su jais įvairiai eksperimentuodami. Bet kur gi Jėzus liepė jaustis dievais savo brolių atžvilgiu? Ar pats Jėzus sakė kur nors: kankinkit, budeliai, smarkiau, nes kitaip negalėsiu nieko išgelbėti!?
Budeliai nebuvo Jo mokiniai. Tuo tarpu ką turime šiandien? Ogi nors kokią dvasinę valdžią turintys tikintieji sąmoningai engia kitus tikinčiuosius. Pastarųjų ir jų artimųjų ir viso pasaulio labui ir dvasinei pažangai? Ar kad nepakankamai Jėzus mus išlaisvino savo Meilės Jėga? Jeigu iš tiesų matytume kitame žmoguje Jėzų, ar ir tuomet stengtumės Jį tobulinti visaip kankindami, neskaitant natūralių savo nuodėmių? Juk mūsų kampai mus visus šlifuoja tarpusavy Jėzaus, esančio tarp mūsų, kaip šlifuotojo veikimu. Gludinimu. Labai subtiliai. Kuriančiai. Atsižvelgiant į kiekvieną smulkmeną.
O ką daro storaodis Jį mėgdžiojantis žmogus? Prisistato savo ir/ar prisirankioja išminties bokštų ir seka jais. Bet ne tik. Dar jais reguliuoja kitų eismą. Tačiau jeigu brolis mums iš tiesų yra Jėzaus atvaizdas, tai meilė nebus tik ant liežuvio kabantis lozungas. Klišė be užpildo. Į tai ypač gyvai turėtų pažvelgti tie, kurie save laiko antraisiais Kristumis. Vėl ir vėl. Nes visa kuriama nauja. Nes Jėzus gi niekada nieko nekankino. Išdarinėdamas kitus pagal tradicijas. Juk Jis yra pasakęs: iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jeigu mylėsite vieni kitus. Ir: ‚Štai Aš jus siunčiu kaip avinėlius tarp vilkų‘. Kiekvienas tikintysis turi stengtis nepasidaryti avinėliui (kitam) vilku kaip kankinimo įrankiu. Tai ir bus mūsų darbas – tikėti, kad esame iš tiesų atpirkti!