„O jums neatrodo, kad viskas daug sudėtingiau?“ — tokių ar panašių žymaus visuomenės veikėjo Dariaus Kuolio žodžių galėdavai išgirsti ironiška klausiamosios nuosakos forma, vos pabaigęs kruopščiai rengtą pranešimą vienokia ar kitokia literatūrologine kryptimi. Netrukus atsakymas gimdavo spindinčioje studento šypsenoje, vasariškame juoke. Na, toks kikenimas buvo sąmoningas, nes, patekęs į literatūros mokslo salą, turėjai mikliai susiorientuoti situacijoje, prisitaikyti ir pajusti, kaip akyse boluoja brolių lietuvių, ilgam apsigyvenusių tekstų interpretacijose, siluetai.

Biržai — Radvilų, Tiškevičių ir aludarių miestas. Tad simboliška, jog pirmoji penktųjų „Literatūros salų“ (šis vasaros seminaras organizuojamas LLTI ir VU literatūros katedros) diena prasidėjo kultūrinio Radvilų arealo tematika, o baigėsi bandymu filosofiškai susieti literatūrą ir vietinį alų. Biržietiškojo degustacija atvedė susirinkusiuosius menininkus, tyrėjus, ir šiaip studenčiokus į tautiško gėrimo poreikio kryžkelę: vienoje, mintyse formuojamo, kelio pusėje geriamas alus, sidras, vynas ir lengvesni gėrimai, o kitoje intelekto ir atminties trintukai — degtinė, tekila, viskis ir pan. Deja, nė vienas atrastos kryžkelės objektas neperteikia mūsų tautos kultūrinės dvasios, tad diskusijos dalyviai suprato esant poreikiui pakoreguoti lietuviškąją alkoholio rinką ir į vartojimo viršūnę iškelti kokį nors bent kiek neglobalizuotą, tautiškumu kvepiantį gėrimą, pavyzdžiui, midų. Kadangi seminaras vyko sodyboje ir parduotuvių, kuriose galima rasti tautiškumo, iškabos kabėjo toli už jūrų marių, pasibaigus alui nutrūko ir optimistiškos paieškos.

Kaupdami rytinio kofeino atsargas salininkai prisiminė, jog greit sukaks amžius, kai nedarbininkas Kazys Binkis nukirsdino poetinę galvą lyriškumu ir tautosaka alsuojančiam Lietuvių slibinui, ir keturiais vėjais įpūtė naująją avangardistinę kryptį. Garbinga proga literatūriniame salyne buvo paviešinti moksliniai darbai, kurie kėlė aliuzijas į maišto prieš „sachariną“ procesus. Be tradiciškesnių temų (apžvelgti Lietuvių literatūros maištininkai, vietinė poezijos kūrėjų knygutė) šypsnį paliko dr. Rimanto Kmitos bandymai futbolą susieti su literatūra, lyginant FIFA asociacijos sprendimą neįteisinti vaizdo pakartojimų teisėjams galimybės su teksto interpretacijų įvairove, neprimetant konkrečios, kvazitikslios, sampratos reikiamybės.

Susipažinę su Biržų kultūra ir pasidaliję patirtimi, kažkur viduje dalyviai pajuto subtilų namų pasiilgimą ir ištarškėjo atgal į mitologizuotą buitį. Žvelgiant į šiųmetį salyną objektyviau, reiktų pradėti vardyti diskusijų ir valgymų eigos tvarką, sueiliuoti apibendrinamąją poemą apie vardus ir pavardes arba tiesiog nukopijuoti informacinę seminaro skrajutę. Tačiau viena atviresnių vakaro diskusijų temų ir buvo subjektyvumo ir objektyvumo santykis įvairiose kultūrinėse ir literatūrinėse erdvėse. Jaunieji filologai bandė susitarti tarpusavy, kas yra kas, nors atrodė, jog kiekvienas objektyvumas kitam gali atrodyti absoliučiai subjektyvus. Čia padvelkė literatūros filosofijos tvaikas... Pradžioje minėtas visuomenininkas veikiausiai nebūtų linkęs ydingai diskutuoti ir atsisveikindamas su penktųjų salų vandenynų paradoksaliai ištartų: „O jums neatrodo, kad viskas daug paprasčiau?“

Saulius Vasiliauskas