REDAKTORIAUS PALYDĖJIMAS

Kiekvieną kartą palydėdamas pas skaitytojus naują žurnalo numerį jaučiu tiek džiaugsmą, tiek nerimą. Džiaugsmą, jog ir vėl žodžiai ir vaizdai buvo suausti į naują pasakojimą, kuriuo galime pasidalinti su Jumis. Nerimą, ar pavyks užmegzti dialogą, ar būsime išgirsti, suprasti.

Dar niekada žmonija nebuvo taip ištobulinusi komunikacijos technologijų. Internetas tarsi sugriovė laiko ir erdvės barjerus, sujungė mus visus į virtualią bendruomenę. Nepaisant to, susikalbėti tampa vis sunkiau. Klimpstame į  šurmulio ir monologų epochą, kurioje mieliau kalbama nei klausomasi, kurioje labai daug žodžių, bet didžioji jų dauguma tuščiaviduriai, besvoriai. Mūsų mąstymas prisitaikė prie laikraštinio stiliaus, įpratome prie drungno paviršiaus ir vis mažiau noro rizikingai nerti į gelmę. Kaip tvirtina vienas iš šio žurnalo herojų filosofas Anatolijus Michailovas, pagarbaus dialogo kultūra yra pavojingai sunykusi: „Mūsų sąmonė vis labiau tampa keistu filtru, kuris deformuoja mūsų santykį su tikrove. Toks filtras leidžia, pavyzdžiui, Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“ skaityti kaip savotišką kriminalinę kroniką. Toks filtras skatina pastebėti tik tai, kas šokiruoja, kas yra paviršiuje. Tai mus daro uždaresnius nuo pasaulio ir vienas nuo kito.“

Ši situacija yra ypatingas išbandymas mums, krikščionims, kuriems Viešpats patikėjo skelbti pasauliui Gerąją Naujieną. Kaip atrasti žodžius, kurie dar nenuvytę? Kaip liudyti Viešpaties meilę taip, jog perteiktume ne kokią instrukciją, kurią reikia vykdyti, bet padėtume savyje atrasti tuos turtus, kuriais kiekvienas esame apdovanoti? Kaip perteikti, kad tikėjimas, viltis ir meilė – tai ne skambios deklaracijos, bet deginanti liepsna, čia ir dabar keičianti gyvenimą? Koks krikščioniškas atsakas  į smurtą, kurio apstu nūdienos pasaulyje? Tai klausimai, kuriuos siūlome kartu svarstyti skaitant šį „Kelionės“ numerį.

Pagrindinė  šio žurnalo gija - žodis ugdymas. Kaip perteikti kitiems vertybes? Ar šiuolaikinės informacinės bulimijos laikais ugdymas nėra sukarikatūrintas iki informacijos instaliavimo ar instruktavimo? Ką reiškia būti Mokytoju? Ugdymas – tai nuolatinė kūryba, rizika  ir pasitikėjimas, dialogas ir ėjimas kartu. Tai kelionė, kurioje žodžiai sunoksta kasdieniuose išbandymuose, pelai atsijojami nuo grūdų ir išlieka tik tai, kas tikra, kas įsišaknijo į tikėjimą, viltį ir meilę…

Andrius Navickas

Galite pasklaidyti žurnalo viršelį ir turinį >>