Pas Jėzų atėjo fariziejai. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“

Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių „sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį“ ir pasakė: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu“. Vadinasi, jau yra nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“.

Tada jie klausė: „O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?“

Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo. Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną, jei ne ištvirkavimo atveju, ir veda kitą, svetimauja“.

Tuomet mokiniai sakė: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti“.

Jėzus atsakė: „Ne visi išmano tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota išmanyti. Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės.

Kas pajėgia išmanyti, teišmano“.

Kiti skaitiniai: Ez 16, 3–15. 60. 63; Iz 12, 2–6

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Kęstutis Dvareckas

Ištikimybė pašaukime

Ech, ta laisvė rinktis, spręsti, galvoti ir apsigalvoti... Tas žmogiškas solidarumas, kai viskas saulėta, giedra ir instinktas bėgti, slėptis, kai tunelinio mąstymo gale vos įžvelgiamoje šviesoje atpažįstamas kryžius... Noriu būti su Tavimi, kol patogu ir gera... ir bėgu nuo Tavęs, kai buvimas kartu dvelkia kasdiene auka...

Šiandien Dievas kviečia pasitikrinti širdžių kietumą. Ar kartais nekankinu savęs ir šalia esančiųjų išlygomis ir egoizmu pagrįstais lūkesčiais? Jėzus mėginantiems Jį primena pradžią – „Kūrėjas iš pradžių sutvėrė žmonės kaip vyrą ir moterį ir pasakė: todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“ Vienybės troškimas įrašytas mūsų žmogiškoje prigimtyje ir per šiam troškimui atsiliepiančius žmones, per besąlygišką vienybę santuokoje, Dievas kuria pasaulį ir šiandien. Didžiausias vienybės stebuklas atpažįstamas sūpuojant naujagimio lopšį. Ir ar pastebėjote – vyras palieka tėvą ir motiną ir glaudžiasi prie žmonos, bet sujungia Dievas... Dievas, kuriam nėra negalimų dalykų. Tad santuokinė vienybė ne tik kad įmanoma, bet paties Dievo laiminama. Ši vienybė – tai Kūrėjo valia pašauktiesiems santuokai. Dievo valios tapimo Kūnu paradoksališkiausias pavyzdys – Mergelės Marijos gyvenimas. Angelo sveikinime išgirdusi žmogišku protu neaprėpiamą Dievo valią, po trumpų „kaip tai įvyks?“, Marija patiki, kad Dievui nėra negalimų dalykų, žengia neatšaukiamą žingsnį nuo žinojimo prie tikėjimo ir tiki iki galo. Šis jos tikėjimas atkelia vartus Dievo įžengimui į žmogiškumo istoriją.

Kitas pašaukimas – pašaukimas žmogiškai vienatvei dėl dangaus karalystės. Atsiliepimas šiam pašaukimui taip pat nežada lengvo kelio, bet ištikimybė kiekvieno pašaukimo, ar santuokos, ar kunigystės, ar vienuolio, yra įmanoma ne dėl pašauktųjų, o dėl Dievo, kuriam nėra negalimų dalykų. Sunkumų ir išmėginimų, pagundų išsižadėti prieš Dievą vienas kitam ar Jam pačiam duotų priesaikų, neišvengsime nė vienas. Ir tik nuo mūsų priklauso, ar tie sunkumai taps griuvimo pradžia, ar tie patys sunkumai išgyventi pasitikėjime, kad Dievui nėra negalimų dalykų, pasitarnaus mus grūdindami ir stiprindami.

Bernardinai.lt archyvas